Kad matytumėte pilną svetainę, prašome įjungti JavaScript palaikymą.
Enable JavaScript in your browser to see this website.
Включите JavaScript в своем браузере, чтобы увидеть этот сайт.

Поиск на сайте

 

Касационная жалоба

 
Опубликованно: 2023-06-21
Civilinė byla Nr. e3K-3-154-403/2023
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18346-2020-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.4;
2.1.5.1.2.7; 2.6.10.5.1; 2.6.11.1; 3.2.4.4
 
 
 
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
 
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
 
2023 m. birželio 21 d.
Vilnius
 
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų G. A. -B. , A. T. (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir E. T. ,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Interviris LT“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Master“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Interviris LT“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės priešieškinį ieškovei dėl sutarties atsisakymo, sumokėtos kainos grąžinimo ir nuostolių atlyginimo priteisimo.
 
Teisėjų kolegija
 
k o n s t a t u o j a :
 
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
 
 
1.     Specialieji netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teisių gynimo būdai reglamentuojami CK 6.334 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti: 1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.
2.     Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu, todėl sprendžiant, ar pirkėjo pasirinktas jo pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas, svarbu įvertinti, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galėjo susidaryti, ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015). Taigi kurio nors iš aptariamoje teisės normoje išvardytų pirkėjo teisių gynimo būdų pasirinkimas turi būti proporcinga priemonė, skirta pirkėjo dėl daikto kokybės trūkumų patirtiems praradimams kompensuoti, taikoma atsižvelgiant į kokybės trūkumų mastą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016 31punktą; 2019 m. birželio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-611/2019 35 punktą).
3.     Be kita ko, tais atvejais, kai parduotas daiktas neatitinka jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, pirkėjas gali ginti savo pažeistas teises ne tik CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais), bet ir bendraisiais teisių gynimo būdais, pvz., reikalauti atlyginti nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010; 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-701/2017). Pardavėjo atsakomybė pagal CK 6.334 straipsnį yra griežtoji, t. y. pardavėjas už netinkamos kokybės daikto pardavimą atsako be kaltės. Bendrieji teisių gynimo būdai taikomi tik subsidiariai, t. y. kai pirkėjo pažeistos teisės negali būti apgintos taikant specialiuosius gynybos būdus, tokiu atveju pardavėjo pareiga atlyginti pirkėjo nuostolius grindžiama bendrosiomis civilinės atsakomybės teisės normomis (CK 6.245–6.255 straipsniai), reikalaujančiomis nustatyti pardavėjo neteisėtus veiksmus ir kaltę; tokiu atveju pardavėjas gali nuginčyti reikalavimą dėl nuostolių dėl parduotų daiktų trūkumų atlyginimo, jeigu įrodo, kad parduodamas daiktą jis buvo pakankamai rūpestingas ir apdairus įsitikindamas, kad daiktas neturi kokybės trūkumų (žr. pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-63-969/2017 33 punktą; 2019 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019 27 punktą).
4.     Kasacinis teismas yra nurodęs, kad specialieji teisių gynimo būdai, nustatyti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, yra nukreipti į daikto kokybės atkūrimą, o to paties straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu teisių gynimo būdu kompensuojamas netinkamos kokybės daikto ekonominės vertės sumažėjimas. Tais atvejais, kai daikto kokybės trūkumas yra esminis sutarties pažeidimas, yra galimas sutarties atsisakymas (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Šis teisių gynimo būdas nukreiptas į sutartinio santykio nutraukimą ir pagal sutartį už daiktą sumokėtų pinigų grąžinimą. Tuo tarpu bendrieji teisių gynimo būdai nukreipti į nuostolio, kuris atsirado pardavėjui pažeidus pareigą perduoti tinkamos kokybės daiktą, kompensavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-1075/2023, 27 punktas).
5.     Atsakovė priešieškiniu prašė nutraukti šalių 2018 m. rugsėjo 10 d. sutarties dalį dėl 10 netinkamos kokybės kondicionierių, priteisti iš ieškovės 5534,54 Eur sumokėtą kainą, 9317,75 Eur patirtų nuostolių atlyginimo, 8 procentų procesines palūkanas. Ji nurodė, kad 2019–2020 m. objekte sugedo 12 iš 15 prekių (oro kondicionierių), kurias atsakovė buvo įsigijusi iš ieškovės. Ieškovė, sugedus pirmiesiems 3 kondicionieriams, jų neremontavo, o pakeitė į naujus, ne į to paties, o naujesnio modelio. Ieškovei atsisakius taikyti garantinę priežiūrą kitiems sugedusiems kondicionieriams, atsakovė savo jėgomis, lėšomis ir sąskaita turėjo keisti juos naujais. Nuostolius sudaro neveikiančių prekių demontavimo ir naujų sumontavimo išlaidos, taip pat naujų prekių bei iš ieškovės įsigytų prekių pabrangimo skirtumas.
6.     Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad materialiojo teisinio santykio, iš kurio yra kildinamas konkretus bylos šalių ginčas, kvalifikavimas yra teismo prerogatyva (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2019, 40–41 punktai). Teismas, įgyvendindamas šią savo išimtinę teisę, tiksliau – netgi pareigą, nėra saistomas šalių pateikto ginčo materialiojo teisinio santykio kvalifikavimo – teismas savo nuožiūra parenka įstatymą, kuris turi būti taikomas sprendžiant šalių ginčą (CPK 265 straipsnio 1 dalis). Tinkamas įstatymo ginčui kvalifikuoti taikymas yra tiesiogiai įvardytas kaip vienas iš civilinio proceso tikslų (žr. CPK 2 straipsnį). Be to, priklausomai nuo materialiojo teisinio santykio, iš kurio yra kildinamas konkretus civilinis ginčas, skiriasi civilinių teisių gynimo būdai ir jų taikymo sąlygos, todėl tinkamas ginčo santykio teisinis kvalifikavimas kartu yra būtinoji ir kitų civilinio proceso tikslų – ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus ir kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių – užtikrinimo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127-219/2020, 24 punktas).
7.     Iš atsakovės pareikštų reikalavimų ir nurodytų faktinių aplinkybių matyti, kad atsakovė prašė taikyti CK 6.634 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintą specialųjį teisių gynimo būdą – atsisakyti sutarties ir reikalauti sumokėtos kainos (5534,54 Eur) grąžinimo, taip pat priteisti nuostolių (9317,75 Eur) atlyginimą, t. y. taikyti ir bendrąjį pirkėjo teisių gynimo būdą (CK 6.256 straipsnis).
 
