2026 m. sausio 27 d.

Darbo byla Nr. [nuasmeninta]/2026 DGK sprendimas

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisija

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus darbo ginčų komisija, susidedanti iš komisijos pirmininko [nuasmeninta], komisijos narių [nuasmeninta]ir [nuasmeninta], sekretoriaujant [nuasmeninta], dalyvaujant ieškovės UAB „[nuasmeninta]“ atstovei [nuasmeninta], nedalyvaujant atsakovui [nuasmeninta], išnagrinėjusi nuotoliniu būdu darbo bylą pagal ieškovės UAB „[nuasmeninta]“ (toliau – Ieškovas, Darbdavys) prašymą atsakovui [nuasmeninta](toliau – Atsakovas, Darbuotojas) dėl turtinės žalos išieškojimo,

Nustatė

Ieškovės atstovė 2026-01-08 kreipėsi į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti individualų darbo ginčą dėl turtinės žalos išieškojimo. Ieškovės atstovė prašyme nurodė, kad Ieškovas UAB „[nuasmeninta]“ (toliau – ieškovas) 2024 m. spalio 24 d. su atsakovu [nuasmeninta] (toliau – atsakovas) sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. [nuasmeninta], pagal kurią atsakovas buvo priimtas dirbti bendrovėje vairuotojo - ekspeditoriaus darbo pozicijoje. Šios darbo sutarties 1.2. punkte nurodyta, jog darbuotojas įsipareigoja laikytis darbdavio nustatytos darbo tvarkos bei kitų lokalinių aktų. Šalių darbo sutartis buvo nutraukta 2025 m. gegužės 16 d., atsakovo prašymu, Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau –DK) 55 straipsnio 1 dalies pagrindu. Prašymą atleisti iš darbo atsakovas pateikė 2025 m. gegužės 16 d., nesilaikydamas įstatyme nustatyto išankstinio įspėjimo termino, kadangi prašymas buvo pateiktas tą pačią dieną, kuri nurodyta kaip prašoma darbo santykių pasibaigimo data. Tik po darbo santykių pabaigos (liepos mėnesį) paaiškėjo, kad [nuasmeninta], 2025 m. gegužės 4 d. 12 val. 00 min. vykdydamas darbo pareigas atsakovas vairavo ieškovui priklausantį automobilį [nuasmeninta], neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, kai teisė vairuoti buvo atimta, buvo neatidus, važiuodamas atbulas neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, nesilaikė saugaus atstumo, atsitrenkė į stovintį automobilį [nuasmeninta], ir jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeidęs KET reikalavimus. Eismo įvykio metu padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. To pasekoje, 2025 m. liepos 24 d. buvo surašytas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. [nuasmeninta] (priedas Nr. 2).

Atsakovas išeidamas iš darbo - apie įvykusį eismo įvykį ieškovo neinformavo, o transporto priemonei [nuasmeninta], materialinė žala faktiškai padaryta nebuvo, dėl ko ieškovas nieko ir nepastebėjo. Kadangi, minėto eismo įvykio metu buvo apgadinta kita transporto priemonė [nuasmeninta] ir eismo įvykio kaltininku pripažintas atsakovas (buvęs ieškovės vairuotojas [nuasmeninta]), vairavęs transporto priemonę [nuasmeninta], neturėdamas tam teisės ir pasišalinęs iš eismo įvykio, remiantis žalos dydžio patvirtinančiais dokumentais, ADB „[nuasmeninta]“ dėl kaltų atsakovo veiksmų išmokėjo 1 880,37 Eur draudimo išmoką, kurios 2025 m. gruodžio 1 d. ir 2025 m. gruodžio 22 d. ADB „[nuasmeninta]“ žalos byloje Nr. [nuasmeninta] regreso tvarka pareikalavo iš ieškovo (priedas Nr. 3). 2026 m. sausio 5 d. ieškovė sumokėjo reikalaujamą atlyginti 1 880,37 Eur sumą (priedas Nr. 4).

