Civilinė byla Nr. [nuasmeninta]

Teisminio proceso Nr. [nuasmeninta]

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.9, 2.6.9.2, 2.6.20.1.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. lapkričio 13 d.

Vilnius

[…]

n u s t a t ė:

1. UAB „[nuasmeninta]“ (toliau – ir ieškovas arba Bendrovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas įpareigoti [nuasmeninta] (toliau – ir atsakovas) grąžinti ieškovui 139 750 Eur, priteisti iš atsakovo ieškovui 5 proc. dydžio metines palūkanas už be pagrindo gautą 139 750 Eur sumą nuo 2023 m. liepos 17 d. iki šios sumos grąžinimo dienos, priteisti 12,5 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

[…]

13. Atsakovas su ieškiniu nesutinka. Nurodo, jog ieškovą ir atsakovą paslaugų teisiniai santykiai siejo nuo 2017 m. lapkričio 14 d., kuomet buvo sudaryta 2017 m. sutartis. Šalys susitarė, kad detalius paslaugų reikalavimus ieškovas pateiks atsakovui elektroniniu būdu suteikdamas prieigą prie sistemos adresu [nuasmeninta] Ieškovas sukūrė ir elektroninį paštą bei suteikė atsakovui prieigą prie visos ieškovo sistemos. Pasibaigus 2017 m. sutarties galiojimui, 2018 m. lapkričio 19 d. tarp ieškovo ir atsakovo buvo pasirašyta 2018 m. sutartis, kurioje darbo pobūdis ir priemonės išliko tos pačios kaip ir senojoje paslaugų teikimo sutartyje.

[…]

Teismas

k o n s t a t u o j a:

25. Ginčas tarp proceso šalių byloje kilęs iš paslaugų sutarties teisinių santykių (CK 6.716 – 6.723 straipsniai) ir nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisinių santykių (CK 6.237, 6.242 straipsniai).

26. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatytos šios ginčui aktualios faktinės aplinkybės:

[…]

27. Visų pirma pažymėtina, kad ieškovo į bylą pateikti duomenys (UAB „[nuasmeninta]“ darbo tvarkos taisyklės, UAB „[nuasmeninta]“ 2023 m. liepos 24 d. pareiškimas „[nuasmeninta]“, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus leidimas nutraukti darbo sutartį su atsakovu, ir kt.) apie atsakovo, kaip trečiojo asmens darbuotojo, galimus darbo pareigų pažeidimus, nepatenka į nagrinėjamos bylos dalyką (pareigos grąžinti be pagrindo įgytas lėšas ir / arba 2017 m. sutarties, bei 2018 m. sutarties vykdymo vertinimą), todėl jie nebus vertinami ir dėl jų šiame teismo procesiniame sprendime nebus pasisakoma (CPK 176, 180 straipsniai).

28. Ieškovo nagrinėjamu atveju pasirinktas galimai pažeistų teisių gynimo būdas (CK 1.137 straipsnis) – susigrąžinti galimai be teisėto pagrindo atsakovui pervestas lėšas. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisinius santykius reglamentuoja CK XX skyriaus nuostatos.

29. CK 6.237 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, pareiga visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis.

30. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CK 6.237 straipsnio normų taikymo prielaidas, nurodyta, kad tam, jog atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir remiantis aptariamu civilinės teisės institutu turto išreikalauti negalima. Pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą institutas yra bendrojo teisės principo „[nuasmeninta]“ (lot. ex iniuria ius non oritur) išraiška. Esant reikalavimui priteisti be pagrindo įgytą turtą, yra svarbu teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį, t. y. nustatyti, kokiu pagrindu turtas gautas ir iš ko kyla (jei kyla) prievolė turtą grąžinti. Kita vertus, nepagrįstu praturtėjimu be teisinio pagrindo laikoma ne tik atvejis, kai absoliučiai nėra teisinio pagrindo ir, nepaisant to, asmuo nepagrįstai, nesąžiningai gauna tiesioginės turtinės naudos, bet ir toks atvejis, kai asmuo turi teisinį pagrindą reikalauti ir gauti atitinkamą materialųjį turtą ar lėšas, tačiau jų gauna daugiau, nei turėtų pagal teisinį pagrindą. Tokiu atveju suma, gauta didesnė, negu priklauso pagal teisinį pagrindą, laikoma gauta be teisinio pagrindo, t. y. nepagrįstu, nesąžiningu praturtėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-25-695/2019, 25 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

