Civilinė byla Nr. [nuasmeninta]

Teisminio proceso Nr. [nuasmeninta]

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.3, 3.2.6.1

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 11 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja [nuasmeninta],

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei [nuasmeninta],

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „[nuasmeninta]“ direktoriui [nuasmeninta], ieškovės atstovei advokato padėjėjai [nuasmeninta], atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „[nuasmeninta]“ direktoriui [nuasmeninta], atsakovės atsakovui advokatui [nuasmeninta],

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „[nuasmeninta]“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „[nuasmeninta]“ dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „[nuasmeninta]“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „[nuasmeninta]“ dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

Teismas

n u s t a t ė:

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „[nuasmeninta]“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „[nuasmeninta]“, prašydama ieškovės naudai iš atsakovės priteisti 10 119,61 Eur skolos, 40 Eur išieškojimo išlaidų, 12,25 proc. metines procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodoma, kad 2017 m. gegužės 3 d. tarp pirminės kreditorės UAB „[nuasmeninta]“ ir atsakovės UAB „[nuasmeninta]“ buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. [nuasmeninta]. Atsakovė yra neapmokėjusi dviejų, remiantis minėta sutartimi, išrašytų PVM sąskaitų faktūrų: 2024 m. gruodžio 31 d. Nr. ST2024014 (skolos likutis – 6 079,99 Eur); 2024 m. gruodžio 31 d. Nr. ST2024015 (skola – 4 039,62 Eur). Skola yra 10 119,61 Eur. 2025 m. sausio 10 d. pirminė kreditorė UAB „[nuasmeninta]“ ir ieškovė UAB „[nuasmeninta]“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. [nuasmeninta], kuria ieškovė įgijo reikalavimo teisę į atsakovės skolą. 2025 m. kovo 4 d. ieškovės atstovas išsiuntė atsakovei pranešimą apie reikalavimo teisės perleidimą ir pareikalavo grąžinti skolą. Kadangi atsakovė nėra iki šiol padengusi skolos, ieškovė prašo priteisti jos naudai iš atsakovės 10 119,61 Eur skolos, remiantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymu, 40 Eur išieškojimo išlaidų ir 12,25 proc. metines procesines palūkanas.

3. Atsakovė UAB „[nuasmeninta]“ atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad pirminė kreditorė UAB „[nuasmeninta]“ netinkamai vykdė nuomos sutartį – PVM sąskaitas faktūras už 2024 metus teikė ne kas mėnesį, kaip numatyta sutartyje, o išrašė vienu metu 2024 m. pabaigoje už visą laikotarpį, taip pažeisdama sutarties sąlygas. 2025 m. sausio 14 d. pirminė kreditorė UAB „[nuasmeninta]“ buvo likviduota ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro. PVM sąskaitos faktūros, kuriomis grindžiamas ieškinys, nors ir datuotos 2024 m. gruodžio 31 d., atsakovei buvo atsiųstos 2025 m. sausio 20 d., t. y. praėjus 6 dienoms po UAB „[nuasmeninta]“ išregistravimo. 2025-01-13 PVM sąskaita faktūra atsakovei buvo atsiųsta 2025 m. vasario 11 d., t. y. praėjus 28 dienoms po UAB „[nuasmeninta]“ išregistravimo. Paskutinė sąskaita atsiųsta iš pirminės kreditorės vadovės [nuasmeninta] asmeninio el. pašto. Nors paskutinėje sąskaitoje nurodyta, kad jos išrašymo data yra 2025 m. sausio 13 d., failo metaduomenys rodo, kad ji faktiškai sukurta 2025 m. vasario 11 d., t. y. praėjus beveik mėnesiui po pirminės kreditorės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro. Iš to galima spręsti, kad ir pirmosios PVM sąskaitos faktūros yra išrašytos atgaline data. Atsakovės nuomone, 2025 m. sausio 10 d. Reikalavimo perleidimo sutartis taip pat sudaryta atgaline data. Joje nurodyta, kad ji sudaryta likus 4 dienoms iki pirminės kreditorės likvidavimo. Po tariamo reikalavimo perleidimo su atsakove toliau bendravo pradinės kreditorės vadovė [nuasmeninta], sąskaitas siuntė ir skolą mokėti reikalavo ne naujoji kreditorė (ieškovė), o buvusi likviduotos UAB „[nuasmeninta]“ vadovė [nuasmeninta]. Apie reikalavimo perleidimą 2025 m. kovo 4 d. pranešimu atsakovė buvo informuota tik 2025 m. kovo 6 d., kai atsakovė 2025 m. vasario 25 d. raštu išreiškė [nuasmeninta] abejones dėl jos teisės reikalauti skolos apmokėjimo. Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad reikalavimo perleidimo sutartis taip pat buvo sudaryta atgaline data. Net jeigu ieškovės reikalavimas būtų laikomas pagrįstu, ieškovė reikalauja per didelės sumos. Pasak atsakovės, iš reikalaujamos 10 119,61 Eur skolos privalėjo būti atimtas 1 500 Eur dydžio užstatas, kuris, pasibaigus nuomos sutarčiai, turėjo būti įskaitytas į mokėtiną sumą. Todėl maksimali galima skolos suma galėtų būti 8 619,61 Eur.

4. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašo ieškovės UAB „[nuasmeninta]“ ir pradinės kreditorės UAB „[nuasmeninta]“ sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį Nr. [nuasmeninta] pripažinti negaliojančia ab initio ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

[…]

Teismas

k o n s t a t u o j a :

10. Byloje surinktų įrodymų pagrindu nustatyta, kad tarp atsakovės UAB „[nuasmeninta]“, kaip nuomininkės, ir pradinės kreditorės UAB „[nuasmeninta]“, kaip nuomotojos, 2017 m. gegužės 3 d. buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. [nuasmeninta] (toliau – ir Nuomos sutartis), kuria nuomotoja Nuomos sutartyje nurodytomis sąlygomis įsipareigojo perduoti nuomininkui, o pastarasis įsipareigojo šioje sutartyje numatytomis sąlygomis priimti laikinai naudotis už užmokestį nuomos teise 393,86 kv. m. bendro ploto patalpas, pažymėtas indeksais Nr. 1-18, 1-29, 1-30, 1-31, 1-32, 1-33 (Priedas Nr. 1; toliau – ir Patalpos), esančias adresu [nuasmeninta]. Nuomos sutarties 4.1 punktu susitarta, kad Patalpos išnuomojamos nuo 2017-05-03 iki 2022-05-03. 2017-05-04 teritorijos ir patalpų perdavimo–priėmimo aktu atsakovei buvo perduotos Patalpos. 2022-05-02 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. [nuasmeninta].1 punktas – susitarta, kad Patalpos išnuomojamos nuo 2017-05-03 iki 2027-05-03. Taip pat buvo pakeistas nuomos mokestis – 7.3 punktą išdėstė taip: „[nuasmeninta]“ Nuomos sutarties pakeitimai įsigaliojo nuo 2022-05-04.

[…]

12. Byloje pateiktos UAB „[nuasmeninta]“ atsakovei UAB „[nuasmeninta]“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros: PVM sąskaita faktūra Nr. [nuasmeninta] Eur sumai, kurioje nurodyta, kad ji išrašyta 2024-12-31 už patalpų nuomą pagal negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. [nuasmeninta] už 2024 m. 03-12 mėn.; PVM sąskaita faktūra Nr. [nuasmeninta],62 Eur sumai, kurioje nurodyta, kad ji išrašyta 2024-12-31 apmokėti už 2024 m. 01-12 mėn. elektrą (3 625,26 Eur), už 2024 m. 01-12 mėn. komunalinių atliekų tvarkymą (222,00 Eur), administravimo mokestį (192,36 Eur) (toliau – ginčo PVM sąskaitos faktūros).

