Civilinė byla Nr. e3K-3-176-781/2023

Teisminio proceso Nr. [nuasmeninta]

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.3.3; 2.6.8.11; 2.6.10.4

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų [nuasmeninta], [nuasmeninta] (kolegijos pirmininkas) ir [nuasmeninta] (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės [nuasmeninta] kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės asociacij[nuasmeninta] prevencinį ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei [nuasmeninta] dėl draudimo atlikti veiksmus ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės [nuasmeninta] priešieškinį ieškovei asociacij[nuasmeninta] dėl iškeldinimo iš patalpų, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, [nuasmeninta], [nuasmeninta].

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sutarčių pabaigą, ir proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą bei draudimą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų, aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovė prevenciniu ieškiniu prašė uždrausti atsakovei nutraukti panaudos teisinius santykius ir imtis ieškovės iškeldinimo iš patalpų, uždrausti imtis kitų veiksmų, trukdančių ieškovei vykdyti veiklą patalpose.

3. Ieškovė nurodė, kad asociaciją 2009 m. įkūrė trys steigėjai: [nuasmeninta], [nuasmeninta] ir [nuasmeninta]. Pagal ieškovės ir [nuasmeninta] 2010 m. sausio 25 d. sudarytą panaudos sutartį (toliau – ir 2010 m. panaudos sutartis), ieškovei iki 2035 m. buvo perleistas 1998 kv. m plotas neįrengtų patalpų pastate projektinėms veikloms vykdyti. 2011 m. birželio 9 d. sudaryta projekto „[nuasmeninta]“ finansavimo ir administravimo sutartis (toliau – ir projekto sutartis), kuria ieškovei skirta apytiksliai 2,29 mln. Eur projekto išlaidoms finansuoti. Gautos lėšos buvo panaudotos patalpoms įrengti ir pritaikyti projekto veikloms – įrengta kino infrastruktūra. Projektinės sutarties bendrųjų sąlygų 9.1 punkte nustatytas lėšų grąžinimas tuo atveju, jei ieškovė ar jos steigėjai nevykdys savo įsipareigojimų. 2013 m. balandžio 30 d. ieškovė ir [nuasmeninta] sudarė patalpų panaudos sutartį (toliau – ir panaudos sutartis), kuria [nuasmeninta] suteikė teisę ieškovei iki 2035 m. naudotis patalpomis projekto veikloms vykdyti.

[…]

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

9. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. liepos 5 d. sprendimu patenkino ieškovės prevencinį ieškinį – uždraudė atsakovei nutraukti panaudos teisinius santykius ir iškeldinti ieškovę iš patalpų, uždraudė atsakovei trukdyti vykdyti ieškovės veiklą minėtose patalpose. Atsakovės priešieškinį teismas atmetė.

[…]

17. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, 2022 m. gruodžio 20 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. sprendimą paliko nepakeistą.

[…]

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

31. Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 20 d. nutartį ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. sprendimą, atmesti ieškovės ieškinį, o atsakovės priešieškinį patenkinti arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

[…]

32. Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atmesti atsakovės kasacinį skundą ir teismų procesinius sprendimus palikti galioti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

[…]

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl ginčo šalių teisinių santykių kvalifikavimo

34. Teisinė ginčo kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šalių faktiniams santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Teisinė kvalifikacija nėra savitikslė, neskirta vien tik atitinkamoms teisės normoms pritaikyti; jos tikslas – identifikuoti teisinius santykius tam, kad ginčas būtų teisingai išspręstas taikant būtent konkrečius teisinius santykius reguliuojančias teisės normas. Teisinės kvalifikacijos tikslas – nustatyti, kokie teisiniai santykiai sieja ginčo šalis, ir, atitinkamai pritaikius šiuos santykius reglamentuojančias teisės normas, išspręsti ginčą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-135-381/2021 24 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

