Kad matytumėte pilną svetainę, prašome įjungti JavaScript palaikymą.
Enable JavaScript in your browser to see this website.
Включите JavaScript в своем браузере, чтобы увидеть этот сайт.

Search

Cassation appeal

 
Published: 2023-06-08
Civilinė byla Nr. e3K-3-176-781/2023
Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03686-2020-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.3.3; 2.6.8.11; 2.6.10.4  
 
 
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
 
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
 
2023 m. birželio 8 d.
Vilnius
 
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų G. A. - B. , A. D. (kolegijos pirmininkas) ir J. V. (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Kino studijos kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės asociacijos Audiovizualinių menų industrijos inkubatoriaus prevencinį ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Kino studijai dėl draudimo atlikti veiksmus ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Kino studijos priešieškinį ieškovei asociacijai Audiovizualinių menų industrijos inkubatoriui dėl iškeldinimo iš patalpų, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, viešoji įstaiga Lietuvos muzikos ir teatro akademija, viešoji įstaiga Vilniaus dailės akademija.
 
Teisėjų kolegija
 
<…>
 
k o n s t a t u o j a :
 
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
 
Dėl ginčo šalių teisinių santykių kvalifikavimo
 
1.     Teisinė ginčo kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šalių faktiniams santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Teisinė kvalifikacija nėra savitikslė, neskirta vien tik atitinkamoms teisės normoms pritaikyti; jos tikslas – identifikuoti teisinius santykius tam, kad ginčas būtų teisingai išspręstas taikant būtent konkrečius teisinius santykius reguliuojančias teisės normas. Teisinės kvalifikacijos tikslas – nustatyti, kokie teisiniai santykiai sieja ginčo šalis, ir, atitinkamai pritaikius šiuos santykius reglamentuojančias teisės normas, išspręsti ginčą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-135-381/2021 24 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
2.     Nagrinėjamoje byloje ieškovei pareiškus prevencinį ieškinį dėl draudimo atsakovei nutraukti panaudos teisinius santykius ir iškeldinti ieškovę iš patalpų bei uždrausti imtis kitų veiksmų, trukdančių ieškovei vykdyti veiklą patalpose, kilo šalis siejančių teisinių santykių kvalifikavimo klausimas. Kadangi atsakovė nebuvo ankstesnių ieškovės ir UAB Lietuvos kino studijos sudarytų sutarčių dalyvė ir su ieškove nebuvo sudariusi rašytinių sutarčių, byloje turi būti nustatyta, kokie teisiniai santykiai sieja ieškovę ir atsakovę, o šiam faktui išsiaiškinti turi būti teisingai nustatytos aplinkybės, susijusios su ieškovės ir UAB Lietuvos kino studijos sudarytomis sutartimis bei ieškovę ir UAB Lietuvos kino studiją siejusiais teisiniais santykiais. Tik teisingai nustačius, kokie teisiniai santykiai perleidžiant patalpas atsakovei siejo ieškovę ir UAB Lietuvos kino studiją, galima spręsti dėl ieškovę ir atsakovę siejančių teisinių santykių ir jų atsiradimo pagrindų (ar tai tęstiniai ankstesnių šalių teisiniai santykiai, ar savarankišku teisiniu pagrindu susiformavę teisiniai santykiai).
3.     Bylos nagrinėjimo metu ieškovė įrodinėjo, kad ją su atsakove sieja tęstiniai panaudos teisiniai santykiai, kylantys iš ieškovės ir UAB Lietuvos kino studijos 2010 m. sudarytos panaudos sutarties. Ieškovė teigė, kad 2013 m. balandžio 30 d. sudaryta nuomos sutartis neįsigaliojo dėl UAB Lietuvos kino studijos nustatytų ir jos neįvykdytų sąlygų. Atsakovė įrodinėjo, jog panaudos sutartis buvo pakeista nuomos sutartimi, todėl, jai įsigijus patalpas, ieškovės ir atsakovės panaudos teisiniai santykiai nesiejo.
4.     Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ieškovę ir UAB Lietuvos kino studiją sieję panaudos teisiniai santykiai bei panaudos sutartis nebuvo pakeisti nuomos teisiniais santykiais, nes nuomos sutartis nebuvo suderinta su VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra ir nebuvo išviešinta teisės aktų nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad panaudos sutartis laikytina nenutraukta, t. y. galioja šios bylos atsakovei kartu su 2010 m. panaudos sutarties 1.6 punkte nustatytu terminu, kad patalpos panaudos gavėjui perduodamos naudoti iki 2035 m. birželio 30 d.
