Laimėta byla prieš skolininkus, dėl reikalavimo teisės perleidimo sutarties galiojimo

Civilinė byla Nr.  e2A-406-467/2025

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00581-2024-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.3; 2.6.6.4; 3.3.1.18.1

 

 

 

N U T A R T I S

 

 

2025 m. lapkričio 6 d.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų A. R., A. U. (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir V. V.,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų M. Ž. ir I. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų M. Ž. ir I. Ž. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „-“ dėl  teisės pripažinimo arba sandorio pripažinimo negaliojančiu.

                       

Teisėjų kolegija

 

 

 

I.     Ginčo esmė

 

1.        Ieškovai M. Ž. ir I. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) ,,-“ dėl teisės pripažinimo arba sandorio pripažinimo negaliojančiu ir prašė pripažinti, kad ieškovai, 2023 m. lapkričio 7 d. pavedimu sumokėdami 700 Eur, 2023 m. lapkričio 9 d. deponuodami 700 Eur antstolio R. K. sąskaitoje, pasinaudojo išpirkimo teise sumokėdami atsakovei 2023 m. spalio 11 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties Nr. Rl-23-010, sudarytos bankrutuojančios UAB (toliau – BUAB) „-“ (likviduota dėl bankroto ir išregistruota 2024 m. kovo 12 d.) ir UAB ,,-“ pirkimo–pardavimo sutarties (toliau – 2023 m. spalio 11 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartis) kainą, šios sutarties sudarymo išlaidas ir palūkanas, skaičiuojamas nuo kainos, ir ieškovų prievolė atsakovei baigėsi, sutapus skolininkui ir kreditoriui; teismui atmetus ieškovų reikalavimą dėl pasinaudojimo išpirkimo teise, 2023 m. spalio 11 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento.

2.        Ieškovai nurodė, kad baudžiamojoje byloje - jie kaltinami iššvaistę BUAB ,,-“ turtą ir turtinę teisę, jiems pareikštas BUAB ,,-“ 150 281,41 Eur civilinis ieškinys. 2023 m. spalio 11 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi BUAB ,,-“ pardavė ginčijamą reikalavimo teisę pagal civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, todėl asmenys, iš kurių ginčijamos teisės išreikalaujamos – ieškovai – visiškai atleidžiami nuo prievolės po to, kai sumoka pirkėjai UAB ,,-“ pirkimo–pardavimo sutarties kainą, pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo išlaidas ir palūkanas, skaičiuojamas nuo kainos. Iš 2023 m. lapkričio 6 d. galutinės BUAB „-“ bankroto ataskaitos sužinoję, kad BUAB „-“ ginčijamą reikalavimo teisę pardavė už 500 Eur kainą, ieškovai 2023 m. lapkričio 7 d. atsakovei pavedimu sumokėjo 700 Eur, o tai sudaro 500 Eur reikalavimo teisės perleidimo kainą ir galimas reikalavimo teisės įsigijimo išlaidas. Tačiau atsakovė grąžino 700 Eur, nurodžiusi, kad neparduoda ir neketina parduoti turimos reikalavimo teisės ir nesutinka priimti jokių mokėjimų.

3.        Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.126 straipsnio 1 dalį ieškovų prievolė baigėsi, skolininkui ir kreditoriui sutapus po ieškovų 2023 m. lapkričio 7 d. pranešimo atsakovei bei atlikto 700 Eur reikalavimo teisės įsigijimo kainos, palūkanų ir sutarties sudarymo išlaidų sumokėjimo. Kadangi atsakovė ieškovų teisės įvykdyti reikalavimo teisės išpirkimą nepripažįsta, ieškovai prašo teismo šią ieškovų teisę pripažinti (CK 1.138 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

4.        Ieškovai turi turto, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. 150 281,41 Eur vertės reikalavimui išieškoti pakanka ieškovų turto. 2023 m. spalio 11 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi BUAB „-“ nemokumo administratorius 150 281,41 Eur vertės reikalavimo teisę pardavė už 500 Eur kainą, tai sudaro 0,33 proc. reikalavimo teisės vertės. Faktiškai 150 281,41 Eur vertės turtas buvo padovanotas atsakovei, kuri yra privatus pelno siekiantis juridinis asmuo. CK 1.5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Minėtų principų neatitinka didelės vertės turto perdavimas asmeniui faktiškai neatlygintinai. BUAB „-“ nemokumo administratorius nedėjo pastangų ginti šios bendrovės kreditorių ir skolininkų interesus, kadangi nesikreipė į ieškovus su pasiūlymu, neinicijavo derybų dėl BUAB „-“ galimo atsisakyti reikalavimo teisės už mažesnę nei reikalavimo teisės vertė (150 281,41 Eur) kainą, tačiau už kainą, kurį leistų iš dalies padengti kreditorių reikalavimus. Jei baudžiamojoje byloje būtų pripažinta, kad ieškovai dėl nusikaltimo įgijo 150 281,41 Eur vertės BUAB „-“ turtą, šis turtas turėtų būti konfiskuotas į valstybės pajamas, o ne neatlygintinai perduotas privačiam juridiniam asmeniui.

 

5.        Apeliantų pareikštas alternatyvus reikalavimas – teismui atmetus reikalavimą dėl pasinaudojimo išpirkimo teise, 2023 m. spalio 11 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalį – taip pat pirmosios instancijos teismo atmestas pagrįstai. Apeliacinio skundo argumentai nesuponuoja kitokio teisėjų kolegijos vertinimo.