Dėl ieškinio senaties taikymo atsižvelgiant į pirkėjo pasirinktus teisių gynimo būdus, pirkėjui įsigijus netinkamos kokybės daiktą
 
8.     Terminai reikalavimams dėl parduotų daiktų pareikšti taikomi pagal tai, ar prekei buvo nustatytas kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, ar tokie terminai nebuvo nustatyti. Jeigu kokybės garantijos ar tinkamumo terminas nenustatytas, įstatyme įtvirtinta kokybės garantija galioja dvejus metus (CK 6.338 straipsnio 2 ir 5 dalys).
9.     Byloje nustatyta, kad šalių 2018 m. rugsėjo 10 d. sutartimi ieškovė, be kita ko, suteikė atsakovės perkamoms prekėms (15 vnt. sieninio tipo oro kondicionieriaus komplektų) kokybės garantiją dvejiems metams.
10. CK 6.338 straipsnyje nustatyti terminai nėra ieškinio senaties terminai. Ieškinio senaties terminas – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Taigi ieškinio senaties terminai taikytini tada, kai pardavėjas nepatenkina pirkėjo pretenzijos ir pirkėjas kreipiasi į teismą, tuomet termino eiga skaičiuojama pagal CK 1.127 straipsnio taisykles. Ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl parduoto daikto trūkumų pareikšti prasideda nuo to momento, kai pirkėjas gauna atsakymą, kuriuo pardavėjas atsisako tenkinti pirkėjo reikalavimą, arba kai per pirkėjo nustatytą, o jeigu toks nenustatytas, – per protingą terminą pardavėjas nepateikia jokio atsakymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2013).
11. Reikalavimai teismui dėl parduotų daiktų trūkumų turi būti pareikšti per CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytą sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą (redakcija, galiojusi iki 2022 m. sausio 1 d.). Sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų ir reikalavimams atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produkcijos (CK 1.125 straipsnio 8 dalis; redakcija, galiojusi iki 2022 m. sausio 1 d.). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad CK 1.125 straipsnio 8 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2022 m. sausio 1 d.) nustatytas ieškinio senaties terminas taikytinas tuo atveju, kai iš pirkimo–pardavimo sutarties subsidiariai reiškiami reikalavimai dėl civilinės atsakomybės taikymo bendraisiais pagrindais, o kai pirkėjo teisės ginamos taikant specialiuosius pirkėjo teisių gynimo būdus (CK 6.334 straipsnis), taikytinas CK 1.125 straipsnio 5 dalyje nustatytas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (redakcija, galiojusi iki 2022 m. sausio 1 d.) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-1075/2023 36 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
12. Įvertinusi tai, kas nurodyta pirmiau, teisėjų kolegija nusprendžia, kad atsakovės reikalavimui priteisti nuostolių (9317,75 Eur) atlyginimą taikytinas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, o reikalavimui priteisti sumokėtą kainą (5534,54 Eur) taikytinas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas, kuris prasideda nuo to momento, kai pirkėjas gauna atsakymą, kuriuo pardavėjas atsisako tenkinti pirkėjo reikalavimą, arba kai per pirkėjo nustatytą, o jeigu toks nenustatytas, – per protingą terminą pardavėjas nepateikia jokio atsakymo. Todėl teisėjų kolegija nesutinka su kasaciniame skunde nurodomu argumentu, kad sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas, nustatytas pažeistoms pirkėjo, įsigijusio netinkamos kokybės daiktą, teisėms ginti taikant specialųjį gynimo būdą,prasideda nuo daikto kokybės garantijos termino pabaigos.
13. Ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas ir ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. Įstatymo nenustatyta, kad ieškovas privalo pateikti prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-385-421/2019 27 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2022 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-1075/2022 46 punktą).
 
Dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo, pirkėjui įsigijus netinkamos kokybės daiktą
 
14. CK 6.305 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą).
15. Pardavėjas pagal pirkimo–pardavimo sutartį privalo perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę (CK 6.317 straipsnio 1 dalis). Šios pardavėjo pareigos įgyvendinimo užtikrinimo tikslu įstatymas įtvirtina įstatymo garantiją: pardavėjo garantija (patvirtinimas) dėl daiktų nuosavybės teisės ir jų kokybės yra, nepaisant to, ar tokia garantija pirkimo–pardavimo sutartyje nustatyta, ar ne (CK 6.317 straipsnio 2 dalis). CK 6.317 straipsnyje įtvirtinta garantija pagal įstatymą – esminė pardavėjo pareiga pirkimo–pardavimo santykiuose, galiojanti visais atvejais nepriklausomai nuo to, ar šalys ją įvardijo sutarties sąlygose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-1075/2023, 16 punktas).
16. Pagal CK 6.333 straipsnio 1 dalį, pardavėjas laikomas nepažeidusiu įstatyme nustatytos garantijos pareigų, jeigu perduoti daiktai atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus; pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019, 23 punktas).
17. Pardavėjo pareigos perduoti tinkamos kokybės daiktus įvykdymas vertinamas kitaip, be kita ko, įrodinėjimo našta pasikeičia pirkėjo naudai, tais atvejais, kai įstatyme ar sutartyje expressis verbis (tiesiogiai) nustatyta pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų (CK 6.333 straipsnio 2 dalis); tokiu atveju, kai pardavėjas tiesiogiai garantuoja daiktų kokybę (sutartinė garantija), jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl pirkėjo netinkamo daikto naudojimo ar saugojimo arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar dėl nenugalimos jėgos (CK 6.333 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019, 24 punktas).
18. Taigi garantijos pagal įstatymą atveju pirkėjas įrodinėja parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ar kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), ir faktą, kad daikto trūkumai atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis). Tiesioginės pardavėjo garantijos atveju pirkėjas įrodinėja parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ar kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), o pardavėjas – kad daikto trūkumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos (CK 6.333 straipsnio 3 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-1075/2023 17, 18 punktus).
19. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovės priešieškinį nusprendęs, kad labiau tikėtina, jog prekių defektai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjai dėl to, kad pirkėja pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, t. y. netinkamai eksploatavo įrangą. Teismas nurodė, kad atsakovė byloje nepateikė įrodymų, jog jos pačios pasirinkta ir įsigyta įranga yra tinkama ir pritaikyta konkrečioms patalpoms, buvo eksploatuojama bei naudojama pagal projektinius parametrus, taip pat nepateikė įrodymų, kokiomis sąlygomis dirbo įranga ir kad ji dėl to negalėjo sugesti; byloje nėra įrodymų, iš kurių būtų galima neginčijamai nustatyti, kad šiuo konkrečiu atveju įranga buvo sumontuota tinkamai; atsakovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad įrangą ji papildė freonu, kaip rekomenduoja gamintojas kondicionierių vartotojo instrukcijoje; atsakovė turėjo įrodyti tai, kad kondicionieriai (jų dalys) neveikia būtent dėl tam tikrų jų gamyklinių savybių; atsakovė turėjo pareigą pateikti teismui įrodymus, kad įsigyti kondicionieriai jų perdavimo metu neatitiko sutartyje nustatytų ar įprastų kokybės reikalavimų, turėjo trūkumų, dėl kurių daiktų negalima eksploatuoti pagal jų paskirtį. Teismo vertinimu, pagal 2018 m. rugsėjo 10 d. sutarties 2.4 punktą, kuriuo šalys susitarė, kad jeigu dėl įrangos kokybės tarp šalių kyla ginčas ir šalys abipusių derybų būdu negali jo išspręsti, įrangos neatitiktis nustatytiems kokybės reikalavimams turi būti patvirtinta nepriklausomos ekspertų komisijos, jeigu pardavėja nesutinka kitaip, atsakovė turėjo kreiptis į ekspertus, kurie nustatytų įrangos neatitiktį nustatytiems kokybės reikalavimams, tačiau ji tokios pareigos nevykdė.
20. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad atsakovė, turėdama daugiau kaip 10 metų kondicionierių, vėdinimo ir vėsinimo sistemų montavimo darbų patirtį, atestuotus darbų vadovus, kvalifikuotus meistrus, veikdama šioje srityje kaip profesionalė, turėjo būti apdairi bei rūpestinga ir atitinkamai veikti – susidūrusi su kondicionierių neveikimo faktu, nustatyti jų neveikimo priežastis ir, esant tinkamai užfiksuotiems prekių kokybės trūkumams, reikšti reikalavimus pardavėjai (ieškovei), pasinaudodama pastarosios prekėms suteikta garantija. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė, teigdama, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovės montavimo darbai lemtų prekių gedimus, pati nepagrįstai siekia įrodinėjimo pareigą dėl įsigytų prekių kokybės trūkumų buvimo fakto perkelti ieškovei, o ieškovei nesikreipus į nepriklausomus ekspertus daiktų kokybei nustatyti (sutarties 2.4 punktas), jai, priešingai nei atsakovei, dėl tokio neveikimo nekyla jokių neigiamų teisinių padarinių. Atsakovė turėjo pareigą pateikti teismui įrodymus, kad įsigyti kondicionieriai jų perdavimo metu neatitiko sutartyje nustatytų ar įprastų kokybės reikalavimų, turėjo trūkumų, dėl kurių daiktų negalima eksploatuoti pagal jų paskirtį.
21. Kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai, nukrypdami nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, netinkamai aiškino ir taikė atsakomybės už daiktų kokybę instituto normas (CK 6.333 straipsnio 1, 3 dalys). Pirmosios instancijos teismas, aiškindamas, kad atsakovė, kaip daiktų pirkėja, turėjo įrodyti buvus tinkamą daiktų naudojimą (eksploatavimą), pažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, kadangi, pagalCK 6.333 straipsnio 3 dalį, pirkėjui pakanka tik nurodyti nupirkto daikto trūkumą, o jau pardavėjo pareiga įrodyti jo atsakomybę šalinančias aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas atmetė apeliacinį skundą remdamasis iš esmės kitu pagrindu – kad atsakovė apskritai neįrodė daiktų kokybės trūkumų (defektų) buvimo fakto, taip apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino daiktų trūkumų (defektų) sąvoką ir atsakomybės už daiktų kokybę instituto normas, dėl to nepagrįstai netaikė CK 6.333 straipsnio 3 dalies. Apeliacinės instancijos teismo nurodymas, kad atsakovė turi įrodyti tai, jog kondicionieriai neveikia dėl tam tikrų jų gamyklinių savybių, reiškia netinkamą įrodinėjimo naštos paskirstymą.
22. Teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentu, kad bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo pirmiau aptartos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo, pirkėjui įsigijus netinkamos kokybės daiktą, ir netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, o apeliacinės instancijos teismas, vertinant pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, netinkamai aiškino daiktų trūkumų sąvoką.
23. Kaip minėta šios nutarties 33 punkte, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalių 2018 m. rugsėjo 10 d. sutartimi ieškovė, be kita ko, suteikė atsakovės perkamoms prekėms (15 vnt. sieninio tipo oro kondicionieriaus komplektų) kokybės garantiją dvejiems metams. Šios nutarties 42 punkte minėta, kad tiesioginės pardavėjo garantijos atveju pirkėjas įrodinėja parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ar kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), o pardavėjas – kad daikto trūkumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos.
24. Byloje nėra ginčo dėl to, kad visi 15 iš ieškovės nupirkti ir atsakovės sumontuoti kondicionieriai veikė. Dalis jų (atsakovės teigimu, 12 iš 15) nustojo tinkamai veikti per ieškovės nustatytą kokybės garantijos terminą. Priežastys, dėl kurių dalis kondicionierių nustojo tinkamai veikti, nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatytos. Atsakovė teigia, kad dalis kondicionierių nustojo tinkamai veikti dėl to, kad jie buvo nekokybiški. Ieškovė vertina priešingai. Jos teigimu, dalis kondicionierių nustojo tinkamai veikti dėl to, kad atsakovė netinkamai atliko kondicionierių montavimo, paleidimo darbus, pažeidė jų naudojimo (eksploatavimo) taisykles.