5.     Atsakovės teigimu, tokias išvadas apeliacinės instancijos teismas padarė pažeisdamas novacijos institutą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas bei netinkamai aiškindamas ir taikydamas sutarties sudarymą reglamentuojančias teisės normas. Atsakovė nurodo, jog apeliacinės instancijos teismas ignoravo bylos aplinkybes, patvirtinančias, jog panaudos sutartis novacijos būdu buvo pakeista nuomos sutartimi; neįvertino, jog šią aplinkybę patvirtina ieškovės veiksmai: ieškovė pateikė prašymą UAB Lietuvos kino studijai sudaryti taikos sutartį civilinėje byloje pagal UAB Lietuvos kino studijos ieškinį dėl skolos už patalpų nuomą priteisimo, sutikdama sumokėti 1000 Eur ir mokėti nuomos mokestį. Be to, ieškovė atsiėmė savo ieškinį, pareikštą UAB Lietuvos kino studijai dėl vienašališko panaudos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia.
6.     Pagal CK 6.141 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą novacijos sampratą, prievolė baigiasi, jeigu šalys vietoj esamos prievolės savo susitarimu sukuria pradinę prievolę pakeičiančią naują prievolę, turinčią skirtingą negu ankstesnioji prievolė dalyką ar skirtingą įvykdymo būdą (novacija). Novacija taip pat laikoma pradinio skolininko pakeitimas nauju, kai pradinį skolininką kreditorius atleidžia nuo prievolės įvykdymo. Šiuo atveju novacija galima be pradinio skolininko sutikimo. Novacija laikomi ir tie veiksmai, kai pagal naują sutartį naujas kreditorius pakeičia ankstesnįjį, o skolininkas atleidžiamas nuo prievolės įvykdymo ankstesniam kreditoriui. CK 6.141 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad novacija nepreziumuojama, todėl visais atvejais turi būti aiškiai ir neabejotinai pareikšta. Novacija galima tik tais atvejais, kai galioja ankstesnė prievolė (CK 6.141 straipsnio 3 dalis).
7.     Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas novaciją reglamentuojančias teisės normas, yra pažymėjęs, kad novacija reiškia esamos prievolės pasibaigimą dėl naujos prievolės sukūrimo. Nauja prievolė esant novacijai reiškia skirtingą prievolės dalyką, skirtingą įvykdymo būdą ar skolininko arba kreditoriaus pakeitimą nauju (CK 6.141 straipsnio 1 dalis). Taigi novacijos padarinys tas, kad ji pabaigia šalių prievolę ir ją pakeičia nauja prievole (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-507-684/2018, 35 punktas). Vienos šalių sudarytos sutarties pakeitimas kita sutartimi taip pat reiškia novaciją.
8.     Pagal CK 6.477 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuomos sutarties sampratą, nuomos sutartimi viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad nuomos sutartis yra konsensualinė, todėl įsigalioja nuo sutarties pasirašymo dienos (CK 6.477 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).
9.     CK 1.75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais (CK 1.75 straipsnio 2 dalis). Nuomos sutarties neįregistravimas viešame registre nedaro jos negaliojančios. Tokiu atveju ji negali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis, nes, pagal CK 6.478 straipsnio 2 dalį, nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre.
10. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 185 straipsnio 1 dalį, teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.
11. Kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų vertinimo pabrėžiama, kad reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą. Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-403/2023 32 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008).
