Darbo byla Nr. [nuasmeninta]

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS DARBO INSPEKCIJOS PRIE SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS

ALYTAUS DARBO GINČŲ KOMISIJA

SPRENDIMAS

2026 m. spalio 6 d. Nr. [nuasmeninta]
Alytus

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Alytaus darbo ginčų komisija, susidedanti iš komisijos pirmininkės [nuasmeninta], komisijos narių [nuasmeninta] ir [nuasmeninta], sekretoriaujant [nuasmeninta], ieškovui [nuasmeninta] nedalyvaujant, dalyvaujant UAB [nuasmeninta] atstovei advokato padėjėjai [nuasmeninta], darbo ginčų komisijos posėdyje išnagrinėjusi darbo bylą pagal [nuasmeninta] prašymą atsakovei UAB [nuasmeninta] dėl išmokų susijusių su darbo santykiais išieškojimo,

n u s t a t ė :

Ieškovas [nuasmeninta] (toliau – Ieškovas, Darbuotojas) 2026 m. rugpjūčio 31 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją (toliau – Komisija), prašydamas iš Atsakovės UAB [nuasmeninta] (toliau - Atsakovė, Darbdavys) priteisti 826 Eur darbo užmokesčio už viršvalandinį darbą.

Prašyme nurodo, kad Darbdavys jam neišmokėjo viso priklausančio darbo užmokesčio už viršvalandinį darbą. Nurodo, kad dirbo įmonėje kurjerio pareigose ir labai dažnai dirbo ilgiau nei nustatyta darbo grafike. Nurodo, kad Darbdavys darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nepažymėjo jo faktiškai dirbto laiko. Prašo išieškoti 826 Eur darbo užmokesčio už viršvalandinį darbą.

Atsakovė pažymėjo, jog nesutinka su Ieškovo prašymu.

Atsakovė laiko Ieškovo prašymą nepagrįstu tiek faktiniu, tiek teisiniu pagrindu. Nurodo, kad Ieškovo darbo laikas buvo apskaitomas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose; išskyrus 2026-07-04 darbą poilsio dieną, kuris buvo apskaitytas ir apmokėtas padidintu tarifu, kitų viršvalandžių apskaitos dokumentuose neužfiksuota, o visas apskaičiuotas darbo užmokestis Ieškovui išmokėtas. Šias aplinkybes patvirtina prie atsiliepimo pridedami darbo laiko apskaitos, darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimų dokumentai.

Pažymi, kad Ieškovas prašyme nurodo tik bendrą 826,00 Eur sumą, tačiau nepateikia jokio jos apskaičiavimo. Prašyme nenurodyta nė viena konkreti darbo diena, kurią Ieškovas neva dirbo viršvalandžius, nenurodytas nei viršvalandžių skaičius, nei kiekvienos dienos darbo pradžios ir pabaigos laikas, nei taikytas valandinis įkainis. Nurodo, kad vien bendro pobūdžio teiginiai, kad prieš maršrutą buvo rūšiuojamos, skenuojamos ir kraunamos siuntos, o po maršruto atliekami kiti veiksmai, neleidžia nustatyti nei tariamo pažeidimo buvimo, nei jo apimties. Atsakovei nėra žinoma, už kurias konkrečias dienas ir už kiek valandų Ieškovas reikalauja papildomo apmokėjimo, todėl Atsakovė neturi galimybės konkrečiai atsikirsti į reikalavimą.

Pažymi, kad Ieškovas pats prašyme pripažįsta neturintis duomenų, kuriais grindžia savo reikalavimą, ir šių duomenų paiešką bei vertinimą perkelia DGK: „Kadangi neturiu visų darbdavio turimų duomenų, prašau Darbo ginčų komisijos įvertinti mano pateiktus įrodymus bei darbdavio turimus darbo laiko apskaitos ir kitus duomenis ir nustatyti, ar man nebuvo tinkamai apmokėtas faktiškai dirbtas viršvalandinis darbas.“ Taigi Ieškovas reikalauja priteisti konkrečią 826,00 Eur sumą, tačiau pats nenurodo, kaip ji susidaro, ir šios sumos pagrindimą siekia perkelti DGK bei Atsakovei. Toks reikalavimas neatitinka DK 223 str. 2 d. 3 ir 4 p. reikalavimų.

Prašo Ieškovo prašymą atmesti.

Nors Ieškovas į posėdį neprisijungė, Darbo ginčų komisija pažymi, kad procesiniai dokumentai jam įteikti, laikantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir Darbo kodeksas, DK) 227 straipsnyje nustatytų dokumentų įteikimo būdų. Darbo kodekso 226 straipsnio 2 dalyje nustatyta – jeigu šalis buvo tinkamai informuota apie posėdį ir į jį neatvyksta, darbo ginčų komisija turi teisę priimti sprendimą jai nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, byla išnagrinėta ir sprendimas priimtas Ieškovui nedalyvaujant.

Ieškovo prašymas atmestinas.

DK 213 str. 3 d. nuostatomis individualus darbo ginčas dėl teisės yra nesutarimas tarp darbuotojo ar kitų darbo santykių dalyvių, iš vienos pusės, ir darbdavio, iš kitos pusės, kylantis sudarant, keičiant, vykdant ar nutraukiant darbo sutartį, taip pat dėl teisės normų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo darbo santykiuose tarp darbuotojo ir darbdavio.