[…]

34. Byloje tarp proceso šalių nėra ginčo, jog nuo 2017 m. lapkričio 14 d. iki pat 2023 m. balandžio 28 d. šalis siejo paslaugų teikimo teisiniai santykiai 2017 m. sutarties ir 2018 m. sutarties pagrindu. Nors ieškovas laikosi pozicijos, kad atsakovas ieškovui minėtų sutarčių pagrindu nėra suteikęs jokių paslaugų (prašo priteisti ne kokią nors dalį, bet visas ieškovo atsakovui pagal pastarojo pateiktas sąskaitas faktūras išmokėtas lėšas), t. y. iš esmės ginčija sutartinių paslaugų teisinių santykių realumą, tačiau reikalavimo pripažinti 2017 m. sutartį ir / arba 2018 m. sutartį negaliojančiomis CK 1.86 straipsnio pagrindu, kaip tariamojo sandorio, ir taikyti restituciją grąžinant ieškovui visa ką atsakovas gavo negaliojančio sandorio pagrindu, nereiškia.

35. Paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 straipsnio 1 dalis). Byloje nekeliamas klausimas ir dėl netinkamo 2017 m. sutarties ir / arba 2018 m. sutarties vykdymo, pvz.: atsakovo, kaip paslaugos teikėjo, pasirinktų sutarčių įvykdymo būdų ir priemonių (CK 6.717 straipsnis); atsakovo, kaip paslaugos teikėjo, teiktų paslaugų atitikties sąžiningumo ir protingumo bei prioritetinio ieškovo, kaip kliento pagal paslaugų sutartis, intereso pažeidimo (CK 6.718 straipsnio 1 dalis); nesilaikymo nusistovėjusios praktikos bei atitinkamos profesijos standartų (CK 6.718 straipsnio 2 dalis); nesilaikymo sutarties sąlygų ar kliento nurodymų (CK 6.718 straipsnio 3 dalis) ir pan.

[…]

37. Ieškovas savo reikalavimą jo atsakovui sumokėtas lėšas laikyti pervestomis be teisinio pagrindo grindžia faktine aplinkybe, jog jam atsakovas nepateikė ataskaitų apie pagal 2017 m. sutartį ir 2018 m. sutartį (šios sprendimo 26.59 ir 26.63 punktai), kas, ieškovo vertinimu, reiškia, kad sutartys nebuvo vykdomos ir apmokėtų paslaugų ieškovas nėra gavęs. Šią ieškovo poziciją iš dalies paneigia paties ieškovo į bylą pateikti darbų aktai: už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 15 d., už laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 30 d., už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. ir už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 16 d. iki 2018 m. gegužės 4 d. Aktualu pažymėti, kad 2017 m. sutartyje šalys nebuvo įtvirtinusios paslaugų priėmimo – perdavimo akto formos (2017 m. sutarties 4.2 punktas). Ir nors į bylą pateiktos pažymos apie atliktus darbus nėra šalių pasirašytos (2017 m. sutarties 4.3 punktas), tačiau akivaizdu, kad jos ieškovui atsakovo buvo pateiktos (jas į bylą teikė pats ieškovas). O byloje nustatytas faktas, kad atsakovo pagal pažymose nurodytus darbus išrašytos sąskaitos faktūros ieškovo buvo apmokėtos, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovo suteiktos paslaugos ieškovo buvo įvertintos, kaip atliktos be trūkumų (2017 m. sutarties 1 priedo 3.4 – 3.10 punktai). Nors priėmimo – perdavimo aktų (pažymų) už kitus 2017 m. sutarties vykdymo laikotarpius į bylą nepateikta, tačiau, įvertinus detalų sąskaitose faktūrose nurodytų paslaugų apibūdinimą, kuris, beje, sutampa su 2017 m. sutarties 1 priede nurodytomis ieškovo užsakytomis paslaugomis, įvertinus šalių elgesį (visos atsakovo pateiktos sąskaitos faktūros buvo apmokėtos), nesant jokių objektyvių duomenų, kad ieškovas neturėjo galimybių patikrinti suteiktų paslaugų kokybę, darytina išvada, kad suteiktų paslaugų nurodymas sąskaitose faktūrose šalių buvo prilyginamas paslaugų priėmimo – perdavimo aktams, kurių pagrindu ieškovas priimdavo sprendimą paslaugas priimti ir už jas apmokėti. Ieškovas byloje nei įrodė, nei įrodinėjo kitokių atliktų apmokėjimų tikslų, neįrodinėjo atsakovo apgaulės ar piktavališko susitarimo su buvusia ieškovo vadovybe. Visa tai leidžia spręsti, kad 2017 m. sutartis abiejų jos šalių buvo realiai vykdoma. Kaip jau anksčiau minėta, ieškovas neįrodinėjo atliktų ir jo priimtų paslaugų kokybės ar apimčių trūkumų, kaip pagrindo atliktus mokėjimus vertinti, kaip permoką.