35. Nagrinėjamoje byloje ieškovei pareiškus prevencinį ieškinį dėl draudimo atsakovei nutraukti panaudos teisinius santykius ir iškeldinti ieškovę iš patalpų bei uždrausti imtis kitų veiksmų, trukdančių ieškovei vykdyti veiklą patalpose, kilo šalis siejančių teisinių santykių kvalifikavimo klausimas. Kadangi atsakovė nebuvo ankstesnių ieškovės ir [nuasmeninta] sudarytų sutarčių dalyvė ir su ieškove nebuvo sudariusi rašytinių sutarčių, byloje turi būti nustatyta, kokie teisiniai santykiai sieja ieškovę ir atsakovę, o šiam faktui išsiaiškinti turi būti teisingai nustatytos aplinkybės, susijusios su ieškovės ir [nuasmeninta] sudarytomis sutartimis bei ieškovę ir [nuasmeninta] siejusiais teisiniais santykiais. Tik teisingai nustačius, kokie teisiniai santykiai perleidžiant patalpas atsakovei siejo ieškovę ir [nuasmeninta], galima spręsti dėl ieškovę ir atsakovę siejančių teisinių santykių ir jų atsiradimo pagrindų (ar tai tęstiniai ankstesnių šalių teisiniai santykiai, ar savarankišku teisiniu pagrindu susiformavę teisiniai santykiai).

36. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė įrodinėjo, kad ją su atsakove sieja tęstiniai panaudos teisiniai santykiai, kylantys iš ieškovės ir [nuasmeninta] 2010 m. sudarytos panaudos sutarties. Ieškovė teigė, kad 2013 m. balandžio 30 d. sudaryta nuomos sutartis neįsigaliojo dėl [nuasmeninta] nustatytų ir jos neįvykdytų sąlygų. Atsakovė įrodinėjo, jog panaudos sutartis buvo pakeista nuomos sutartimi, todėl, jai įsigijus patalpas, ieškovės ir atsakovės panaudos teisiniai santykiai nesiejo.

37. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ieškovę ir [nuasmeninta] sieję panaudos teisiniai santykiai bei panaudos sutartis nebuvo pakeisti nuomos teisiniais santykiais, nes nuomos sutartis nebuvo suderinta su VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra ir nebuvo išviešinta teisės aktų nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad panaudos sutartis laikytina nenutraukta, t. y. galioja šios bylos atsakovei kartu su 2010 m. panaudos sutarties 1.6 punkte nustatytu terminu, kad patalpos panaudos gavėjui perduodamos naudoti iki 2035 m. birželio 30 d.

38. Atsakovės teigimu, tokias išvadas apeliacinės instancijos teismas padarė pažeisdamas novacijos institutą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas bei netinkamai aiškindamas ir taikydamas sutarties sudarymą reglamentuojančias teisės normas. Atsakovė nurodo, jog apeliacinės instancijos teismas ignoravo bylos aplinkybes, patvirtinančias, jog panaudos sutartis novacijos būdu buvo pakeista nuomos sutartimi; neįvertino, jog šią aplinkybę patvirtina ieškovės veiksmai: ieškovė pateikė prašymą [nuasmeninta] sudaryti taikos sutartį civilinėje byloje pagal [nuasmeninta] ieškinį dėl skolos už patalpų nuomą priteisimo, sutikdama sumokėti 1000 Eur ir mokėti nuomos mokestį. Be to, ieškovė atsiėmė savo ieškinį, pareikštą [nuasmeninta] dėl vienašališko panaudos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia.