6.        Reikalavimo teisė į apeliantus buvo perleista bankroto procese, teisės perleidimo kainą nustatė kreditorių susirinkimas, įgyvendinantis kreditorių daugumos valią. Tokios kainos (500 Eur) nustatymas, atsižvelgiant į galimas rizikas (tikėtinai ilgą teisminį procesą, negarantuotą teigiamą rezultatą, apeliantų turimo turto apsunkinimą hipoteka ir neaiškias išieškojimo iš apeliantų galimybes), rodo, kad kreditoriai nelaikė, kad pardavimo kaina pažeis (pažeidžia) jų teises.

7.        Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad jeigu ginčo sutartis būtų pripažinta negaliojančia, naujoji kreditorė „-“ būtų laikoma neįgijusi reikalavimo teisės, tai, atitinkamai, reikštų, jog pagrindo reikalauti nuosprendžiu priteistų sumų atsakovė nebetektų, tačiau ir apeliantai nebeturėtų kam įvykdyti nuosprendžiu baudžiamojoje byloje patvirtintą žalos atlyginimo prievolę, kadangi pradinė kreditorė BUAB „-“ yra likviduota ir išregistruota 2024 m. kovo 12 d. Apeliantų ieškinio pareiškimas šioje civilinėje byloje po pradinės kreditorės likvidavimo ir kiti jų veiksmai (baudžiamojoje byloje pateikti prašymai dėl nuosprendžiu priteistų sumų vykdymo išdėstymo ir dėl dalinio išieškojimo sustabdymo, kol bus išnagrinėtas apeliantų apeliacinis skundas šioje civilinėje byloje) leidžia pagrįstai manyti, kad apeliantai siekia visais įmanomais būdais išvengti turtinės žalos atlyginimo prievolės arba bent jau sušvelninti jos vykdymo naštą.

8.        Tai, kad apeliantai neįrodė turintys teisę pasinaudoti CK 6.427straipsnyje numatyta išpirkimo teise, taip pat nesudaro pagrindo vertinti, jog 2023 m. spalio 11 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei. Tokios aplinkybės nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo nėra nustatytos ir konstatuotos. Jas paneigiančių argumentų ir įrodymų apeliantai apeliaciniame skunde taip pat nepateikė, todėl teisėjų kolegija vertinti kitaip jau pirmosios instancijos teismo įvertintas aplinkybes ir įrodymus pagrindo neįžvelgia.

9.        Ieškovai apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog reikalavimo teisė perleista nemokumo administratoriui normaliai ir teisėtai atliekant funkcijas. Reikalavimo teisė buvo perleista nesąžiningai, tarp susijusių asmenų. Ieškovai pateikė teismui Šiaulių apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartį, 2021 m. rugsėjo 2 d. teismo posėdžio informacinę pažymą civilinėje byloje Nr. -, patvirtinančius, kad advokato padėjėja A. L. atstovavo tiek turtinės teisės pardavėją BUAB „-“, tiek pirkėją UAB “-“, nors minėtų asmenų interesai, kaip pirkėjo ir pardavėjo, yra priešingi, kadangi pardavėjas yra suinteresuotas gauti didesnę parduodamo turto kainą, o pirkėjas suinteresuotas mokėti mažesnę kainą. Teisėjų kolegija tokius apeliantų argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

10.    Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad iš tiesų advokato padėjėja A. L. atstovavo BUAB „-“ interesus Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. -, kurioje buvo sprendžiamas BUAB „-“ bankroto pripažinimo tyčiniu klausimas ir nesprendžiami jokie turtiniai reikalavimai, todėl BUAB „-“ ir UAB „-“ interesai nebuvo priešingi. Apeliantai nepateikė įrodymų ir teisėjų kolegija nenustatė, kad advokato padėjėja A. L. būtų dalyvavusi sprendžiant klausimą dėl BUAB „-“ turtinių reikalavimų perdavimo ir (ar) ginčo reikalavimo perleidimo sutarties sudaryme. Jau minėta, kad ne BUAB „-“ nemokumo administratorius nusprendė, už kiek ir kokiu būdu parduoti bendrovės turtą (reikalavimo teisę), o bendrovės kreditorių susirinkimas, kaip tai numatė specialus įstatymas (ĮBĮ, dabar JANĮ). Dėl to apeliantų teiginiai dėl galimo interesų konflikto atmestini kaip neįrodyti ir nepagrįsti.

11.    Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai yra išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų, todėl teisėjų kolegija dėl jų išsamiau nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktas).

12.    Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias išpirkimo teisę, ir civilinio proceso normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą civiliniame procese, todėl pagrįstai ieškovų M. Ž. ir I. Ž. ieškinį atmetė. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo nei panaikinti, nei pakeisti apskųstą teismo sprendimą, todėl ieškovų apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

13.    Ieškovų apeliacinį skundą atmetus, atsakovė UAB „-“ įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Atsakovė prašo priteisti jai iš ieškovų 300 Eur bylinėjimosi išlaidas, pateikė advokato M. G. išrašytos 2025 m. liepos 11 d. sąskaitos už teisines paslaugas - – atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir Citadele banko 2025 m. liepos 11 d. mokėjimo pavedimo kopijas.

14.    Šios išlaidos neviršija už atsiliepimą į apeliacinį skundą, remiantis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintomis Lietuvos advokatų tarybos 2024 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, apskaičiuotino maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), kuris šiuo atveju sudarytų 3 039,01 Eur ((2 337,70 x 1,3) (Rekomendacijų 7 punktas ir 8.11 papunktis). Taigi atsakovei UAB „-“ iš ieškovų M. Ž. ir I. Ž. priteistina lygiomis dalimis (po 150 Eur iš kiekvieno) bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovų M. Ž. (asmens kodas -) ir I. Ž. (asmens kodas -) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „-“ (juridinio asmens kodas - po 150 Eur (po vieną šimtą penkiasdešimt eurų) iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

 

 

Teisėjai                                                                                   A. R.

 

 

                                                                                                A. U.

 

 

                                                                                                V. V.