38. 2017 m. sutartis tarp šalių sudaryta atsižvelgiant į atsakovo patirtį, žinias ir kompetenciją vykdant technologijų įmonių eksporto strategijos paruošimą ir įgyvendinimą bei ieškant verslo kontaktų ir organizuojant verslo susitikimus su Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės finansų sektoriaus įmonėmis (sutarties preambulė). Ieškovas byloje neneigė turėjęs verslo interesų Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės rinkoje ir neįrodė, kad šioje rinkoje buvo atstovaujamas kitų asmenų.

39. Vertinant atsakovo ieškovui pateiktas sąskaitas faktūras pagal 2017 m. sutartį atkreiptinas dėmesys, kad jose aprašytos suteiktos paslaugos dauguma atvejų visiškai sutampa su šios sutarties 1 priede nurodytame Paslaugų užsakyme Nr. 1 nurodytomis paslaugomis (pvz. sąskaitos faktūros aprašytos šio sprendimo 26.2 – 26.6, 26.8, 26.11 – 26.13, 26.15, 26.16). 2017 m. sutarties 1 priedo 3.3 punktas bei užsakytų paslaugų lentelės turinys leidžia daryti išvadą, kad šalys buvo susitarę tik dėl preliminarios paslaugų apimties (apskaičiuojamos valandomis). Šalys susitarė, kad tais atvejais, kai šalys negali iš anksto nustatyti bendros paslaugų kainos, ieškovas už suteiktas paslaugas, taikant valandinius įkainius, sumoka atsakovui pagal atsakovo nurodomą faktiškai sugaištą darbo valandų skaičių. Taigi, aplinkybė, kad šiame punkte aptartose sąskaitose faktūrose atsakovo nurodytas valandų skaičius idealiai nesutampa su užsakyme nurodytu valandų skaičiumi (preliminariai numatyta paslaugų apimtis 360 val., o pagal anksčiau šiame punkte nurodytas sąskaitas faktūras plius 2018 m. rugsėjo 20 d. sąskaitos faktūros serija JK, Nr. 18/12 pirma ir antra pozicijos – 362 val.), negali būti vertinama, kaip paneigianti atsakovo suteiktų paslaugų realumą.

[…]

[…]

[…]

[…]

49. Byloje nustačius, kad bylos šalis siejo paslaugų teisiniai santykiai (2017 m. sutartis ir 2018 m. sutartis), kuriuose atsakovas įsipareigojo teikti ieškovui konsultavimo, klientų paieškos, ieškovo verslo plėtros bankinių technologijų srityje paslaugas, o ieškovas įsipareigojo sumokėti už suteiktas paslaugas, ir ieškovui reiškiant ieškinį dėl galimai be teisėto pagrindo atsakovui išmokėtų lėšų susigrąžinimo, ieškovui teko pareiga įrodyti, nepagrįsto turto įgijimo aplinkybę, o atsakovui – kad lėšas jis gavo pagrįstai.

50. Ieškovas, iš esmės neneigdamas sutartinių santykių, nurodo, kad atsakovo pateiktos sąskaitos faktūros buvo apmokėtos ieškovui jose nurodytų paslaugų negavus. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas nei įrodė, nei įrodinėjo, kad lėšos atsakovui butų buvę pervestos per klaidą, arba suteikus nekokybiškas paslaugas, arba sąskaitose faktūrose nurodytos paslaugos jam (ieškovui) būtų buvę nereikalingos, arba kad šias paslaugas jam būtų suteikęs ne atsakovas, o kitas asmuo. Taigi, ieškovas niekaip nepagrindė, kad lėšas atsakovui pervedė ne dėl gautų paslaugų pagal sutartis, bet dėl kokių kitų priežasčių.