39. Pagal CK 6.141 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą novacijos sampratą, prievolė baigiasi, jeigu šalys vietoj esamos prievolės savo susitarimu sukuria pradinę prievolę pakeičiančią naują prievolę, turinčią skirtingą negu ankstesnioji prievolė dalyką ar skirtingą įvykdymo būdą (novacija). Novacija taip pat laikoma pradinio skolininko pakeitimas nauju, kai pradinį skolininką kreditorius atleidžia nuo prievolės įvykdymo. Šiuo atveju novacija galima be pradinio skolininko sutikimo. Novacija laikomi ir tie veiksmai, kai pagal naują sutartį naujas kreditorius pakeičia ankstesnįjį, o skolininkas atleidžiamas nuo prievolės įvykdymo ankstesniam kreditoriui. CK 6.141 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad novacija nepreziumuojama, todėl visais atvejais turi būti aiškiai ir neabejotinai pareikšta. Novacija galima tik tais atvejais, kai galioja ankstesnė prievolė (CK 6.141 straipsnio 3 dalis).

[…]

41. Pagal CK 6.477 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuomos sutarties sampratą, nuomos sutartimi viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad nuomos sutartis yra konsensualinė, todėl įsigalioja nuo sutarties pasirašymo dienos (CK 6.477 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).

[…]

48. Nagrinėdamas bylą iš naujo, teismas turėtų išsamiai ištirti ir įvertinti su ieškovės ir [nuasmeninta] 2013 m. sudaryta nuomos sutartimi susijusius įrodymus ir spręsti dėl novacijos instituto šioje byloje taikymo pagrindų buvimo.

[…]

54. Teisėjų kolegija, remdamasi nurodytais argumentais, nusprendžia, jog apeliacinės instancijos teismo išvada, kad panaudos teisiniai santykiai bei panaudos sutartis nebuvo pakeisti nuomos teisiniais santykiais, padaryta pažeidžiant sutarčių pabaigą reglamentuojančias teisės normas bei proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, ir netaikant CK nuostatų, reglamentuojančių sąlygas, kai naujajam daikto savininkui pagal anksčiau sudarytą sutartį pereina ankstesnio daikto savininko teisės ir pareigos.

Dėl neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš prevencinio ieškinio tenkinimo sąlygų

[…]

58. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prevenciniu ieškiniu prašė uždrausti atsakovei nutraukti negyvenamųjų patalpų panaudos teisinius santykius ir iškeldinti ieškovę iš patalpų bei uždrausti imtis kitų veiksmų, trukdančių ieškovei vykdyti veiklą patalpose. Ieškovė ieškiniu įrodinėjo, kad dėl panaudos teisinių santykių nutraukimo ir iškeldinimo jai bus padaryta daugiau nei dviejų milijonų eurų žala, kuri pasireikš projektui finansuoti skirtų Europos Sąjungos lėšų grąžinimu.

59. Teismai nusprendė, kad ieškovė įrodė visas prevencinio ieškinio tenkinimo sąlygas, todėl ieškovės reikalavimą patenkino. Atsakovė su teismų išvadomis nesutinka, kasaciniame skunde nurodo, kad teismai patenkino ieškovės ieškinį nesant vienos iš prevencinio ieškinio sąlygų – būsimų neteisėtų atsakovės veiksmų. Neteisėtais veiksmais teismai nepagrįstai pripažino panaudos teisinių santykių nutraukimą, nors tokia teisė yra įtvirtinta panaudos sutartyje. Vienašališkas sutarties nutraukimas sutartyje nustatytu atveju negali būti laikomas neteisėtu veiksmu ar piktnaudžiavimu teise. Teisėjų kolegija šiuos kasacinio skundo argumentus pripažįsta teisiškai pagrįstais.

60. Sprendžiant dėl atsakovės veiksmų neteisėtumo kaip vienos iš prevencinio ieškinio tenkinimo sąlygų, svarbu įvertinti tų veiksmų turinį ir jų atitiktį teisei. Šiuo atveju svarbus ir bylos šalis siejančių santykių atsiradimo pagrindas. Nagrinėdamas bylą iš naujo teismas nustatys, ar šalis siejantys teisiniai santykiai yra ankstesnių teisinių santykių tęsinys, ar naujai susiklostę teisiniai santykiai. Nenustačius, jog atsakovė perėmė iš ankstesnių sutarčių atsiradusias teises ir pareigas, ji negali būti įpareigota vykdyti iš tokių sutartinių teisinių santykių kylančių prievolių.

61. Minėta, kad neteisėtais veiksmais ginčo atveju pripažintas atsakovės ketinimas nutraukti panaudos teisinius santykius. CK 6.642 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad kiekviena daikto neatlygintinio naudojimo sutarties šalis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius, jeigu sutartis nenustato kitokio termino. Taigi CK yra įtvirtinta panaudos šalių teisė nutraukti neterminuotos panaudos teisinius santykius. Tokiu atveju šalies veiksmai, kuriais ji siekia pasinaudoti įstatyme įtvirtinta galimybe pabaigti sutartinius santykius, patys savaime negali būti pripažįstami neteisėtais, nenustačius kitų su sutartinių teisinių santykių nutraukimu susijusių pažeidimų (pranešimo apie sutarties nutraukimą termino laikymasis, aiškus valios nutraukti sutartį kitai šaliai išreiškimas). Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad nutraukus sutartį ieškovė galbūt patirs neigiamų turtinių padarinių, savaime nelemia atsakovės veiksmų neteisėtumo.

Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, kai teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 1 dalies 2 punktas)

62. Įstatymas draudžia teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis). Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą, atvejai, kai teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, pripažįstami absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu.

[…]

64. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl ginčo šalių teisinių santykių kvalifikavimo, vertino ieškovės ir [nuasmeninta] sudarytas panaudos ir nuomos sutartis ir nusprendė, kad ieškovės ir [nuasmeninta] panaudos teisiniai santykiai nebuvo pakeisti nuomos teisiniais santykiais. Tokia išvada teismas konstatavo, kad 2013 m. ieškovės ir [nuasmeninta] nuomos sutartis nebuvo sudaryta, t. y. teismas nusprendė dėl į bylą neįtrauktos [nuasmeninta] teisių ir pareigų.

65. Nagrinėjamoje byloje buvo pažeistas draudimas teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis), nes apeliacinės instancijos teismas priėmė procesinį sprendimą, kuriuo pasisakyta dėl ieškovės ir [nuasmeninta] sudarytos nuomos sutarties galiojimo. Nurodyto įstatymo draudimo nepaisymas ir nusprendimas dėl į bylos nagrinėjimą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų yra vienas iš teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 360 straipsnis). Kasaciniam teismui nustačius bent vieną iš absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų byloje priimti teismų sprendimai naikinami ir byla perduodama nagrinėti iš naujo, nes tik tokiu būdu (pakartojus teismo procesą) gali būti pašalintas teisės į tinkamą teismo procesą pažeidimas.

[…]

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

67. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, padaro išvadą, kad teismai, spręsdami dėl šalis siejančių teisinių santykių ir konstatuodami, jog panaudos sutartis nebuvo pakeista nuomos sutartimi, pažeidė sutarčių pabaigą reglamentuojančias materialiosios teisės normas ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, spręsdami dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš prevencinio ieškinio tenkinimo sąlygų, netinkamai taikė ir aiškino CK 6.255 straipsnio 1 dalį, neatsižvelgė į šiuo klausimu formuojamą kasacinio teismo praktiką, nepagrįstai nusprendė, kad ginčo atveju egzistuoja atsakovės neteisėti veiksmai, taip pat apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 266 straipsnyje įtvirtintą draudimą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų. Aptarti materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimai bei nustatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas sudaro pagrindą panaikinti teismų procesinius sprendimus ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 360 straipsnis).

68. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylą perdavus nagrinėti iš naujo, šalių kasaciniame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas (CPK 93, 98 straipsniai).

69. Pažymima, kad bylą nagrinėjant kasaciniame teisme patirta 6,13 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gegužės 18 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360 straipsniu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 20 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai [nuasmeninta]

[nuasmeninta]

[nuasmeninta]