Nustatyta, kad likviduotos įmonės automobilis priklauso buvusiai akcininkei
Po bendrovės išregistravimo automobilis liko registruotas jos vardu. Teismas nustatė, kad jis priklauso buvusiai akcininkei, ir sudarė pagrindą įregistruoti jos nuosavybės teisę.
Kas nutiko byloje
Buvusi akcininkė prašė nustatyti, kad automobilis priklauso jai, ir nurodė jį faktiškai valdanti. Turto bankas ir VMI prašė spręsti teismo nuožiūra; VMI nurodė, kad iki 2024 m. rugsėjo 17 d. turto priėmimo procedūros nebuvo pradėtos.
Teismas nustatė
Nuosavybei įregistruoti reikėjo juridinio fakto
Teismas nustatė, kad pareiškėja iki bendrovės išregistravimo buvo jos akcininkė, o automobilis liko įregistruotas bendrovės vardu. Juridinis faktas nustatytas, kad nuosavybę būtų galima įregistruoti.
Taikyta įstatymo analogija
Šis klausimas įstatymuose nesureglamentuotas, todėl teismas taikė Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas dėl likusio turto paskirstymo akcininkams. Neprieštaravo ir suinteresuoti asmenys. Nepriimto įstatymo projekto dėl turto perėmimo valstybei teismas netaikė.
Teismas nusprendė
Nustatyta, kad automobilis nuosavybės teise priklauso buvusiai akcininkei. Juridinis faktas nustatytas nuosavybės teisėms į automobilį įregistruoti.
Automobilis liko išregistruotos įmonės vardu?
Šioje byloje kliūtį įregistruoti nuosavybę pašalino teismo nustatytas juridinis faktas. Teismas rėmėsi tuo, kad pareiškėja buvo bendrovės akcininkė, o suinteresuoti asmenys neprieštaravo. Atsiųskite įmonės išregistravimo išrašą, automobilio registracijos dokumentą ir akcijų turėjimo įrodymą. Įvertinsime, kokias teises šie dokumentai pagrindžia.
Peržiūrėti visą nuasmenintą teismo sprendimąVilniaus regiono apylinkės teismas · 2024 m. spalio 15 d.
Civilinė byla Nr. [nuasmeninta]
Teisminio proceso Nr. [nuasmeninta]
Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.1; 3.4.6.2.
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. spalio 15 d.
Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja [nuasmeninta],
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos [nuasmeninta]pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – VĮ T. b., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai [nuasmeninta]nuosavybės teise priklauso automobilis [nuasmeninta], WIN [nuasmeninta], valst. Nr. [nuasmeninta].
2. Pareiškėja nurodo, kad pareiškėja buvusios UAB (toliau – Bendrovė) akcininkė. 2023 m. balandžio 12 d. buvo priimtas pranešimas apie numatomą inicijuoti likvidavimą Registro tvarkytojo iniciatyva pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CK) 2.70 straipsnį, 2021 m. liepos 25 d. – sprendimas inicijuoti juridinio asmens likvidavimą (CK 2.70 straipsnis), o 2024 m. liepos 30 d. sprendimas likviduoti juridinį asmenį (CK 2.70 straipsnis). Išregistravus Bendrovę, atšaukti jos likvidavimą yra nebeįmanoma, kadangi toks juridinis asmuo laikomas pasibaigusiu (CK 2.95 straipsnio 3 dalis). Išregistravus Bendrovę, jos vardu liko įregistruotas kilnojamasis turtas – automobilis [nuasmeninta], valst. Nr. [nuasmeninta] (toliau - Kilnojamasis turtas). Likvidavus ir išregistravus Bendrovę, susiklostė tokia situacija, jog Kilnojamasis turtas iš esmės teisiškai (de jure) liko be savininko. Šiuo konkrečiu atveju Kilnojamąjį turtą šiai dienai faktiškai (de facto) valdo pareiškėja ir į jį jokie kiti asmenys neturi nuosavybės (turtas nėra areštuotas). Esant tokiai situacijai, Kilnojamasis turtas, likvidavus ir išregistravus jo savininką – Bendrovę, faktiškai atiteko (turėjo atitekti) jos akcininkei, t.y. pareiškėjai. Pareiškėja siekia įregistruoti nuosavybes teises į Kilnojamąjį turtą (Automobilį), todėl jai iškilo būtinybė prašyti teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, o būtent - nustatyti, kad pareiškėja nuosavybes teise valdo kilnojamąjį turtą (Automobilį).
3. Suinteresuotas asmuo byloje - VĮ T. b. atsiliepime prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad VĮ T. b. nėra gavusi pranešimo dėl pareiškėjos pareiškime nurodyto turtą ir jokių procedūrų dėl jo valdymo nevykdė. VĮ T. b. nuomone, susidariusioje teisinėje situacijoje, pagrįstai buvo nutarta likviduoti UAB registrų tvarkytojo sprendimu, kadangi ši bendrija teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentų.