51. Atsakovas, gindamasis nuo jam reiškiamo reikalavimo, byloje įrodinėjo ir, teismo vidiniu įsitikinimu, įrodė, kad visas iš ieškovo gautas lėšas jis gavo už savo prievolių pagal 2017 m. sutartį ir 2018 m. sutartį tinkamą įvykdymą. Dėl dalies į bylą pateiktų rašytinių įrodymų detaliai pasisakyta anksčiau šiame sprendime (37, 39 – 46 punktai). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas ieškiniu kvestionuoja ne atsakovo suteiktų paslaugų apimtis, t. y. nereiškia argumentų dėl kiekvienos sąskaitos faktūros turinio, o iš viso neigia sutartinių santykių realų vykdymą, teismo vertinimu nėra tikslinga šiame sprendime pasisakyti dėl kiekvienos sąskaitos faktūros ir/arba joje nurodytos paslaugos pozicijos. Anksčiau šiame sprendime aptartų motyvų pagrindu teismas daro apibendrinančią išvadą, kad atsakovas nagrinėjamu atveju savo įrodinėjimo pareigą įvykdė tinkamai ir savo poziciją pagrindė pakankamais įrodymais, kurie neprieštarauja jokiems kitiems byloje surinktiems įrodymams. Tokį teismo vertinimą, be kita ko, nulėmė ir aplinkybės apie atsakovo teiktų paslaugų specifika. Ieškovas pas atsakovą paslaugų sutartimis buvo užsakęs ne materialaus pobūdžio paslaugas, kurias įrodyti objektyviai yra sudėtingiau. Teismo įsitikinimu, tiek išsamūs (kiek tai įmanoma apie šešis metus trunkančių aplinkybių kontekste) atsakovo paaiškinimai teisminio nagrinėjimo metu, tiek teisme apklaustų liudytojų parodymai, tiek iš dalies ir paties ieškovo pripažįstamos aplinkybės apie kai kurių atsakovo teiktų paslaugų galutinį rezultatą (su atsakovo pritrauktais klientais sudarytos ir tebevykdomos sutartys), yra pakankami nuspręsti, kad abi tarp proceso šalių sudarytos paslaugų sutartys buvo realiai vykdomos ir ginčo lėšas ieškovas atsakovui pervedė būtent šių sutarčių pagrindu. Taigi, priešingai, nei byloje laikosi pozicijos ieškovas, paslaugų teikimo realumą įrodo, ne vien sąskaitos faktūros, tačiau ir kiti leistini ir tinkami bei pakankami įrodymai. Dar kartą primintina, kad ieškovas byloje neįrodinėjo ir neargumentavo, netinkamos paslaugų apimties ir/ar įkainių.

52. Dėl ieškovo iš esmės pagrindinio argumento apie tai, kad ieškovas neturi jokių objektyvių duomenų apie paslaugų jam suteikimą, pažymėtina, kad nors pagal pažodinį sutarčių aiškinimą šalys turėjo paslaugų įvykdymą/priėmimą įforminti priėmimo – perdavimo aktais, tačiau apie 6 metus trukęs sutarčių šalių elgesys, kai suteiktos paslaugos ir jų apimtis atsakovo buvo atskleidžiamos aprašant jas sąskaitose faktūrose (nurodant tiek pačią paslaugą, tiek jos apimtį (valandomis), tiek suderėtą įkainį), o ieškovas, turėdamas realias galimybes prieš apmokėjimą tokias paslaugas įsivertinti bei pateikti dėl jų pastabas atsakovui, jas apmokėdavo, akivaizdžiai įrodo, kad abiems sutarties šalims toks elgesys buvo toleruotinas ir priimtinas (CK 6.193 straipsnio 5 dalis). Kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnio 1 dalis). Ieškovo elgesys, kai jis, iškilus abejonėms dėl atsakovo teiktų paslaugų teikimo realumo, prieš pareikšdamas reikalavimą pagrįsti sutarčių pagrindu suteiktas paslaugas, panaikino atsakovo galimybė prisijungti prie sutarčių pagrindu jam suteiktos prieigos prie ieškovo elektroninių, informacinių programų (elektroninio pašto, telefono numerio, slack, wiki ir kt.), t. y. užkirto bet kokią galimybę atsakovui objektyviai operuoti ten sukauptais duomenimis, o pats turėdamas galimybę selektyviai atrinkti deklaruotinus duomenis, akivaizdžiai prieštarauja sąžiningumo ir sąžiningos dalykinės praktikos principams.