13. Ieškovė UAB „[nuasmeninta]“ ir pradinė kreditorė UAB „[nuasmeninta]“ 2025-01-10 sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. [nuasmeninta], pagal kurią pradinė kreditorė UAB „[nuasmeninta]“ perleido ieškovei UAB „[nuasmeninta]“ reikalavimo teisę į 10 119,61 Eur skolos reikalavimą ir kitas su perleidžiamu reikalavimu susijusias mokėtinas sumas (delspinigius, baudas, palūkanas ir kt.) į UAB „[nuasmeninta]“ skolą pagal šios sutarties 5.3 dalyje nurodytus dokumentus (toliau – ir Reikalavimo perleidimo sutartis; 1.1 punktas).

[…]

16. Iš VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad pradinė kreditorė UAB „[nuasmeninta]“ buvo likviduota ir išregistruota 2025 m. sausio 14 d. (el. b. 51-53).

17. Ieškovė pareikštu ieškiniu reikalauja jos naudai iš atsakovės priteisti 10 119,61 Eur skolos, remiantis Reikalavimo perleidimo sutartimi, atsakovės su pradine kreditore sudaryta Nuomos sutartimi ir 2024-12-31 dieną išrašytomis ginčo PVM sąskaitomis faktūromis: ST2024014 ir ST2024015. Ieškovė nurodo, kad pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. [nuasmeninta] skolą sudaro 6 079,99 Eur suma, nes dalis sumos buvo padengta. Pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. [nuasmeninta] skolą sudaro 4 039,62 Eur suma. Ieškovė pateikė skolos apskaičiavimo lentelę (el. b. 23 lapas).

[…]

28. Atsakovės vadovo paaiškinimų ir liudytojos parodymų pagrindu nustatyta, kad Patalpų nuomos laikotarpiu buvo susiklosčiusi praktika PVM sąskaitas faktūras už Patalpų nuomą ir paslaugas išrašyti ne kiekvieną mėnesį, o už tam tikrą laikotarpį, atsakovė pretenzijų dėl tokio PVM sąskaitų faktūrų išrašymo pradinei kreditorei nereiškė. Kaip parodė liudytoja, atsakovė mokėjimus taipogi kartais vėluodavo atlikti, tačiau niekada delspinigių neskaičiavo, jų santykiai buvo grįsti abipusiu pasitikėjimu. Taigi, tokia nusistovėjusi PVM sąskaitų faktūrų išrašymo praktika abi sandorio šalis tenkino. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ginčo PVM sąskaitose faktūrose buvo nurodyta nuomos mokesčio skola už 2024 m. 03-12 mėnesius ir skola už patalpoms suteiktas komunalines paslaugas už visus 2024 metus (plius administravimo mokestis 5 proc., kaip tai numatyta Nuomos sutarties 7.5 punkte), taigi, už pakankamai ilgą laikotarpį. Atsakovės vadovas paaiškino, kad Patalpomis faktiškai naudojosi iki 2025 m. kovo mėnesio. Byloje nėra duomenų, įrodančių, jog atsakovė būtų reikalavusi išrašyti PVM sąskaitas faktūras, laikantis Nuomos sutarties sąlygų ir nustatytais terminais, kad PVM sąskaitų faktūrų išrašymo vėlavimas jos netenkina. Šių aplinkybių nenurodė ir pats atsakovės vadovas. Pažymėtina, kad pagal nuomos sutartį pagrindinė nuomininko pareiga yra įsipareigojimas mokėti nuomos mokestį, todėl įvertinus tarp šalių susiklosčiusią faktinę praktiką, darytina išvada, kad atsakovė pareigos mokėti nuomos mokestį ir mokesčius už komunalines paslaugas už 2024 metus negali paneigti (nuginčyti) vien ta aplinkybė, kad ginčo PVM sąskaitos faktūros buvo išrašytos vėliau, nei nurodyta Nuomos sutartyje. Esminę reikšmę šiuo atveju turi tai, kad apie ginčo PVM sąskaitų faktūrų išrašymą atsakovė buvo informuota ir atsakovė nėra sumokėjusi skolos pagal šias sąskaitas visoje apimtyje.

29. Kaip minėta, Reikalavimo perleidimo sutartis sudaryta 2025-01-10, ginčo PVM sąskaitos faktūros išrašytos 2024-12-31. UAB „[nuasmeninta]“ iš Juridinių asmenų registro išregistruota 2025-01-14. Atsakovė byloje įrodinėja, kad pirmą kartą ginčo PVM sąskaitas faktūras gavo elektroniniu paštu 2025-01-20 iš [nuasmeninta] (buvusios UAB „[nuasmeninta]“ vadovės). Pati [nuasmeninta] teismo posėdžio metu parodė, kad šios sąskaitos faktūros buvo išsiųstos atsakovei 2025 m. sausio 9 ar 10 dieną, tačiau šios aplinkybės bylos medžiaga nepatvirtina. Pažymėtina, kad 2025-01-20 elektroniniame laiške [nuasmeninta] nenurodo, kad ginčo PVM sąskaitos faktūros siunčiamos atsakovei pakartotinai, todėl abejotinai vertinami tokie liudytojos parodymai. Tai, kad liudytoja [nuasmeninta] su ieškovės vadovu po Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo susitarė, jog skolą iš atsakovės ji pirmiausia bandys atgauti pati, taipogi leidžia spręsti apie tai, kad PVM sąskaitos faktūros susitikimo su ieškovės vadovu metu dar nebuvo išsiųstos. Vis dėlto, ieškovės vadovo paaiškinimai ir liudytojos [nuasmeninta] parodymai apie Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo aplinkybes iš esmės sutapo. Abu patvirtino, kad ginčo PVM sąskaitos faktūros Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu buvo pateiktos popierine forma. Nors atsakovė byloje deklaruoja, kad tiek Reikalavimo perleidimo sutartis, tiek ginčo PVM sąskaitos faktūros buvo išrašytos atgaline data, bylos medžiaga šios aplinkybės nepatvirtina. Pažymėtina, kad byloje pateiktas kasos išlaidų orderis Nr. 64, kuriuo ieškovė atsiskaitė su pradine kreditore pagal Reikalavimo perleidimo sutartį, yra išrašytas 2025-01-10, kaip ir ginčijamas sandoris, todėl, priešingai, bylos medžiaga įrodo, kad Reikalavimo perleidimo sutartis sudarytą tą dieną, kuri yra nurodyta sandoryje. Tuo tarpu atsakovės teikiami duomenys, kuriais siekiama įrodyti, kad 2025-01-13 sąskaita Nr. [nuasmeninta] buvo išrašyta atgaline data, nėra susiję su ginčo PVM sąskaitomis faktūromis, todėl negali nei patvirtinti, nei paneigti ginčo sąskaitų faktūrų sudarymo, taip pat Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo aplinkybių.

[…]

34. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovei kartu su 2025-03-04 pranešimu buvo išsiųsta Reikalavimo perleidimo sutarties kopija, todėl laikoma, kad atsakovė, kaip skolininkė, buvo tinkamai informuota apie reikalavimų perleidimą. Reikalavimo perleidimo sutartis su UAB „[nuasmeninta]“ buvo sudaryta ir ginčo PVM sąskaitos faktūros UAB „[nuasmeninta]“ vardu buvo išrašytos, kai UAB „[nuasmeninta]“ dar nebuvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Kaip konstatuota šiame sprendime, ši aplinkybė atsakovės nebuvo paneigta.

[…]

