Priimtas teismo sprendimas už akių dėl skolos priteisimo.

Civilinė byla Nr. e2-11900-1154/2025

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29790-2025-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.8.10; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2025 m. gruodžio 5 d.

Alytus

 

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja L. N.

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „-“ ieškinį atsakovui D. V. dėl skolos, delspinigių ir išieškojimo išlaidų priteisimo.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

1.   ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „-“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo D. V. 3051,60 Eur skolos, 1098,58 Eur delspinigių, 40 Eur išieškojimo išlaidų ir 10,15 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2.   Atsakovui ieškinio, jo priedų nuorašai bei teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti 2025 m. lapkričio 18 d. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis). Terminas atsiliepimui pateikti baigėsi 2025 m. gruodžio 2 d. (CPK 73–74 straipsniai). Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, ieškovei prašant, priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis).

3.   Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą ir įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą, bei surašo sutrumpintus motyvus.

4.   Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 31 d. atsakovas D. V. su pradine kreditore UAB „-“ sudarė žemės nuomos sutartį Nr. - dėl žemės sklypo nuomos, kurios pagrindu pradinė kreditorė įsipareigojo perduoti naudotis žemės sklypą, o atsakovas – tinkamai ir laiku mokėti nuomos mokestį. Pradinė kreditorė išrašė ir pateikė apmokėti atsakovui 2023 m. lapkričio 10 d. sąskaitą faktūrą Nr. - už žemės nuomą ir žemės mokesčio kompensaciją už 2023 m. (suma 2567,55 Eur, apmokėjimo terminas 2023 m. gruodžio 1 d.). Ieškovė pateikė pradinės kreditorės sąskaitos išrašus, iš kurių matyti, kad atsakovas pradinei kreditorei atliko mokėjimus: 2022 m. sausio 7 d. atliko 1581 Eur įmoką, 2023 m. lapkričio 10 d. sumokėjo 1507,50 Eur, 2024 m. gegužės 13 d. – 1507,50 Eur. Pradinė kreditorė atsakovui taip pat išrašė ir pateikė apmokėti 2024 m. spalio 24 d. sąskaitą faktūrą Nr. - už žemės nuomą ir žemės mokesčio kompensaciją už 2024 m. (suma 3051,60 Eur, apmokėjimo terminas 2024 m. gruodžio 1 d.), tačiau, ieškovės teigimu, atsakovas tinkamai nevykdė prisiimtų įsipareigojimų, 2024 m. spalio 24 d. sąskaitos faktūros neapmokėjo ir liko ieškovei skolingas 3051,60 Eur. 2025 m. spalio 1 d. pranešimu atsakovas informuotas apie reikalavimo teisių perleidimą, ragintas sumokėti skolą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs su pradine kreditore (ar ieškove) (CPK 178 straipsnis).

5.   Remiantis pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „-“ 2025 m. rugsėjo 16 d. su ieškove UAB „-“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 450, kuri buvo pasirašyta 2025 m. rugsėjo 30 d., pagal kurią pradinė kreditorė perleido reikalavimo teisę į atsakovo skolą UAB „-“.

6.   Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Remiantis tuo, kas išdėstyta, prievolė turi būti vykdoma naujajai kreditorei – ieškovei.

7.   CK 6.545 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal žemės nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja perduoti už užmokestį kitai šaliai (nuomininkui) sutartyje nurodytą žemės sklypą laikinai valdyti ir naudotis pagal sutartyje numatytą paskirtį ir naudojimo sąlygas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti sutartyje nustatytą žemės nuomos mokestį. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio l dalis). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio l dalis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). CK 6.59 straipsnis draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus.

8.   Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su pradine kreditore ar ieškove visiškai atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, kad atsakovas savo prievolės neginčija (CPK 12 straipsnis), konstatuotina, jog atsakovas pažeidė savo prievolę sumokėti už žemės nuomą, todėl, vadovaujantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.189 straipsnio 1 dalimi, 6.256 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistina 3051,60 Eur skolos.

9.   Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 1098,58 Eur delspinigių, paskaičiuotų už 180 dienų laikotarpį, taikant 0,2 proc. delspinigių normą. Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Atsakovas ir pradinė kreditorė Sutarties 8.1 punktu susitarė, kad nuomininkas, laiku ir tinkamai nesumokėjęs nuomotojui nuomos mokesčio ir / ar kitų mokesčių, turi mokėti 0,2 proc. delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą įvykdyti prievolę dieną. Esant šioms aplinkybėms, ieškovei iš atsakovo priteistina 1098,58 Eur delspinigių.

10.             Pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – MAPKSVPĮ) 7 straipsnio 1 dalį kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 eurų sumą išieškojimo išlaidoms kompensuoti. Šios normos pagrindu ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovo 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų. Remiantis nurodytu reglamentavimu, įvertinus tai, kad pradinę kreditorę ir atsakovą (ūkininką), kaip ūkio subjektus, siejo komerciniai sutartiniai santykiai, patenkantys į MAPKSVPĮ 1 straipsnyje nurodytą jo taikymo sritį, ieškovės (pradinės kreditorės teisių perėmėjos) prašymas pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas, priteisiant jai iš atsakovo 40 Eur išieškojimo išlaidų kompensaciją.

11.             Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo nuo visos priteistos sumos ir metines procesines palūkanas – 10,15 procentų dydžio nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo. Procesines palūkanas nuo prašomos priteisti sumos kreditorė prašo priteisti remdamasi MAPKSVPĮ nuostatomis. Pagal MAPKSVPĮ 1 straipsnio 3 dalies 3 punktą palūkanoms, susijusioms su mokėjimais nuostoliams atlyginti, šis įstatymas nėra taikomas. Atsižvelgus į tai, kad kreditorė procesines palūkanas prašo priteisti taip pat ir nuo 40 Eur ikiteisminio išieškojimo išlaidų (MAPKSVPĮ 7 straipsnio 1 dalis), kas savo esme yra nuostoliai, kreditorės ieškinys tenkintinas iš dalies ir procesinės palūkanos priteisiamos tik nuo bendros skolos ir delspinigių sumos. Remiantis nurodytais argumentais, ieškovei iš atsakovo priteistinos 10,15 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (4150,18 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. lapkričio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

12.             Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 95 Eur dydžio sumokėtas žyminis mokestis ir 1000 Eur už ieškinio parengimą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

13.             Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (8 Eur), todėl iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis, Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „-“ (-) iš atsakovo D. V. (-) 3051,60 Eur (tris tūkstančius penkiasdešimt vieną eurą 60 ct) skolos, 1098,58 Eur (vieną tūkstantį devyniasdešimt aštuonis eurus 58 ct) delspinigių, 10,15 (dešimt ir penkiolika šimtųjų) procentų metinių palūkanų už priteistą sumą (4150,18 Eur), skaičiuojamų nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. lapkričio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 1095 Eur (vieną tūkstantį devyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Sprendimas už akių įsiteisėja po 20 dienų nuo jo priėmimo dienos. Jeigu dėl sprendimo už akių paduodamas pareiškimas dėl šio sprendimo peržiūrėjimo, jis įsiteisėja užbaigus peržiūrėjimo procedūrą, jeigu pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinamas.

 

 

Teisėja                                                                                           L. N.