53. Nei ieškovo į bylą pateikta atsakovo darbo sutartis su trečiuoju asmeniu, nei 2018 m. balandžio 27 d. paslaugų sutartis 1/2018 tarp ieškovo ir trečiojo asmens savaime neįrodo, kad atsakovas nuo 2021 m. ginčo sąskaitose faktūrose nurodytas paslaugas teikė ne paslaugų sutarčių pagrindu, o darbo sutarties. Nors trečiasis asmuo pagal darbo sutarties 2.2 punktą turėjo teisę parengti detalų atsakovo darbinių funkcijų (užduočių) sąrašą ir/arba pareigines instrukcijas, o taip pat vėliau šiuos dokumentus vienašališkai koreguoti, tačiau į bylą tokie dokumentai, kurie leistų atsakovo darbines funkcijas sulyginti su paslaugų sutarčių pagrindu ieškovui teiktomis paslaugomis, nebuvo pateikti. Iš į bylą pateiktų įrodymų nustatyta, kad 2021 metais, po darbo sutarties su trečiuoju asmeniu, atsakovas ieškovui nepateikė nei vienos sąskaitos faktūros. Per 2022 metus atsakovas ieškovui pateikė aštuonias sąskaitas faktūras, pagal kurias atsakovas ieškovui paslaugas teikė 1 340 val. (jeigu taikytas 25 Eur tarifas) arba 1 117 val. (jeigu taikytas 2018 m. sutartimi sulygtas 30 Eur tarifas). Tai sudaro kiek daugiau nei pusę oficialaus darbo laiko 2022 metais (per 2022 metus buvo 251 darbo diena, arba 2001 darbo valandos dirbant penkias darbo dienas per savaitę). Atsakovo mokesčių administratoriui teikta deklaracija už 2022 metus patvirtina, kad jokių kitų papildomų pajamų veikiant individualios veiklos pagrindu, be tų, kurias gavo už ieškovui teiktas paslaugas, atsakovas negavo. Atsižvelgiant į tai, kad paslaugas ieškovui atsakovas teikė individualios veiklos pagrindu, t. y. atsakovas buvo laisvas pasirinkti laiką tokioms paslaugoms suteikti, nėra jokio pagrindo išvadai, kad atsakovas, dirbdamas pas trečiąjį asmenį darbo sutartyje nurodytu režimu (40 val. darbo valandų per savaitę), objektyviai nebūtų turėjęs galimybės (laiko) teikti paslaugas ir ieškovui. Atsakovo mokesčių administratoriui teikta deklaracija už 2022 metus patvirtina, kad jokių kitų papildomų pajamų veikiant individualios veiklos pagrindu, be tų, kurias gavo už ieškovui teiktas paslaugas, atsakovas negavo.

54. Remdamasis anksčiau šiame sprendime nurodytais motyvais teismas daro išvadą, kad atsakovui įrodžius teiktų paslaugų realumą, o tuo pačiu ir teisinį pagrindą ginčo lėšoms gauti, ieškinys dėl be pagrindo įgytų lėšų grąžinimo vertintinas kaip teisiškai nepagrįstas, todėl atmestinas.

55. Atmetus pagrindinį ieškinio reikalavimą dėl be pagrindo įgytų lėšų grąžinimo, atmestinas ir išvestinis reikalavimas priteisti iš atsakovo palūkanas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

56. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį atmetus, ieškovas teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų kompensavimą neįgijo, tačiau tokią teisę įgijo atsakovas.

57. Atsakovas prašo priteisti jam iš ieškovo 3 760,31 Eur bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidų.

58. CPK 98 straipsnyje, reglamentuojančiame išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą, nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

[…]

61. Atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra protingo dydžio ir tinkamai pagrįstos, todėl priteistinos jam iš ieškovo

Teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 93, 270, 307 straipsniais

n u s p r e n d ž i a:

UAB „[nuasmeninta]“ ieškinį atsakovui [nuasmeninta] dėl be pagrindo įgytų piniginių lėšų grąžinimo atmesti.

Priteisti atsakovui [nuasmeninta] (a. k. [nuasmeninta]) iš ieškovo UAB „[nuasmeninta]“ (j. a. k. [nuasmeninta]) 3 760,31 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus šešiasdešimt eurų 31 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja [nuasmeninta]