Civilinės bylos Nr. [nuasmeninta]

Teisminio proceso Nr. [nuasmeninta]

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.1; 3.1.7.6; 3.3.1.19.2

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. rugsėjo 29 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš [nuasmeninta], [nuasmeninta] ir [nuasmeninta] (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (atsakovo) [nuasmeninta] apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. balandžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės biudžetinės įstaigos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovui [nuasmeninta] dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė biudžetinė įstaiga (toliau – BĮ) Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ieškovė) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo [nuasmeninta] (toliau – atsakovas, vadovas) 49 458,76 Eur turtinės žalos atlyginimą.

2. Ieškovė ieškiniu iš esmės prašė iš atsakovo, buvusio uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) [nuasmeninta] (toliau – Paramos gavėja, bendrovė) vadovo, priteisti 49 458,76 Eur turtinės žalos atlyginimą, atitinkantį Paramos gavėjai išmokėtą ir nesugrąžintą paramą miškui įveisti, prižiūrėti ir apsaugoti. Ieškovės teigimu, atsakovas, būdamas Paramos gavėjos vadovu, buvo atsakingas už tinkamą 2011 m. kovo 24 d. paraiškoje ir Miško želdinimo projekte prisiimtų įsipareigojimų bei paramos skyrimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų vykdymą. Jis turėjo užtikrinti tinkamą projektų įgyvendinimą, miško įveisimą, priežiūrą ir apsaugą bei tai, kad šeštaisiais metais po miško įveisimo želdinių tankis abiejuose sklypuose atitiktų paramos skyrimo reikalavimus.

[…]

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

16. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2026 m. balandžio 10 d. sprendimu (toliau – skundžiamas sprendimas) ieškinį tenkino visiškai.

17. Teismas nurodė, kad juridinio asmens vadovo fiduciarinės pareigos yra nukreiptos juridiniam asmeniui, todėl vien jų pažeidimas savaime nesuteikia kreditoriui teisės reikšti tiesioginio ieškinio vadovui, tačiau kreditorius gali reikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovui bendraisiais deliktinės atsakomybės pagrindais, jeigu įrodo, kad vadovo neteisėti veiksmai buvo nukreipti būtent į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą ir dėl jų šiam kreditoriui atsirado individuali žala. Tokiu atveju turi būti nustatyti neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė. Nagrinėjamu atveju ieškovė patikslino, kad reikalavimą atsakovui, kaip buvusiam bendrovės vadovui, reiškia būtent tiesioginio ieškinio pagrindu.

[…]

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

25. Atsakovas [nuasmeninta] apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:

[…]

26. Ieškovė BĮ Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:

[…]

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

28. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. balandžio 10 d. sprendimas, kuriuo ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo tenkintas visiškai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių.

29. Bylos duomenimis, [nuasmeninta] įsteigta 2011 m. vasario 2 d. Įmonės direktoriumi ir akcininku nuo jos įsteigimo buvo atsakovas.

[…]

31. BĮ Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos [nuasmeninta] žemėtvarkos skyrius 2011 m. vasario 28 d. išdavė leidimą įveisti mišką ne miško žemės sklype, kuriuo suteikta teisė bendrovei įveisti mišką 3,10 ha plote [nuasmeninta]. 2011 m. kovo 7 d. Miško želdinimo ir žėlimo projekte žemės savininke ar valdytoja nurodyta bendrovė. Miško želdinimo ar žėlimo vieta [nuasmeninta]. Veisiama 2,575 ha. Iš jo želdinama (sodinama) 1,759 ha. Projekto vykdymo pradžia 2011 m. pavasaris. Miško atkūrimo ir įveisimo būdas sodinimas. Nurodytos apsaugos priemonės. Miško želdinimo ir žėlimo projektą pasirašė atsakovas.

32. BĮ Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos [nuasmeninta] žemėtvarkos skyrius 2011 m. vasario 28 d. išdavė leidimą įveisti mišką ne miško žemės sklype, kuriuo suteikta teisė bendrovei įveisti mišką 4,12 ha plote [nuasmeninta]. 2011 m. kovo 7 d. Miško želdinimo ir žėlimo projekte žemės savininke ar valdytoja nurodyta bendrovė. Miško želdinimo ar žėlimo vieta [nuasmeninta]. Veisiama 3,700 ha. Iš jo želdinama (sodinama) 3,114 ha. Projekto vykdymo pradžia 2011 m. pavasaris. Miško atkūrimo ir įveisimo būdas sodinimas. Nurodytos apsaugos priemonės. Miško želdinimo ir žėlimo projektą pasirašė atsakovas.

33. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento [nuasmeninta] rajono agentūros 2011 m. gegužės 25 d. ir 2011 m. birželio 2 d. pažymose apie miško želdinimo darbų kokybės įvertinimą yra nurodyta, kad patikrinus miško želdinimo darbų kokybę pateiktas įvertinimas „gerai“.

34. BĮ Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Vilniaus paramos administravimo skyriaus 2011 m. birželio 21 d. pranešimu Nr. [nuasmeninta] „Dėl paramos gavėjo patvirtinimo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos II krypties „Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas“ priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ bendrovė buvo informuota, kad 2011 m. birželio 15 d. buvo patvirtinta paramos gavėja.

35. 2017 m. lapkričio 8 d. Miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimo lapuose yra nurodyta, kad miško želdinių, žėlinių kokybė „patenkinama“.

36. BĮ Valstybinė miškų tarnyba 2017 m. lapkričio 9 d. išdavė pažymą apie miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimą, kurioje nurodyta, jog miško želdinių, žėlinių kokybės septintaisiais jų augimo metais žemės sklype [nuasmeninta], bendras vertinimas yra „blogas“.

37. BĮ Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Vilniaus paramos administravimo skyriaus 2019 m. kovo 21 d. sprendimu buvo priimtas sprendimas susigrąžinti išmokėtą 49 458,76 Eur (29 299,96 Eur už miško įveisimą + 20 158,80 Eur už miško priežiūrą ir apsaugą) paramos sumą.

[…]

39. Apie ieškovės 2019 m. kovo 21 d. sprendimą atsakovas informuotas ieškovės 2019 m. balandžio 19 d. raštu Nr. [nuasmeninta] „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“, raštas išsiųstas [nuasmeninta].

40. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 16 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. [nuasmeninta] pareiškėjos bendrovės skundas dėl ieškovės sprendimo susigrąžinti bendrovei išmokėtą paramos sumą atmestas kaip nepagrįstas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. [nuasmeninta] Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 16 d. sprendimas paliktas nepakeistas.

41. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. lapkričio 10 d. ieškovei išdavė vykdomąjį raštą. Antstolė [nuasmeninta] 2021 m. lapkričio 11 d. priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, kuriuo priėmė vykdyti išieškotojos (jos atstovo) pateiktą jai vykdyti dokumentą.

42. Antstolė [nuasmeninta] 2021 m. gruodžio 13 d. surašė pranešimą apie turto areštą, kuriame nurodė, kad areštuoja bendrovės nuosavybės teise priklausantį turtą. Antstolė 2021 m. gruodžio 13 d. areštavo žemės sklypą [nuasmeninta] ir žemės sklypą [nuasmeninta].

43. Bendrovė 2025 m. sausio 16 d. buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro, ją likvidavus Registro tvarkytojo iniciatyva CK 2.70 straipsnio pagrindu.

44. Antstolė [nuasmeninta] 2025 m. birželio 30 d. priėmė išieškojimo negalimumo aktą, kadangi įmonė buvo likviduota 2025 m. sausio 16 d. Antstolė 2025 m. liepos 1 d. priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo, kuriuo buvo užbaigta vykdyti vykdomoji byla Nr. [nuasmeninta] ir vykdomasis dokumentas Nr. [nuasmeninta] grąžintas išieškotojai.

45. Ieškovei atsakovo atžvilgiu pareiškus tiesioginį ieškinį dėl skolos priteisimo, pirmosios instancijos teismas, nustatęs visas bendrosios deliktinės atsakomybės sąlygas, ieškinį patenkino visiškai.

Dėl apeliacinio skundo argumentų.

46. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ieškovė reikalavimą atsakovui grindė jo, kaip buvusio bendrovės vadovo, tiesiogine deliktine civiline atsakomybe ieškovei, kaip bendrovės kreditorei. Pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą pripažino pagrįstu, konstatavęs, kad atsakovas, būdamas bendrovės vadovu, nepakankamai įvertino projekto vykdymo rizikas, neužtikrino tinkamos želdinių apsaugos ir neinformavo ieškovės apie kilusias problemas, o dėl netinkamo projekto įgyvendinimo bendrovei atsirado pareiga grąžinti paramą, kurios bendrovė negrąžino.

47. Apeliaciniame skunde atsakovas su tokiu jo civilinės atsakomybės vertinimu nesutinka. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas bendrovės padarytus paramos projekto vykdymo pažeidimus ir atsakovo, kaip bendrovės vadovo, pareigas nepagrįstai sutapatino su jo asmenine deliktine atsakomybe ieškovei. Apelianto teigimu, byloje nenustatyta savarankiškų atsakovo neteisėtų veiksmų, nukreiptų būtent į ieškovės, kaip konkrečios kreditorės, teisių pažeidimą, taip pat neįrodytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir ieškovės reikalavimo bendrovei nepatenkinimo. Apeliantas taip pat nurodo, kad ieškovė neišnaudojo visų galimybių išieškoti skolą iš pačios bendrovės, nors vykdymo proceso metu buvo areštuotas bendrovei priklausantis nekilnojamasis turtas.

48. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus iš esmės pripažįsta pagrįstais.

49. Sprendžiant dėl šių apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo, esminę reikšmę turi ne tai, ar bendrovė tinkamai vykdė paramos gavėjos prisiimtus įsipareigojimus ir ar atsakovas tinkamai organizavo bendrovės veiklą, bet tai, ar byloje nustatytos sąlygos, kurioms esant juridinio asmens kreditorius turi teisę reikalauti žalos atlyginimo tiesiogiai iš juridinio asmens vadovo.

50. Pagal CK 2.82 straipsnio 3 dalį ir CK 2.87 straipsnį juridinio asmens vadovo pareigos pirmiausia yra nukreiptos juridiniam asmeniui. Juridinio asmens ir jo vadovo civilinės atsakomybės savarankiškumas reiškia, kad juridinio asmens prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas savaime nesukuria analogiškos asmeninės prievolės jo vadovui. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymai nenustato bendro juridinio asmens vadovo atsakomybės juridinio asmens kreditoriams pagrindo, todėl vien vadovo pareigų bendrovei pažeidimo nepakanka jo asmeninei civilinei atsakomybei konkrečiam kreditoriui atsirasti. Juridiniam asmeniui pažeidus teisės aktų reikalavimus ir dėl to kilus neigiamų turtinių padarinių, jų atlyginimas savaime negali būti perkeliamas juridinio asmens vadovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-232-701/2020).

51. Kreditoriaus tiesioginiam ieškiniui bendrovės vadovui tenkinti turi būti nustatyta, kad vadovo neteisėti veiksmai buvo nukreipti būtent į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą ir dėl šių veiksmų kreditoriui atsirado tiesioginė žala. Toks neteisėtumas gali pasireikšti kreditoriaus klaidinimu, apgaulingos informacijos teikimu ar kitais nesąžiningais veiksmais, nukreiptais į konkretų kreditorių. Nenustačius tokio savarankiško vadovo delikto, kreditoriaus reikalavimas vadovui negali būti tenkinamas vien dėl to, kad juridinis asmuo neįvykdė savo prievolės kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-30-969/2021).

52. Nagrinėjamu atveju įsiteisėjusiais administracinių teismų procesiniais sprendimais išspręstas bendrovės, kaip paramos gavėjos, pareigos grąžinti išmokėtą paramą klausimas. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 16 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. [nuasmeninta] bendrovės skundas dėl ieškovės sprendimo susigrąžinti išmokėtą paramą atmestas, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. [nuasmeninta] pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas. Taigi bendrovės pareiga grąžinti jai išmokėtą paramą yra nustatyta įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais ir šioje byloje iš naujo nevertintina.

53. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bendrovės pareiga grąžinti paramą ir atsakovo, kaip buvusio bendrovės vadovo, asmeninė deliktinė civilinė atsakomybė ieškovei yra skirtingi teisiniai klausimai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad administruojančiosios institucijos sprendimo dėl lėšų susigrąžinimo pagrindu gali atsirasti projekto vykdytojo – juridinio asmens, prievolė grąžinti išmokėtas lėšas, tačiau tokio sprendimo pagrindu savaime neatsiranda juridinio asmens valdymo organų narių prievolė grąžinti iš juridinio asmens neišieškotas lėšas. Tokia valdymo organo nario prievolė gali atsirasti tik nustačius savarankiškas jo civilinės atsakomybės sąlygas, be kita ko, kad jo neteisėti veiksmai buvo nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą ir būtent dėl šių veiksmų kreditoriui atsirado tiesioginė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-30-969/2021).

54. Pirmosios instancijos teismas atsakovo neteisėtus veiksmus iš esmės siejo su tuo, kad jis, būdamas bendrovės vadovu ir žinodamas apie bendrovės prisiimtus įsipareigojimus, nepakankamai įvertino laukinių gyvūnų keliamą riziką, neužtikrino pakankamos želdinių apsaugos, neinformavo ieškovės apie projekto vykdymo metu kilusias problemas ir neužtikrino paramos grąžinimo po to, kai buvo priimtas sprendimas ją susigrąžinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės nepatvirtina tiesioginiam kreditoriaus ieškiniui būtino atsakovo veiksmų neteisėtumo.

55. Aplinkybės, susijusios su želdinių apsauga, laukinių gyvūnų keliamos rizikos vertinimu ir kitais projekto vykdymo klausimais, apibūdina bendrovės prisiimtų įsipareigojimų vykdymą ir atsakovo, kaip bendrovės vadovo, veiksmus organizuojant bendrovės veiklą. Net ir pripažinus, kad atsakovas šias pareigas vykdė netinkamai, tai savaime nereiškia, kad jis atliko neteisėtus veiksmus ieškovės, kaip konkrečios kreditorės, atžvilgiu. Juridinis asmuo veikia per savo organus, tačiau dėl to kiekvienas juridinio asmens prievolės pažeidimas negali būti sutapatinamas su jo vadovo asmeniniu deliktu kreditoriaus atžvilgiu. Priešingas aiškinimas reikštų, kad bendrovės vadovas vien dėl savo užimamos pozicijos taptų atsakingas už visas bendrovės neįvykdytas prievoles.

56. Šiuo atveju byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų klaidinęs ieškovę dėl projekto vykdymo, teikęs jai neteisingus duomenis, siekdamas gauti ar išsaugoti paramą nuslėpęs reikšmingą informaciją, disponavęs bendrovės turtu siekdamas išvengti būtent ieškovės reikalavimo įvykdymo ar atlikęs kitus nesąžiningus veiksmus, nukreiptus konkrečiai į ieškovę. Taigi pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės gali būti reikšmingos vertinant bendrovės įsipareigojimų vykdymą ir atsakovo veiksmus vadovaujant bendrovei, tačiau jos nepatvirtina savarankiško atsakovo delikto ieškovės atžvilgiu.

57. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl priežastinio ryšio buvimo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės patirtą žalą lėmė atsakovo, kaip bendrovės vadovo, veiksmai vykdant paramos projektą – nepakankamas rizikos, kad gyvūnai gali padaryti žalą medžių sodmenims, įvertinimas, sodmenų neapsaugojimas ir ieškovės neinformavimas apie susiklosčiusią situaciją. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, dėl šių veiksmų projektas buvo įgyvendintas netinkamai, todėl bendrovei atsirado pareiga grąžinti išmokėtą paramą. Kita vertus, tokia aplinkybių seka patvirtina bendrovės prievolės ieškovei atsiradimą, tačiau savaime nepatvirtina priežastinio ryšio tarp atsakovo asmeninių veiksmų ir to, kad ši bendrovės prievolė vėliau nebuvo įvykdyta, o ieškovės reikalavimas bendrovei galiausiai liko nepatenkintas.

58. Šiuo aspektu reikšminga tai, kad pareiga grąžinti paramą teko bendrovei. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. lapkričio 10 d. ieškovei išdavė vykdomąjį raštą, o 2021 m. lapkričio 11 d. vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti. Bendrovė iš Juridinių asmenų registro išregistruota 2025 m. sausio 16 d. Taigi nuo priverstinio išieškojimo pradžios iki bendrovės išregistravimo praėjo daugiau kaip treji metai.