36. Atsakovė byloje neįrodinėjo, kad ginčo PVM sąskaitų faktūrų apskritai nebuvo pagrindo išrašyti. Nors ginčo PVM sąskaitose faktūrose nebuvo nurodytas jų apmokėjimo terminas, tačiau komunalinių paslaugų mokesčių ir administravimo mokesčio mokėjimo terminas buvo numatytas Nuomos sutarties 7.5 punkte (nurodyta, kad šie mokesčiai turi būti sumokėti iki kito mėnesio 25 dienos). [nuasmeninta] 2025-02-11 elektroniniame laiške nurodė, kad mokėjimo terminas 10 119,61 Eur skolai padengti suėjo 2025-01-25 dieną, tačiau pačiame Nuomos sutarties 7.5 punkte, kaip minėta, nurodyta, kad mokesčiai už komunalines paslaugas apmokami iki kito mėnesio 25 dienos pagal pateiktas sąskaitas faktūras. Bylos medžiagos pagrindu nustatyta, kad ginčo PVM sąskaitos faktūros atsakovei išsiųstos 2025-01-20, taigi, remiantis Nuomos sutarties 7.5 punktu, mokesčiai už komunalines paslaugas vėliausiai galėjo būti sumokėti iki 2025-02-25. Dėl susiklosčiusios faktinės situacijos (sąskaitos už nuomą buvo išrašomos už tam tikrus laikotarpius) nuomos mokesčio mokėjimo tvarka, nustatyta Nuomos sutarties 7.4 punkte, šiuo atveju negali būti taikoma, todėl atsižvelgtina į CK 6.53 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus atvejus, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas. Tokiais atvejais prievolės įvykdymo terminas turi būti protingas ir sudaryti sąlygas skolininkui tinkamai įvykdyti prievolę. Įvertinus tarp pradinės kreditorės ir atsakovės susiklosčiusius sutartinius teisinius santykius, kurie atitinka Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – ir MAKSVPĮ) 1 straipsnyje apibrėžtą ūkio subjektų ir sutartinių santykių apibrėžimą, nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies teisinį reguliavimą. Joje nurodyta, kad jeigu komercinėje sutartyje tarp ūkio subjektų mokėjimo diena arba laikotarpis nenustatyti, komercinėje sutartyje ar šiame įstatyme nustatytos palūkanos skaičiuojamos praėjus 30 kalendorinių dienų nuo dienos, kai skolininkas gauna sąskaitą faktūrą arba lygiavertį dokumentą. Taigi, MAKSVPĮ nustatytas sąskaitos faktūros apmokėjimo terminas labiausiai atitinka Nuomos sutartyje nustatytą apmokėjimo terminą. Įvertinus šį teisinį reguliavimą, galima spręsti apie tai, kad atsakovė vėliausiai nuomos mokesčių įsiskolinimą pagal ginčo PVM sąskaitą faktūrą turėjo apmokėti iki 2025-02-19. Nors Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dieną ginčo PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimo terminai dar nebuvo suėję, tačiau CK 6.101 straipsnio 3 dalis numato teisę perleisti ir būsimą reikalavimą. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad CK VI skyriuje, reglamentuojančiame reikalavimo perleidimą, nėra įtvirtinti terminai, per kuriuos naujasis kreditorius privalo informuoti skolininką apie reikalavimo perleidimą. Toks terminas nebuvo aptartas ir Reikalavimo perleidimo sutartyje. Tačiau įvertinus tai, kad vėliausia ginčo PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimo diena buvo 2025-02-25, pranešimo apie reikalavimo perleidimą ir reikalavimo apmokėti skolą išsiuntimas 2025 metų kovo mėnesį buvo savalaikis veiksmas. Dėl šios priežasties atsakovės argumentai, kad ji ne iš karto gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą, šiuo atveju teisinės reikšmės neturi. Šiame kontekste teismas pažymi, kad atsakovei įvykdžius piniginę prievolę pirminei kreditorei dar negavus iš naujo kreditoriaus pranešimo apie reikalavimo perleidimą, įvertinus aukščiau aptartą teisinį reguliavimą ir kasacinio teismo praktiką, būtų laikoma, kad atsakovė tinkamai įvykdė piniginę prievolę pagal Nuomos sutartį, o ieškovė turėtų prisiimti iš to atsiradusias neigiamas pasekmes. Dėl aptartų priežasčių, darytina išvada, kad Reikalavimo perleidimo sandorio sudarymas nepažeidė CK 6.102 straipsnio 1 dalyje nustatyto draudimo.