4. Suinteresuotas asmuo byloje – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos iki 2024 m. rugsėjo 17 d. nėra gavusi pranešimo apie galimą pareiškime nurodyto turto perėjimą valstybei ir nėra pradėjusi turto priėmimo procedūros.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
5. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog 2023 m. balandžio 12 d. buvo priimtas pranešimas apie numatomą inicijuoti UAB likvidavimą registro tvarkytojo iniciatyva pagal CK 2.70 straipsnį, 2023 m. liepos 25 d. – sprendimas inicijuoti juridinio asmens ( t. y. UAB ) likvidavimą (CK 2.70 straipsnis), o 2024 m. liepos 30 d. – sprendimas likviduoti juridinį asmenį (CK 2.70 straipsnis). Pareiškėja iki pat UAB išregistravimo buvo bendrovės akcininkė. Išregistravus UAB, jos vardu liko įregistruotas kilnojamasis turtas – automobilis [nuasmeninta], valst. Nr. [nuasmeninta].
6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą (toliau – CPK) 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011 ir kt.).
7. Pažymėtina, kad šiuo metu klausimas, kam atitenka po juridinio asmens likvidavimo ir išregistravimo supaprastinta tvarka, jo vardu registruotas turtas, nėra reglamentuotas. 2020 m. birželio 22 d. buvo užregistruotas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų likvidavimo ir išregistravimo supaprastinta tvarka laikinojo įstatymo projektas. Minėto projekto 7 straipsnis numato, kad likviduoto ir išregistruoto juridinio asmens turtą kaip bešeimininkį perima valstybė. Tačiau pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2020 m. rugsėjo 23 d. yra pateikęs išvadą Nr. 102-P-33 „Dėl preliminaraus įvertinimo ar Lietuvos Respublikos juridinių asmens likvidavimo ir išregistravimo supaprastinta tvarka laikinojo įstatymo projektas XIIIP-4014 neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. Minėtoje išvadoje, be kita ko, nurodyta, kad „ta apimtimi, kuria juridinių asmenų nuosavybės teisė besąlygiškai būtų paneigta vien remiantis aplinkybe, kad juridinis asmuo nevykdo veiklos, teikiama įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalis galimai neatitinka Konstitucijos 23 straipsnio nuostatų“. Taigi, teismas neturi pagrindo vadovautis šiame sprendimo punkte nurodytu teisės aktu dėl kelių priežasčių: visų pirma, jis iki šiol nėra priimtas; antra, jo nuostatos, reglamentuojančios juridinio asmens turto perleidimą valstybei, galimai prieštarauja Konstitucijai (Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimas Nr. [nuasmeninta]).
8. CK 1.8 straipsnio 1 dalis numato, jog civilinės teisės normų nesureglamentuotiems civiliniams santykiams taikomi panašius santykius reglamentuojantys civiliniai įstatymai (įstatymo analogija).
9. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 15 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, kad akcininkai turi teisę gauti likviduojamos bendrovės turto dalį. Minėto įstatymo 76 straipsnio 6 dalis numato, kad iki likviduojamos bendrovės išregistravimo pirmiausia turi būti sumokami privalomi mokesčiai į biudžetus ir fondus bei atsiskaitoma su bendrovės kreditoriais ir darbuotojais, laikantis įstatymų nustatytos reikalavimų tenkinimo eilės, po to išmokamas sukauptas dividendas privilegijuotųjų akcijų su kaupiamuoju dividendu savininkams. Likęs likviduojamos bendrovės turtas iki bendrovės išregistravimo padalijamas akcininkams proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių akcijų nominaliai vertei. Analogiškai dalijamas ir vėliau išaiškėjęs bendrovės turtas. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2015 m. vasario 24 d. priėmęs nutarimą Nr. KT7-N3/2015.
10. Teismo vertinimu, šiuo atveju sprendžiant kam po juridinio asmens likvidavimo ir išregistravimo supaprastinta tvarka atitenka turtas, pagal įstatymo analogiją, būtina vadovautis minėta ABĮ 15 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 76 straipsnio 6 dalimi ir minėtu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimu.
11. Teismas atsižvelgdamas byloje nustatytas aplinkybes ir į nurodytą teisinį reguliavimą, nesant suinteresuotų asmenų prieštaravimų, sprendžia, kad yra pagrindas pareiškėjos pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai [nuasmeninta]nuosavybės teise priklauso automobilis [nuasmeninta], WIN [nuasmeninta], valst. Nr. [nuasmeninta] (CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas).
12. Juridinis faktas pareiškėjai nustatomas tikslu įregistruoti nuosavybes teises į kilnojamąjį turtą (automobilį).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 270, 279, 448 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjos prašymą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai [nuasmeninta](asmens kodas) nuosavybės teise priklauso automobilis [nuasmeninta], WIN [nuasmeninta], valst. Nr. [nuasmeninta].
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu įregistruoti nuosavybes teises į kilnojamąjį turtą (automobilį).
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.
Teisėja [nuasmeninta]