25. Teisėjų kolegija pažymi, jog tai, kad kondicionierius veiktų ir pagal nustatytas technines savybes vėsintų patalpas, yra įprastas reikalavimas patalpoms vėsinti skirtam kondicionieriui. Todėl faktas, kad kondicionierius nustoja tinkamai veikti tokiomis sąlygomis, kuriomis atitinkamas charakteristikas atitinkantis kondicionierius turėtų veikti, pakankamas kondicionieriaus trūkumams konstatuoti. Pardavėjo suteiktos kokybės garantijos laikotarpiu kondicionieriui nustojus tinkamai veikti tokiomis sąlygomis, kuriomis atitinkamas charakteristikas atitinkantis kondicionierius turėtų veikti, pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, pardavėjui, siekiančiam išvengti atsakomybės už kondicionieriaus trūkumus, tenka pareiga įrodyti, kad kondicionieriaus trūkumai atsirado po jo perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė jo naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. Tai, kad atsakovė turi daugiau kaip 10 metų kondicionierių, vėdinimo ir vėsinimo sistemų montavimo darbų patirtį, atestuotus darbų vadovus, kvalifikuotus meistrus, veikia šioje srityje kaip profesionalė, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindas nagrinėjamoje byloje kitaip aiškinti CK 6.333 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, t. y. taip, kad atsakovė turėjo įrodyti, jog ji nepažeidė kondicionierių naudojimo ar saugojimo taisyklių, jų trūkumai atsirado ne dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos, kad kondicionierių trūkumai buvo iki jų perdavimo atsakovei.
26. Dėl ieškovės atsiliepime į kasacinį skundą nurodyto argumento, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovės reikalavimą ir dėl to, jog byloje nėra įrodytas ir neegzistuoja esminis sutarties pažeidimas, teisėjų kolegija pažymi, kad nustatymas, ar buvo esminis sutarties pažeidimas, yra fakto klausimas, kuris, esant būtinumui, turi būti nustatytas bylą nagrinėjančių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tai, ar netinkamos kokybės daikto perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas, nustatoma pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus vertinamuosius kriterijus. Sutarties nutraukimas pirkėjui suteikiamas kaip paskutinė teisių gynimo priemonė (lot. ultima ratio), kai kitų teisių gynimo būdų, nustatytų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2–3 punktuose, nepakanka pažeistoms nekilnojamojo turto pirkėjo teisėms apginti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015). Pagal šią įstatymo nuostatą, joje nurodytu būdu pirkėjas savo teises gali ginti (nutraukti sutartį) tada, kai daikto trūkumai yra tokie reikšmingi (esminiai), kad nupirktas daiktas negali būti naudojamas pagal paskirtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2009). Šis pirkėjo teisių gynimo būdas yra išimtinis, todėl jam taikyti turi būti nustatytas pakankamas faktinis ir teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020, 22 punktas).
 
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
 
27. Apibendrinant nutartyje pateiktus teisinius argumentus, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimus ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, priėmė teisiškai nepagrįstus sprendimus. Tai, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, t. y., priimdami procesinius sprendimus, padarė esminius proceso teisės normų pažeidimus ir dėl šios priežasties byla galėjo būti išspręsta neteisingai, sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
28. Ieškovė pateikė prašymą dėl 2502,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant kasacine tvarka (advokato pagalbai rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą), atlyginimo. Atsakovė nepateikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą kasacine tvarka, atlyginimo ir nepateikė tokias išlaidas patvirtinančių įrodymų.
29. Kasaciniame teisme pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, nebuvo rengiama, todėl šių išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas.
30. Kasaciniam teismui nusprendus bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylos šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui, atsižvelgiant į galutinį bylos išnagrinėjimo rezultatą (CPK 93 straipsnis).
 
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360 straipsniu, 362 straipsniu,
 
n u t a r i a :
 
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 22 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 17 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
 
 
Teisėjai                                                                         G. A. - B.
 
 
A. T.
 
 
E. T.
 

 

smart foreash