Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų A. K. (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), J. R. ir V. V.,
dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei A. L.,
atsakovo atstovei L. Z.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „-“ dėl sprendimo panaikinimo.
Nustatė
Pareiškėjas S. B. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 2025 m. lapkričio 11 d. Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, