Darbo byla Nr. [nuasmeninta]

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS DARBO INSPEKCIJOS PRIE SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS KAUNO DARBO GINČŲ KOMISIJA

SPRENDIMAS 2026 m. gegužės 6 d. Nr. DGKS – Kaunas

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno darbo ginčų komisija, susidedanti iš komisijos pirmininkės [nuasmeninta], komisijos narių [nuasmeninta] ir [nuasmeninta], komisijos narei [nuasmeninta] nedalyvaujant, sekretoriaujant [nuasmeninta], dalyvaujant ieškovui, vertėjaujant [nuasmeninta], darbo ginčų komisijos posėdyje nuotoliniu būdu ryšio priemonių (Microsoft Teams komunikacijos platformos) pagalba išnagrinėjusi darbo bylą pagal ieškovo [nuasmeninta] prašymą atsakovei UAB [nuasmeninta] dėl darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir netesybų priteisimo,

n u s t a t ė:

Ieškovas [nuasmeninta] 2026-03-30 kreipėsi į darbo ginčų komisiją su prašymu atsakovei UAB [nuasmeninta] dėl darbo užmokesčio (5755 Eur), kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir netesybų priteisimo. Ieškovas prašyme nurodė: „Darbdavys pažeidė darbo teises, o būtent – už du mėnesius neišmokėjo darbo atlyginimo. Neišmokėjo kompensacijos už nepanaudotas atostogas – 22 mėnesius. Nuolat išnaudodavo mano pinigines lėšas remontui, kurių dar ir dabar negrąžino. Darbo užmokesčio niekad neišmokėdavo laiku. Vėluodavo iki 3 mėnesių. Remonto čekius išsisaugojau. Viso darbo laikotarpiu pinigus už remontą mokėdavo kaip už komandiruotes. 2024 m. buhalterijoje nurodyta, kad du kartus išmokėti atostoginiai. Aš nerašiau prašymo ir jokių pinigų negavau“.

Atsakovė UAB [nuasmeninta] pateikė darbo ginčų komisijai atsiliepimą, kuriame nurodė, kad Darbuotojas buvo priimtas dirbti 2024-06-13 (DS Nr. [nuasmeninta]) tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Nustatytas valandinis darbo užmokestis: MMA x 1,65 koeficientas. 2026-03-25 darbuotojas buvo atleistas savo noru pagal DK 55 str. 1 d. Atleidimo dieną darbuotojui buvo priskaičiuota 2 641,26 Eur (DU ir atostogų kompensacija), 2 974,50 Eur dienpinigių ir 1 068,89 Eur kelionės išlaidų. Iš viso išmokėta 3000 Eur, todėl liko nesumokėta 2 615,76 Eur dienpinigių ir 1 068,89 Eur kelionės išlaidų dalis dėl įmonės finansinių sunkumų. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, atsakovė prašo tenkinti darbuotojo pareiškimą tik dalyje dėl nesumokėtų 2 615,76 Eur dienpinigių ir 1 068,89 Eur kelionės išlaidų.

Atsakovė darbo ginčų komisijos posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Darbo ginčų komisija pažymi, kad procesiniai dokumentai įteikti šalims, laikantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – darbo kodeksas) 227 str. nustatytų dokumentų įteikimo būdų. Darbo kodekso 226 str. 2 d. nustatyta – jeigu šalis buvo tinkamai informuota apie posėdį ir neatvyksta į posėdį, darbo ginčų komisija turi teisę priimti sprendimą jai nedalyvaujant.

Ieškovo prašymas tenkintinas iš dalies. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) duomenimis nustatyta, kad ieškovas pas atsakovę dirbo nuo 2024-06-14 iki 2026-03-25. Darbo santykiai nutraukti Darbo kodekso 55 str. 1 d. pagrindu. Ieškovas prašo priteisti 5755 Eur neišmokėto darbo užmokesčio ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Atsakovė ieškovo prašymą pripažįsta iš dalies ir prašo tenkinti ieškovo prašymą dėl nesumokėtų 2 615,76 Eur dienpinigių ir 1 068,89 Eur kelionės išlaidų.