Ieškovas kreipėsi į darbo ginčų komisiją prašydamas išieškoti iš Atsakovės išmokas susijusias su darbo santykiais. Ieškovo prašymas pagal savo esmę yra laikytinas individualiu darbo ginču dėl teisės, priskirtinas Darbo ginčų komisijos kompetencijai ir nagrinėtinas LR Darbo kodekso IV dalies II skyriuje nustatyta tvarka.

Darbo ginčų komisija konstatuoja, kad tarp šalių kilo individualus darbo ginčas dėl teisės.

Dėl darbo užmokesčio už viršvalandinį darbą

Ieškovas prašo iš Atsakovės išieškoti 826 Eur darbo užmokestį už viršvalandinį darbą.

Kaip minėta, sudarydamos darbo sutartį, šalys susitaria dėl tam tikrų sąlygų, nuo kurių priklauso darbo sutarties šalių teisės ir pareigos (DK 32, 33 str.). Viena tokių sąlygų yra darbo laikas. Darbo laikas – bet koks laikas, kuriuo darbuotojas yra darbdavio žinioje ar atlieka pareigas pagal darbo sutartį (DK 11 str. 1 d.). Laikotarpiai, kurie bet kuriuo atveju įtraukiami į darbo laiką yra nurodyti DK 111 str. 2 dalyje, tačiau įstatyme pateikiamų laikotarpių sąrašas nėra baigtinis. Viršvalandžiai – laikas, kada darbuotojas faktiškai dirba viršydamas darbo laiko režimo jam nustatytą darbo dienos (pamainos) ar apskaitinio laikotarpio bendrą darbo laiko trukmę (DK 119 str. 1 d.).

Taigi, laikas, kurį darbuotojas privalo dirbti jam pavestą darbą, yra diferencijuojamas į dvi atskiras dalis, t. y. pagrindinis darbo laikas ir viršvalandinis darbas, dirbamas viršijant darbo sutartyje nustatytą darbo laiko trukmę. Pagal galiojantį darbo laiko trukmę nustatantį teisinį reglamentavimą viršvalandinis darbas gali būti organizuojamas tik esant rašytiniam darbuotojo sutikimui, išskyrus išimtinius atvejus, numatytus DK 119 str. 2 dalyje. Tokių darbų sąrašas yra baigtinis.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad DK 119 str. 1 d. prasme viršvalandiniu darbu yra pripažįstamas toks darbuotojo darbo laikas, viršijantis nustatytą darbo laiko trukmę, jeigu jis atliekamas darbdavio nurodymu arba su darbdavio žinia. Taigi tam, kad būtų galima nustatyti faktą, jog darbuotojas dirbo viršvalandinį darbą kaip tai apibrėžta DK 119 str. 1 d. būtina nustatyti juridinių faktų visetą, t. y. nustatytos darbo laiko trukmės viršijimą, darbuotojo tiesioginio vadovo nurodymo dėl viršvalandinio darbo dirbimo davimo faktą, arba tiesioginio vadovo žinojimą apie darbuotojo dirbamus viršvalandžius ir leidimą tą daryti.

Pažymėtina, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (LR civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 str. Įrodinėjimo pareiga įvykdoma nurodant teisiškai reikšmingus faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, renkant ir pateikiant įrodymus. Šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-51-701/2018). Pagal CPK 177 str. 1, 2 d. įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3 K-3-396/2011).

Komisija pažymi, kad šioje byloje Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jo reikalavimą dėl neišmokėto darbo užmokesčio už viršvalandinį darbą. Priešingai, Darbdavio pateikti dokumentai (darbo sutartis, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, atsiskaitymo lapeliai, patvirtinantys Ieškovui išmokėtas su darbo santykiais susijusias išmokas) liudija, kad darbo užmokestis Ieškovui buvo apskaičiuotas ir išmokėtas darbo sutartyje sulygto dydžio. Byloje nėra duomenų, kad Ieškovas būtų dirbęs viršvalandžius.

Nagrinėjamu atveju į bylą pateikti atsakovo buhalteriniai skaičiavimai yra atlikti šios srities specialistės, pateikti Atsakovės rašytiniai įrodymai nėra nuginčyti įstatymo nustatyta tvarka, todėl darbo ginčų komisija neturi pagrindo jais abejoti ir vadovaujasi jais kaip teisingais.

Darbo ginčų komisija sprendžia, kad Ieškovas nepagrindė teiktame prašyme reikalaujamos išmokėti sumos, teiktame prašyme nurodyta išieškoti 826 Eur suma nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis. Esant nurodytoms aplinkybėms, darbo ginčų komisija sprendžia, kad Atsakovė įrodė tas aplinkybes, jog Ieškovui visas darbo užmokestis už ginčo laikotarpį (įskaitant už darbą poilsio dieną) yra išmokėti, todėl tenkinti Ieškovo reikalavimo ir priteisti prašomą sumą nėra teisinio pagrindo ir šis Ieškovo reikalavimas atmestinas, kaip nepagrįstas.

Darbo ginčų komisija, vadovaudamasi Darbo kodekso 228 str.,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškovo [nuasmeninta], gim. [nuasmeninta] prašymą dėl piniginių reikalavimų UAB [nuasmeninta], j. a. k. [nuasmeninta], atmesti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 231 str. 1 d., darbo ginčo šalis nesutikdama su sprendimu per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso nuostatomis.

Komisijos pirmininkė [nuasmeninta]