[…]

38. Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad jai 2025-02-25 pranešime [nuasmeninta] užsiminus, kad, atsiradus pradinio kreditoriaus teisių ir pareigų perėmėjui, ji, gavusi tai patvirtinančius įrodymus bei nustatyta tvarka išrašytus ir galiojančius apskaitos dokumentus, šią prievolę įvykdys. Kitą savaitę po atsakymo išsiuntimo, t. y. 2025-03-06, buvo gautas UAB „[nuasmeninta]“ 2025-03-04 pranešimas atsakovei dėl reikalavimo teisės perleidimo. Iš šių rašytinių paaiškinimų galima spręsti, kad atsakovė tik 2025 m. vasario mėnesį atsisakė atlikti mokėjimus ir tai buvo siejama su tuo, kad sužinojo, jog UAB „[nuasmeninta]“ yra išregistruota, tačiau gavusi pranešimą apie reikalavimo perleidimo sutartį, toliau ginčo PVM sąskaitų faktūrų neapmokėjo, byloje deklaratyviai įrodinėdama, kad Reikalavimo perleidimo sutartis ir ginčo PVM sąskaitos faktūros išrašytos atgaline data. Tai, kad atsakovei vėliau paaiškėjo, kad [nuasmeninta], siųsdama 2025-01-20 elektroniniu laišku ginčo PVM sąskaitas faktūras, neturėjo įgaliojimų veikti UAB „[nuasmeninta]“ vardu, nes ji buvo išregistruota, šiuo atveju nepaneigia atsakovės pareigos atsiskaityti su ieškove, nes: PVM sąskaitos faktūros, kurių pagrindu ieškovė reiškia ieškinio reikalavimą, buvo išrašytos, kai UAB „[nuasmeninta]“ dar nebuvo išregistruota; atsakovė neneigia, kad ji faktiškai naudojosi Patalpomis ir gavo eksploatavimo paslaugas PVM sąskaitose faktūrose nurodytais laikotarpiais; atsakovė neįrodė, jog egzistuoja priešieškinyje nurodyti pagrindai pripažinti Reikalavimo perleidimo sutartį niekine.

39. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, teismas atmeta atsakovės priešieškinį, o ieškovės reikalavimą priteisti jos naudai iš atsakovės 10 119,61 Eur skolą tenkina. Priteisiamos sumos mažinti 1 500 Eur suma, kuri atitinka atsakovės pagal Nuomos sutartį sumokėtą užstatą, nėra pagrindo, nes ginčo PVM sąskaitų faktūrų išrašymo dieną ir Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dieną neegzistavo sąlygos, sudarančios pagrindą jį grąžinti – t. y. Nuomos sutartis tuo metu nebuvo pasibaigusi ir nebuvo nutraukta (žr. Nuomos sutarties 7.1 punktą).

40. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 40 Eur išieškojimo išlaidų. Kaip jau minėta, įvertinus tarp pradinės kreditorės ir atsakovės buvusius teisinius santykius, taikytinas MAKSVPĮ, atitinkamai, šis įstatymas taikomas ir ieškovei, kaip pagrindinės reikalavimo teisės perėmėjai. Šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 eurų sumą. Vadinasi, kreditorius, su kuriuo laiku neatsiskaitė skolininkas, turi teisę gauti fiksuotą 40 Eur sumą kaip kompensaciją. Šis dydis yra neįrodinėtinas ir kreditorius jo neprivalo pagrįsti. Atsižvelgiant į sprendimo 36 punkte išdėstytas aplinkybes, yra pagrindas spręsti, kad ieškovė yra įgijusi teisę į įstatyme nustatytas palūkanas, todėl ieškovės reikalavimas priteisti jos naudai iš atsakovės 40 Eur išieškojimo išlaidų laikytinas pagrįstu ir tenkinamas.

41. Ieškovė taip pat prašo priteisti 12,25 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, apskaičiuotas pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą (toliau – MAKSVPĮ).

42. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. MAKSVPĮ 2 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, jog pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Pagal MAKSVPĮ 3 straipsnio 2 dalį, jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. Šių palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma, antrąjį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma. Šiame įstatyme nustatytos palūkanos skaičiuojamos už kiekvieną sumokėti praleistą dieną nuo nesumokėtos mokėtinos sumos.

43. Pažymėtina, kad pareiga mokėti procesines palūkanas atsiranda nuo bylos iškėlimo dienos (šiuo atveju 2025 m. kovo 21 d.), todėl procesinėms palūkanoms apskaičiuoti taikoma 2025 m. sausio 1 d. galiojusi palūkanų norma, kuri buvo 3,15 (https://www.ecb.europa.eu/stats/policy_and_exchange_rates/key_ecb_interest_rates/html/index.lt.html), o ne 4,5 proc., kaip nurodo ieškovė ieškinyje. Ši palūkanų norma, vadovaujantis MAKSVPĮ 2 straipsnio 5 dalimi, yra padidinama 8 procentiniais punktais. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistinos 11,50 proc. (8 + 3,15) dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos (10 159,61 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025-03-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, MAKSVPĮ 2 straipsnio 5 dalis).

44. Patenkinus ieškovės ieškinį, iš atsakovės ieškovei priteisiamos jos byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė sumokėjo už ieškinį 229 Eur žyminio mokesčio.

[…]

46. Dėl nurodytų priežasčių ieškovei iš atsakovės priteisiama iš viso 2 529 Eur bylinėjimosi išlaidų (229 Eur + 2 300 Eur).

[…]

Dėl baudos

49. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018). Pagal kasacinio teismo formuojamą CPK 95 straipsnio normų aiškinimo ir taikymo praktiką, baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento, kuriame suformuluotas prašymas, nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014).

50. Aptariamu atveju teismas nenustatė, kad atsakovė, reikšdama priešieškinį, akivaizdžiai piktnaudžiavo proceso teisėmis. Kiekvienas asmuo pasirenka kokiomis teisinėmis priemonėmis gins savo teises ir interesus. Atsakovė šioje byloje pateikė argumentuotą priešieškinį ir įrodymus. Ieškovė pareikštu priešieškiniu įrodinėjo, kad Reikalavimo perleidimo sutartis yra niekinė CK 1.80 straipsnio 1 dalyje ir CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, todėl šiuo atvejui neturi teisinės reikšmės, kad ji nėra ginčijamo sandorio šalis. Atsakovės priešieškinis šiuo sprendimu atmestas atsakovei neįrodžius priešieškinio reikalavimo pagrįstumo. Teismas nenustatė aplinkybių, leidžiančių spręsti, kad atsakovė priešieškinį pareiškė piktnaudžiaudama teise į teismą, nesąžiningai. Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo spręsti baudos skyrimo, vadovaujantis CPK 95 straipsniu, klausimą, todėl ieškovės prašymas skirti atsakovei baudą atmetamas, kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu ir 269-270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį iš esmės tenkinti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „[nuasmeninta]“, juridinio asmens kodas [nuasmeninta], iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „[nuasmeninta]“, juridinio asmens kodas [nuasmeninta], 10 119,61 Eur skolos (dešimt tūkstančių vieną šimtą devyniolika eurų ir 61 ct), 40 Eur (keturiasdešimt eurų) išieškojimo išlaidų, 11,50 proc. dydžio metines procesines palūkanas už šiuo teismo sprendimu priteistą sumą, t. y. 10 159,61 Eur (dešimties tūkstančių vieno šimto penkiasdešimt devynių eurų ir 61 ct), nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. kovo 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 529 Eur (du tūkstančius penkis šimtus dvidešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priešieškinio netenkinti.

Netenkinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „[nuasmeninta]“ prašymo dėl baudos skyrimo.

Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „[nuasmeninta]“, juridinio asmens kodas [nuasmeninta], 20,18 Eur (dvidešimt eurų ir 18 ct) pašto išlaidų. Išaiškinti atsakovui, kad suma, priteista valstybei, turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą. Įmokos kodas 5662. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei, būtina nedelsiant pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja [nuasmeninta]