Darbo kodekso 146 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip. Byloje nėra duomenų, kad šalys atleidimo metu tarėsi dėl kitokios atsiskaitymo tvarkos.

Darbo ginčų komisija atkreipia dėmesį, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 178 str.). Įrodinėjimo pareiga įvykdoma nurodant teisiškai reikšmingus faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, renkant ir pateikiant įrodymus. Šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-51701/2018). Pagal CPK 177 str. 1, 2 d. įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba, kad jų nėra. Kasacinis teismas ne kartą savo bylose yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakantumo taisykle, o išvada dėl konkrečios aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-393/2016).

Pažymėtina, kad šioje byloje ieškovas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jo reikalavimą dėl 5755 Eur darbo užmokesčio priteisimo. Iš darbdavio pateiktų dokumentų matyti, kad darbo užmokestis ir kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas ieškovui buvo paskaičiuotas ir išmokėtas tinkamai, tačiau atsakovė yra skolinga ieškovui 2 615,76 Eur dienpinigių ir 1 068,89 Eur kelionės išlaidų.

Taigi, atsakovei pripažinus, kad ieškovui nebuvo sumokėtos nurodytos sumos, darbo ginčų komisija sprendžia ieškovui priteisti iš atsakovės 2 615,76 Eur dienpinigių ir 1 068,89 Eur kelionės išlaidų.

Dėl netesybų

Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

Dėl darbdavio pareigos mokėti netesybas pagal Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalį kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad: pirma, remiantis pradėta formuoti kasacinio teismo praktika, Darbo kodekso 147 straipsnyje nustatyto reguliavimo tikslas yra užtikrinti darbuotojo teisę į jam priklausančių sumų gavimą (išmokėjimą) laiku, t. y. laiku įvykstantį atsiskaitymą su darbuotoju. Darbdaviui, laiku neatsiskaičiusiam su darbuotoju, taikomos Darbo kodekso 147 straipsnyje nustatytos sankcijos, kuriomis siekiama kompensuoti darbuotojui jo praradimus, atsiradusius dėl darbdavio pareigos pažeidimo. Be to, Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalyje nustatyta norma laikytina ir sankcija darbdaviui, kuris nepagrįstai su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaitė atleidimo dieną. Todėl šia teisės norma yra siekiama apsaugoti darbuotojo interesus bei skatinti darbdavį tinkamai vykdyti pareigas ir atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju. Antra, lingvistiškai aiškinant Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalies normą, akivaizdu, kad ji yra imperatyvaus pobūdžio, joje vartojama sąvoka „privalo mokėti netesybas“ rodo įstatymų leidėjo ketinimą nustatyti pareigą darbdaviui mokėti netesybas esant normos hipotezėje susiklosčiusioms aplinkybėms: 1) darbo santykių pasibaigimui, 2) vėlavimui atsiskaityti su darbuotoju ne dėl darbuotojo kaltės. Toks imperatyvus minėtos teisės normos pobūdis ir jos aiškinimas leidžia įgyvendinti ir pagrindinius darbo teisiniams santykiams taikomus teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir visokeriopos darbo teisių gynybos principus (DK 2 straipsnio 1 dalis). Nustačius Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalyje konkretų maksimalų šešių mėnesių terminą, už kurį turi būti mokamos netesybos, užtikrinamas teisinis aiškumas, nes abi darbo teisinių santykių šalys gali aiškiai numatyti, kokia sankcija gali būti taikoma darbdaviui pažeidus pareigą tinkamai atsiskaityti su darbuotoju pasibaigus darbo santykiams. Taip pat, retrospektyviai vertinant Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalies normos pakeitimus, darytina išvada, kad įstatymų leidėjas būtent ir siekė nustatyti konkretų maksimalų netesybų terminą. Trečia, nustatyti Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamos teisės normos tikslai bei imperatyvumas leidžia teigti, kad kitos, nei joje nustatytos, aplinkybės nėra pagrindas mažinti joje nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-1684/2022, 17–20 punktai, 2022 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142684/2022, 47 punktas). Kasacinis teismas išaiškino, kad sprendžiant dėl Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalies taikymo, reikia įvertinti, ar yra visos jos taikymo sąlygos, be kita ko, ar uždelsiama atsiskaityti su darbuotoju ne dėl darbuotojo kaltės. Nustačius, kad darbdavys uždelsė atsiskaityti su darbuotoju dėl darbuotojo kaltės, turi būti sprendžiama dėl tokių aplinkybių ir atitinkamai darbdavio atsakomybės (jos apimties) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-684/2022, 21 punktas). Taigi, kasacinio teismo suformuluoti išaiškinimai dėl Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalies taikymo suponuoja išvadą, kad ši imperatyvi teisės norma negali būti aiškinama plačiai, t. y. netesybų dydis gali būti mažinamas tik pačioje teisės normoje įtvirtintais pagrindais, kitos netesybų mažinimo prielaidos negali būti taikomos.