12. Teismų nustatyta, kad 2010 m. sausio 25 d. tarp ieškovės ir UAB Lietuvos kino studijos buvo sudaryta panaudos sutartis, kuria ieškovei iki 2035 m. buvo perleista 1981,36 kv. m ploto neįrengtų patalpų projektinėms veikloms vykdyti. Spręsdamas dėl ieškovės ir UAB Lietuvos kino studijos panaudos sutarties pakeitimo 2013 m. nuomos sutartimi, apeliacinės instancijos teismas nevertino 2013 m. balandžio 30 d. ieškovės ir UAB Lietuvos kino studijos iki 2022 m. balandžio 30 d. sudarytos patalpų nuomos sutarties, kuri pasirašyta šalių atstovų ir suderinta su patalpų įkaito turėtoju. Teismas taip pat neįvertino 2015 m. lapkričio 16 d. ieškovės rašto, adresuoto UAB Lietuvos kino studijai, kuriame ieškovė pateikė pasiūlymą sudaryti taikos sutartį civilinėje byloje Nr. e2-5770-619/2015, kurioje UAB Lietuvos kino studija pareiškė ieškinį ieškovei dėl skolos pagal nuomos sutartį priteisimo, sutikdama sumokėti 1000 Eur ir nuo 2016 m. sausio 1 d. mokėti 200 Eur nuomos mokestį. Teismas netyrė ir nevertino bei nepasisakė dėl atsakovės nurodytų aplinkybių, susijusių su ieškovės pareikšto ieškinio dėl panaudos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia civilinėje byloje Nr. e2-1066-560/2017 atsiėmimu. Taigi teismas neįvertino nei ieškovės, nei UAB Lietuvos kino studijos veiksmų, susijusių su 2013 m. sudaryta nuomos sutartimi, t. y. kad sutartis pasirašyta šalių atstovų, kad pagal šią sutartį UAB Lietuvos kino studija kreipėsi į teismą dėl nuomos mokesčio priteisimo; kad ieškovė kreipėsi į UAB Lietuvos kino studiją dėl taikos sutarties sudarymo nurodytoje byloje; kad ieškovė atsiėmė UAB Lietuvos kino studijai pareikštą ieškinį dėl panaudos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliacinės instancijos teismas vertino ieškovės ir atsakovės 2018 m. derybas dėl nuomos sutarties sudarymo, tačiau šios aplinkybės nėra susijusios su 2013 m. sudaryta nuomos sutartimi.
13. Be to, apeliacinės instancijos teismas UAB Lietuvos kino studijos bankroto administratoriaus atliktą panaudos sutarties išregistravimą vertino kritiškai ir nusprendė, jog panaudos sutartis laikytina nenutraukta. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad juridinių faktų registracija viešame registre atlieka ne teises nustatančią, o teisių išviešinimo funkciją, todėl aplinkybė, kad UAB Lietuvos kino studijos bankroto administratorius išregistravo 2010 m. panaudos sutartį, negali būti vertinama kaip įrodanti, jog nuomos sutartis negaliojo, o panaudos sutartis buvo nutraukta tik 2015 m. Bankroto administratoriaus įrašo apie 2010 m. sudarytą panaudos sutartį išregistravimas nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės vertinant panaudos sutarties pakeitimą nuomos sutartimi.
14. Pagal įrodymų vertinimo taisykles ir šiuo klausimu formuojamą anksčiau aptartą kasacinio teismo praktiką, išvados dėl tam tikrų byloje esančių aplinkybių konstatavimo turi būti padarytos išsamiai ištyrus ir įvertinus su įrodinėjama aplinkybe susijusius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad nuomos sutartis nebuvo sudaryta, neįvertino atsakovės nurodytų byloje esančių įrodymų ir aplinkybių, todėl išvadą dėl panaudos sutarties nepakeitimo nuomos teisiniais santykiais padarė pažeisdamas įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, neištyręs ir neįvertinęs visų byloje esančių įrodymų, susijusių su ieškovės ir UAB Lietuvos kino studijos 2013 m. sudaryta nuomos sutartimi ir sutarties šalių veiksmais dėl minėtos sutarties. Kadangi kasacinis teismas fakto klausimų nenagrinėja, yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis), kurios šiuo atveju buvo nustatytos pažeidžiant įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, yra pagrindas panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
15. Nagrinėdamas bylą iš naujo, teismas turėtų išsamiai ištirti ir įvertinti su ieškovės ir UAB Lietuvos kino studijos 2013 m. sudaryta nuomos sutartimi susijusius įrodymus ir spręsti dėl novacijos instituto šioje byloje taikymo pagrindų buvimo.
16. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į sutarčių teisėje galiojantį sutarties uždarumo principą, kuris reiškia, kad sutartis sukuria teises ir pareigas tik ją sudariusiems asmenims, išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis. Atsakovė nėra pasirašiusi su ieškove rašytinės sutarties, bylos šalys vedė derybas dėl nuomos sutarties sudarymo, tačiau nuomos sutartis nebuvo sudaryta dėl nesuderėtų esminių sutarties sąlygų. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad panaudos sutartis laikytina nenutraukta ir galioja šios bylos atsakovei, tačiau netaikė CK normų, reglamentuojančių ankstesnių sutarčių galiojimą naujajam daikto savininkui (panaudos ar nuomos atveju), ir netyrė jose nustatytų sąlygų. Tiek nuomą, tiek panaudą reglamentuojančiose įstatymo nuostatose yra įtvirtintos sąlygos, kurioms esant sutarties uždarumo principas nėra taikomas ir naujajam savininkui pereina teisės ir pareigos pagal anksčiau sudarytą sutartį.
17. CK 6.494 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kai išnuomoto daikto nuosavybės teisė iš nuomotojo pereina kitam asmeniui, registruotina nuomos sutartis lieka galioti naujam savininkui, jeigu iš nuomos sutarties atsiradusios teisės įstatymų nustatyta tvarka buvo įregistruotos viešame registre. CK 6.643 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad panaudos davėjas turi teisę daiktą parduoti ar perduoti jį atlygintinai naudotis trečiajam asmeniui. Tokiu atveju naujam daikto savininkui ar naudotojui pereina teisės ir pareigos pagal anksčiau sudarytą panaudos sutartį, jeigu registruotina panaudos sutartis buvo įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre arba apie ją naujasis savininkas ir naudotojas sutarties sudarymo metu žinojo arba turėjo žinoti. Taigi, kad naujajam išnuomoto daikto savininkui liktų galioti ankstesnio savininko sudaryta nuomos sutartis, ji turi būti įregistruota viešame registre, o panaudos sutarties atveju pakanka tik to, jog apie galiojančią sutartį naujasis savininkas sutarties sudarymo metu žinojo arba turėjo žinoti. Šios aplinkybės turi būti įrodinėjamos suinteresuotos šalies.
18. Teismui bylą nagrinėjant iš naujo ir nustačius, kokia sutartis iki negyvenamųjų patalpų perleidimo atsakovei 2017 m. galiojo tarp ieškovės ir UAB Lietuvos kino studijos, turės būti sprendžiama, ar buvo įstatyme įtvirtintos sąlygos, kurioms esant atsakovei perėjo įsipareigojimai pagal ieškovės ir UAB Lietuvos kino studijos sudarytą sutartį.
19. Jeigu pirmosios instancijos teismas nustatys, kad nebuvo tenkinamos įstatyme įtvirtintos sąlygos ir pagal ieškovės ir UAB Lietuvos kino studijos sudarytą sutartį (nuomos ar panaudos) teisės ir pareigos atsakovei neperėjo, tokiu atveju atsakovė nebūtų įpareigota ieškovės ir UAB Lietuvos kino studijos sudarytų sutarčių ir jų nuostatų turinio, kadangi ji nebuvo tų sutarčių dalyvė ir jai įsipareigojimai pagal kitų asmenų sudarytas sutartis netaikomi.
20. Tuomet teismas turėtų kvalifikuoti tarp bylos šalių susiklosčiusius faktinius teisinius santykius vadovaudamasis CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis ir šiuo klausimu formuojama kasacinio teismo praktika, pagal kurią sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, jog aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatyme įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Esminiai sutarčių aiškinimo principai (t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai) lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, tačiau įvertinti ir sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-695/2018 48 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Sutartis negali būti aiškinama tokiu būdu, jog kuri nors jos sąlyga apskritai netektų prasmės, taptų neįmanoma ją įvykdyti ar pasinaudoti iš jos kylančia teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-823/2020, 29 punktas). Vadovaudamasis CK 6.193 straipsniu ir aptarta kasacinio teismo praktika, teismas turės spręsti dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių, jų turinio, šalių valios ir siekiamų tikslų, teisinių santykių trukmės.
21. Teisėjų kolegija, remdamasi nurodytais argumentais, nusprendžia, jog apeliacinės instancijos teismo išvada, kad panaudos teisiniai santykiai bei panaudos sutartis nebuvo pakeisti nuomos teisiniais santykiais, padaryta pažeidžiant sutarčių pabaigą reglamentuojančias teisės normas bei proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, ir netaikant CK nuostatų, reglamentuojančių sąlygas, kai naujajam daikto savininkui pagal anksčiau sudarytą sutartį pereina ankstesnio daikto savininko teisės ir pareigos.
 