59. Vykdymo proceso metu 2021 m. gruodžio 13 d. buvo areštuotas bendrovei priklausantis nekilnojamasis turtas, tačiau bylos duomenimis, iki bendrovės išregistravimo jis nebuvo realizuotas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pareiga organizuoti areštuoto turto realizavimą tenka antstoliui, o ne išieškotojui. Vis dėlto ši aplinkybė savaime nereiškia, kad ieškovės elgesys vykdymo procese neturi jokios reikšmės vertinant priežastis, dėl kurių jos reikalavimas bendrovei liko nepatenkintas. Ieškovė, būdama tiesiogiai suinteresuota vykdymo proceso rezultatu, turėjo teisę domėtis vykdymo proceso eiga, naudotis jai, kaip išieškotojai, suteiktomis procesinėmis teisėmis, teikti antstolei prašymus ir kitomis teisėtomis priemonėmis siekti realaus vykdomojo dokumento įvykdymo.

60. Be to, vykstant juridinio asmens likvidavimo Registro tvarkytojo iniciatyva procedūrai, kreditoriui įstatyme nustatytais atvejais taip pat suteikiamos priemonės jo teisėtiems interesams ginti. CK 2.70 straipsnyje nustatytomis sąlygomis kreditorius, turintis neįvykdytą vykdomąjį dokumentą, turi teisę kreiptis į teismą dėl inicijuojamo juridinio asmens likvidavimo atšaukimo. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų pasinaudojusi šia ar kitomis jai prieinamomis priemonėmis, siekdama užkirsti kelią bendrovės išregistravimui, nors jos reikalavimas bendrovei tuo metu dar nebuvo patenkintas.

61. Ieškovės įgaliotasis atstovas paaiškino, kad ieškovė nesikreipė dėl likvidavimo atšaukimo, kadangi nespėjo – vykdomoji byla buvo perduota vykdyti antstolei ir buvo laukiama, kol ši priims sprendimą. Tačiau aplinkybė, kad buvo laukiama antstolės veiksmų vykdymo procese, savaime nepaaiškina, kodėl ieškovė nesinaudojo jai, kaip bendrovės kreditorei, įstatyme suteikta savarankiška teisių gynimo priemone, skirta užkirsti kelią juridinio asmens išregistravimui. Juolab kad bendrovės išregistravimas galėjo turėti tiesioginės reikšmės galimybei toliau iš jos išieškoti skolą.

62. Kita vertus, šios aplinkybės nereiškia, kad ieškovei perkeliama pareiga užtikrinti sėkmingą priverstinį išieškojimą. Tačiau jos reikšmingos, vertinant tiek priežastinį ryšį tarp atsakovo veiksmų ir ieškovės patirtos žalos, tiek tai, ar buvo pakankamas pagrindas konstatuoti, kad pati bendrovė objektyviai ir akivaizdžiai negalėjo patenkinti ieškovės reikalavimo. Aptartos vykdymo proceso ir bendrovės išregistravimo aplinkybės neleidžia spręsti, kad buvo išnaudotos realios galimybės patenkinti ieškovės reikalavimą iš bendrovės turto ir kad jo nepatenkinimą lėmė būtent objektyvus bendrovės negalėjimas atsiskaityti. Jos taip pat nesudaro pakankamo pagrindo daryti išvadą, kad ieškovės galimybės atgauti skolą iš bendrovės buvo nulemtos būtent atsakovo veiksmų, susijusių su ankstesniu paramos projekto vykdymu.

63. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovo civilinės atsakomybės, iš esmės sutapatino bendrovės netinkamą paramos gavėjos įsipareigojimų vykdymą, atsakovo, kaip bendrovės vadovo, pareigą organizuoti bendrovės veiklą ir bendrovės prievolės ieškovei neįvykdymą. Tačiau bendrovės padarytas paramos sąlygų pažeidimas ir iš jo kilusi pareiga grąžinti paramą nėra pakankamas pagrindas tą pačią turtinę prievolę perkelti bendrovės vadovui. Tam būtina nustatyti savarankišką jo deliktą konkretaus kreditoriaus atžvilgiu ir priežastinį ryšį tarp tokio delikto bei kreditoriui atsiradusios žalos. Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minimos sąlygos nenustatytos.

64. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad vien aplinkybė, jog bendrovė vėliau buvo išregistruota ir dėl to ieškovė nebegali nukreipti išieškojimo į juridinį asmenį, nekeičia atsakovo veiksmų teisinio vertinimo. Juridinio asmens išregistravimas savaime nesukuria jo buvusiam vadovui atsakomybės už juridinio asmens neįvykdytas prievoles. Priešinga išvada reikštų, kad tiesioginio ieškinio vadovui sąlygos būtų nustatomos ne pagal jo paties veiksmų pobūdį, bet pagal vėliau susiklosčiusią juridinio asmens teisinę ir turtinę padėtį. Tai neatitiktų juridinio asmens ir jo vadovo civilinės atsakomybės atskyrimo bei kasacinio teismo suformuotų tiesioginio kreditoriaus ieškinio taikymo sąlygų.

65. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė juridinio asmens vadovo tiesioginę deliktinę civilinę atsakomybę bendrovės kreditoriui reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Ieškovei neįrodžius savarankiškų, būtent į jos teisių pažeidimą nukreiptų atsakovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp tokių veiksmų bei ieškovės patirtos žalos, nėra pagrindo konstatuoti atsakovo civilinės atsakomybės pagal CK 6.263 straipsnį.

Dėl procesinės bylos baigties.

66. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tačiau netinkamai jas įvertino, spręsdamas dėl atsakovo tiesioginės deliktinės civilinės atsakomybės ieškovei.

67. Pirmosios instancijos teismas aplinkybes, susijusias su bendrovės prisiimtų įsipareigojimų netinkamu vykdymu ir atsakovo, kaip bendrovės vadovo, veiksmais organizuojant bendrovės veiklą, nepagrįstai pripažino pakankamomis atsakovo asmeninei civilinei atsakomybei bendrovės kreditorei konstatuoti, nors byloje nenustatyta savarankiškų atsakovo neteisėtų veiksmų, nukreiptų būtent į ieškovės teisių pažeidimą, ir priežastinio ryšio tarp tokių veiksmų bei ieškovės patirtos žalos. Dėl to yra pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

68. Remiantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą, atitinkamai perskirstomos šalių pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.

69. Bylos duomenimis, atsakovas pirmosios instancijos teisme patyrė 1 750,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurių dydį ir apmokėjimą pagrindžiantys įrodymai pateikti byloje. Apeliacinės instancijos teismui ieškovės ieškinį atmetus visiškai, atsakovas laikytinas šalimi, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, todėl jam iš ieškovės priteistina 1 750,00 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

70. Pirmosios instancijos teismas, visiškai patenkinęs ieškinį, iš atsakovo valstybei priteisė 967,00 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu. Apeliacinės instancijos teismui ieškinį atmetus visiškai, nėra pagrindo šį žyminį mokestį priteisti iš atsakovo.

71. Pirmosios instancijos teisme procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudarė 4,62 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ši suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – 8 Eur, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteisiamos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

72. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

73. Atsakovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 767,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 800,00 Eur išlaidos už apeliacinio skundo parengimą (Sąskaita už teisines paslaugas [nuasmeninta]; 2026 m. gegužės 5 d. mokėjimas) ir 967,00 Eur už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis.

74. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas visiškai, atsakovui iš ieškovės priteistina 1 767,00 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija,

n u s p r e n d ž i a :

panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. balandžio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės biudžetinės įstaigos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovui [nuasmeninta] dėl skolos priteisimo atmesti.

Priteisti atsakovui [nuasmeninta] (asmens kodas [nuasmeninta]) iš biudžetinės įstaigos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (juridinio asmens kodas [nuasmeninta]) 1 750,00 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Priteisti atsakovui [nuasmeninta] (asmens kodas [nuasmeninta]) iš biudžetinės įstaigos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (juridinio asmens kodas [nuasmeninta]) 1 767,00 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus šešiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Šis Vilniaus apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai [nuasmeninta], [nuasmeninta], [nuasmeninta]