Byloje nėra nustatyta ieškovo kaltė dėl to, kad atsakovė su juo laiku neatsiskaitė – kaip jau minėta aukščiau sprendime atsakovė nepagrįstai atsisakė pervesti darbo užmokestį į ieškovo nurodytą banko sąskaitą, todėl laikytina, kad ieškovas pagrįstai reikalauja iš atsakovės priteisti Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalyje nustatytas netesybas. Kadangi atsakovė neatliko savo pareigos, neatsiskaitė su ieškovu atleidimo dieną, byloje nenustatyta darbuotojo kaltė, kuriai esant darbdavys neturėjo galimybės atsiskaityti, todėl darbo ginčų komisija sprendžia ieškovo naudai priteisti netesybas už uždelstą laiką atsiskaityti.

Netesybos skaičiuojamos nuo atleidimo dienos 2026-03-25 iki darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos 2026-05-06 už kiekvieną darbo dieną, esant 5 darbo dienų savaitei, t. y. 28 d. d. po 73,26 Eur (ieškovo vidutinis darbo užmokestis, nustatytas VSDFV duomenimis) – 2 051,28 Eur (priskaitytina suma).

Darbo ginčų komisija, vadovaudamasi Darbo kodekso 217 str. 1 d. 1 p.,

n u s p r e n d ž i a:

Ieškovo prašymą tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės UAB [nuasmeninta] (įm. k. [nuasmeninta]) ieškovo [nuasmeninta] ([nuasmeninta]) naudai: 2 615,76 Eur (du tūkstančiai šeši šimtai penkiolika eurų 76 ct) dienpinigius, 1 068,89 Eur (vienas tūkstantis šešiasdešimt aštuoni eurai 89 ct) kelionės išlaidas ir 2 051,28 Eur (du tūkstančiai penkiasdešimt vienas euras 28 ct, priskaitytina suma) netesybas.

Darbo ginčų komisijos sprendimas įsiteisėja, pasibaigus Lietuvos Respublikos darbo kodekso 231 straipsnyje nustatytam ieškinio pareiškimo teismui terminui, jeigu nė viena šalis jo metu nepareiškė ieškinio teisme.

Jeigu darbo ginčų komisijos sprendimas ginčijamas iš dalies, sprendimas įsiteisėja dėl dalies, nesusijusios su ginčijama dalimi (DK 229 str.).

Jeigu ginčo šalys nesutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu, jos per mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis (Darbo kodekso 231 str. 1 d.). Ieškinys teikiamas apylinkės teismui. Daugiau informacijos: www.teismai.lt .

Darbo ginčų komisijos sprendimas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (DK 230 str. 2 d.).

Darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas (DK 231 str. 4 d.).

Komisijos pirmininkė [nuasmeninta]