Kaip galima matyti, kelios dienos iki darbo santykių su ieškove pabaigos, 2025 m. gegužės 4 d., atsakovas itin grubiai pažeidė darbo tvarkos taisykles: vykdydamas darbo funkcijas atsakovas nuslėpė apie tai, kad vairavo automobilį [nuasmeninta], neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, kai teisė vairuoti buvo atimta, buvo neatidus, važiuodamas atbulas neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, nesilaikė saugaus atstumo, atsitrenkė į stovintį automobilį [nuasmeninta], ir jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeidęs KET reikalavimus. Šias aplinkybes nuslėpė nuo ieškovo, toliau elgėsi neapdairiai ir neatsargiai. Tokiu būdu pažeisdamas teisės aktų reikalavimus sukėlė ieškovui žalą. Šiuo atveju ieškovui kilo turtinė žala, pasireiškusi tuo, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų draudimo bendrovė ADB „[nuasmeninta]“ išmokėjo 1 880,37 Eur draudimo išmoką nukentėjusiajam asmeniui, kuri regreso tvarka buvo išieškota iš ieškovo, kaip transporto priemonės [nuasmeninta], savininko. Tai laikytina tiesioginiais ieškovo nuostoliais DK 152 straipsnio 1 dalies prasme. Atsakovas, vykdydamas darbo pareigas, padarė akivaizdžius teisės aktų pažeidimus, t. y. vairavo transporto priemonę neturėdamas galiojančios teisės vairuoti, kai teisė vairuoti jam buvo atimta, buvo neatidus ir atsitrenkė į stovintį automobilį [nuasmeninta], ko pasekoje jį apgadino, pasišalino iš eismo įvykio vietos, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, ir neinformavo darbdavio. Neteisėti veiksmai buvo atlikti atsakovui esant darbo santykiuose su ieškovu ir tiesiogiai vykdant darbo funkcijas, t. y. vairuojant darbdaviui priklausantį automobilį. Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovo patirtos žalos egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys. Būtent atsakovo vairavimo be teisės, neatsargaus manevravimo ir pasišalinimo iš eismo įvykio vietos padarinys lėmė žalos atsiradimą tretiesiems asmenims ir vėlesnį regresinį reikalavimą ieškovui. Atsakovo kaltė pasireiškė tyčiniais veiksmais, kadangi sąmoningai vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, apie tai neinformavo darbdavio, pažeidė Kelių eismo taisykles ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Tai patvirtina jo kaltę civilinės atsakomybės prasme. Minėti veiksmai konstatuoti administracinio nusižengimo byloje, kuri baigta 2025 m. liepos 24 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. [nuasmeninta], ir patvirtina atsakovo neteisėtą elgesį.

Darbo ginčų komisijos prašo: - priteisti ieškovo naudai UAB „[nuasmeninta]“ naudai iš atsakovo [nuasmeninta] 1 880,37 Eur turtinei žalai atlyginti.

Atsakovas atsiliepimo bei su darbo byla susijusių dokumentų nepateikė. Atsakovas paskirtame darbo ginčų komisijos posėdyje nedalyvavo. Atsakovas buvo tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką (elektroniniu paštu ir viešo paskelbimo Valstybinės darbo inspekcijos svetainėje [nuasmeninta] būdu (LR darbo kodekso (toliau – DK) 227 str. 3, 4 p.). Darbo byla nagrinėjama Atsakovui nedalyvaujant (DK 226 str. 2 d.).

Darbo ginčų komisijos posėdžio metu Ieškovės atstovė palaikė pareikštus reikalavimus. Prašymas tenkinamas.

Nagrinėjamoje byloje Ieškovo atstovas prašė išieškoti iš Atsakovo 1 880,37 Eur turtinę žalą (DK 151, 152, 153 str.). Byloje nustatyta, kad ginčo šalis darbo santykiai siejo nuo 2024-10-24 iki 2025-05-16. Darbo sutartis nutraukta DK 55 str. 1 d. pagrindu.