Dėl neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš prevencinio ieškinio tenkinimo sąlygų
 
22. CK 6.255 straipsnyje reglamentuotas prevencinio ieškinio institutas. Pagal šio straipsnio 1 dalį, realus pavojus, kad ateityje gali būti padaryta žalos, yra pagrindas prevenciniam ieškiniui pareikšti. Prevenciniu ieškiniu laikomas ieškinys, kuriuo siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad prevencinis ieškinys yra apsauginio prevencinio pobūdžio teisių gynimo būdas, kuriuo siekiama apsaugoti asmenį nuo teisių pažeidimo, įpareigojant nutraukti neteisėtus veiksmus arba draudžiant atlikti veiksmus, kurie realiai gali būti atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2013; 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-916/2019, 17 punktas).
23. Kasacinio teismo praktikoje nurodomos šios prevencinio ieškinio pateikimo sąlygos: 1) siekimas apginti daiktines teises nuo žalos darymo ateityje; 2) reikalavimo objektas yra būsimi neteisėti veiksmai; 3) realus pavojus, kad ateityje teises pažeidžiantys veiksmai gali būti atlikti ar padaryta žala, arba ateityje bus tęsiami teises pažeidžiantys veiksmai ar žalos darymas; 4) kaltė nėra būtina šio ieškinio sąlyga, nes šis ieškinys paprastai reiškiamas dėl ateityje numatomų atlikti, bet dar neatliktų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-701/2021, 25 punktas; 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-781/2023, 25 punktas).
24. Prevencinio ieškinio, kaip civilinių teisių gynimo būdo, tenkinimo sąlyga yra neteisėti veiksmai, suprantami kaip teisinę pareigą pažeidžiantys veiksmai, kurių pasekmė – žalos padarymas ateityje. Ieškovas turi įrodyti atsakovo būsimus neteisėtus veiksmus ir kad dėl jų gali atsirasti žala. Prevenciniu ieškiniu negali būti reikalaujama nutraukti savaime teisėtus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008; 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-916/2019, 18 punktas). Neteisėti veiksmai – tai aktyvūs neteisėti atsakovo veiksmai, pažeidžiant įstatymo leidėjo nustatytą pareigą elgtis ar nesielgti tam tikru būdu. Jei asmens veiksmai neatitinka teisės aktuose ar sutartyje nustatytų reikalavimų, tai jie laikomi neteisėtais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008; 2013 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2013). Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį, neteisėtais veiksmais pripažįstami įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas (neteisėtas neveikimas) arba veiksmai, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Teisėtais veiksmais padaryta žala turi būti atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).
25. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prevenciniu ieškiniu prašė uždrausti atsakovei nutraukti negyvenamųjų patalpų panaudos teisinius santykius ir iškeldinti ieškovę iš patalpų bei uždrausti imtis kitų veiksmų, trukdančių ieškovei vykdyti veiklą patalpose. Ieškovė ieškiniu įrodinėjo, kad dėl panaudos teisinių santykių nutraukimo ir iškeldinimo jai bus padaryta daugiau nei dviejų milijonų eurų žala, kuri pasireikš projektui finansuoti skirtų Europos Sąjungos lėšų grąžinimu.
26. Teismai nusprendė, kad ieškovė įrodė visas prevencinio ieškinio tenkinimo sąlygas, todėl ieškovės reikalavimą patenkino. Atsakovė su teismų išvadomis nesutinka, kasaciniame skunde nurodo, kad teismai patenkino ieškovės ieškinį nesant vienos iš prevencinio ieškinio sąlygų – būsimų neteisėtų atsakovės veiksmų. Neteisėtais veiksmais teismai nepagrįstai pripažino panaudos teisinių santykių nutraukimą, nors tokia teisė yra įtvirtinta panaudos sutartyje. Vienašališkas sutarties nutraukimas sutartyje nustatytu atveju negali būti laikomas neteisėtu veiksmu ar piktnaudžiavimu teise. Teisėjų kolegija šiuos kasacinio skundo argumentus pripažįsta teisiškai pagrįstais.
27. Sprendžiant dėl atsakovės veiksmų neteisėtumo kaip vienos iš prevencinio ieškinio tenkinimo sąlygų, svarbu įvertinti tų veiksmų turinį ir jų atitiktį teisei. Šiuo atveju svarbus ir bylos šalis siejančių santykių atsiradimo pagrindas. Nagrinėdamas bylą iš naujo teismas nustatys, ar šalis siejantys teisiniai santykiai yra ankstesnių teisinių santykių tęsinys, ar naujai susiklostę teisiniai santykiai. Nenustačius, jog atsakovė perėmė iš ankstesnių sutarčių atsiradusias teises ir pareigas, ji negali būti įpareigota vykdyti iš tokių sutartinių teisinių santykių kylančių prievolių.
28. Minėta, kad neteisėtais veiksmais ginčo atveju pripažintas atsakovės ketinimas nutraukti panaudos teisinius santykius. CK 6.642 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad kiekviena daikto neatlygintinio naudojimo sutarties šalis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius, jeigu sutartis nenustato kitokio termino. Taigi CK yra įtvirtinta panaudos šalių teisė nutraukti neterminuotos panaudos teisinius santykius. Tokiu atveju šalies veiksmai, kuriais ji siekia pasinaudoti įstatyme įtvirtinta galimybe pabaigti sutartinius santykius, patys savaime negali būti pripažįstami neteisėtais, nenustačius kitų su sutartinių teisinių santykių nutraukimu susijusių pažeidimų (pranešimo apie sutarties nutraukimą termino laikymasis, aiškus valios nutraukti sutartį kitai šaliai išreiškimas). Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad nutraukus sutartį ieškovė galbūt patirs neigiamų turtinių padarinių, savaime nelemia atsakovės veiksmų neteisėtumo.
 
Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, kai teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 1 dalies 2 punktas)
 
29. Įstatymas draudžia teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis). Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą, atvejai, kai teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, pripažįstami absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu.
30. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, yra išaiškinęs, kad absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas pagal šią teisės normą yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu (nutartimi) turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai. Sprendimu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė – sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos. Tik kartu egzistuojant šioms dviem sąlygoms, gali būti konstatuotas aptariamas sprendimo negaliojimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-313/2021, 16 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
31. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl ginčo šalių teisinių santykių kvalifikavimo, vertino ieškovės ir UAB Lietuvos kino studijos sudarytas panaudos ir nuomos sutartis ir nusprendė, kad ieškovės ir UAB Lietuvos kino studijos panaudos teisiniai santykiai nebuvo pakeisti nuomos teisiniais santykiais. Tokia išvada teismas konstatavo, kad 2013 m. ieškovės ir UAB Lietuvos kino studijos nuomos sutartis nebuvo sudaryta, t. y. teismas nusprendė dėl į bylą neįtrauktos UAB Lietuvos kino studijos teisių ir pareigų.
32. Nagrinėjamoje byloje buvo pažeistas draudimas teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis), nes apeliacinės instancijos teismas priėmė procesinį sprendimą, kuriuo pasisakyta dėl ieškovės ir UAB Lietuvos kino studijos sudarytos nuomos sutarties galiojimo. Nurodyto įstatymo draudimo nepaisymas ir nusprendimas dėl į bylos nagrinėjimą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų yra vienas iš teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 360 straipsnis). Kasaciniam teismui nustačius bent vieną iš absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų byloje priimti teismų sprendimai naikinami ir byla perduodama nagrinėti iš naujo, nes tik tokiu būdu (pakartojus teismo procesą) gali būti pašalintas teisės į tinkamą teismo procesą pažeidimas.
33. Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinio skundo argumentų, kurie neturi reikšmės galutiniam teisiniam šios bylos rezultatui.
 
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
 
34. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, padaro išvadą, kad teismai, spręsdami dėl šalis siejančių teisinių santykių ir konstatuodami, jog panaudos sutartis nebuvo pakeista nuomos sutartimi, pažeidė sutarčių pabaigą reglamentuojančias materialiosios teisės normas ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, spręsdami dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš prevencinio ieškinio tenkinimo sąlygų, netinkamai taikė ir aiškino CK 6.255 straipsnio 1 dalį, neatsižvelgė į šiuo klausimu formuojamą kasacinio teismo praktiką, nepagrįstai nusprendė, kad ginčo atveju egzistuoja atsakovės neteisėti veiksmai, taip pat apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 266 straipsnyje įtvirtintą draudimą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų. Aptarti materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimai bei nustatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas sudaro pagrindą panaikinti teismų procesinius sprendimus ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 360 straipsnis).
35. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylą perdavus nagrinėti iš naujo, šalių kasaciniame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas (CPK 93, 98 straipsniai).
36. Pažymima, kad bylą nagrinėjant kasaciniame teisme patirta 6,13 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gegužės 18 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu).
 
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360 straipsniu, 362 straipsniu,
 
n u t a r i a :
 
Panaikinti               Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 20 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
 
 
 
Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                          G. A. – B.
A. D.
J. V.                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                    
 
smart foreash