DK 151 straipsnis reglamentuoja, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą. Pažymėtina, kad darbuotojo pareiga atlyginti turtinę žalą (materialinė atsakomybė) atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas (DK 24 straipsnio 6 dalis, 151 straipsnis). Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos darbo teisinių santykių srityje yra tokios pačios kaip ir civilinėje teisėje: turi būti nustatyti darbuotojo neteisėti veiksmai (neveikimas), padaryta žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos, pažeidėjo kaltė, pažeidėjo ir nukentėjusios šalies darbo teisinių santykių buvimas, žalos atsiradimas turi būti susijęs su darbo veikla (DK 4 straipsnis, 151 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 str. – 6.249 str.) (žr. pvz., Panevėžio apygardos teismo 2020-06-02 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-281-544/2020).

Atsižvelgiant į tai, kad teisės pažeidimo metu Ieškovą bei Atsakovą siejo darbo teisiniai santykiai, sprendžiant Ieškovo patirtos žalos atlyginimo klausimą, turi būti konstatuojamos minėtos materialinės atsakomybės sąlygos. Viena iš būtinųjų materialinės atsakomybės sąlygų yra ta, kad darbuotojas darbdaviui turi būti padaręs savo veika materialinę žalą. Žalos dydis kiekvienu konkrečiu atveju yra fakto klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-605-313/2015).

Ieškovo teisę į šią sumą patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai: atsakovo paaiškinimas; akcinės draudimo bendrovės „[nuasmeninta]“ pateikti dokumentai; Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateikta eismo įvykio informacija ir priimti sprendimai; ieškovo pateikti įrodymai.

Ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai nėra nuginčyti įstatymo nustatyta tvarka, todėl darbo ginčų komisija neturi pagrindo jais abejoti ir vadovaujasi jais kaip teisingais. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog rašytiniai įrodymai paprastai laikomi aiškiais ir patikimesniais nei kt. įrodinėjimo priemonės, nes jie atsparūs laiko poveikiui, skirtingai nei šalių, liudytojų parodymai, kuriems neišvengiamai įtaką daro tiek laiko veiksnys, tiek požiūris į aplinkybes, apie kurias jie duoda parodymus (LAT 2013-06-18 Nr. 3K-3-351/2013).

Darbo ginčų komisija pripažįsta, kad Ieškovas įrodė visas Atsakovo materialinės atsakomybės sąlygas, t. y. Ieškovui yra padaryta žala, ji yra padaryta Atsakovo neteisėta veika, yra priežastinis ryšys tarp Atsakovo neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo, yra Atsakovo kaltė, šalys teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais; žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla.

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, darbo ginčų komisija tenkina Ieškovo prašymą. Ieškovo naudai iš Atsakovo išieškotinas 1 880,37 Eur, atskaičius mokesčius, turtinės žalos atlyginimas.

Darbo ginčų komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos darbo kodekso 24 str. 6 d., 216 str. 1 d., 151 str., 152 str., 153 str., 228 str. 2 d.,

Nusprendžia

ieškovo prašymą tenkinti.

Išieškoti ieškovės UAB „[nuasmeninta]“ j. a. k. [nuasmeninta] naudai iš atsakovo [nuasmeninta], a. k. [nuasmeninta], 1 880,37 Eur (vienas tūkstantis aštuoni šimtai aštuoniasdešimt eurų 37 ct.), atskaičius mokesčius, turtinės žalos atlyginimą.

Darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas (DK 231 str. 4 d.). Vadovaujantis DK 231 str. 1 d., nesutinkant su sprendimu, per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos galima pareikšti ieškinį teisme. Daugiau informacijos: www.teismai.lt. Darbo ginčų komisijos sprendimas yra vykdomasis dokumentas (DK 230 str. 2 d.) ir vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Komisijos pirmininkas

[nuasmeninta]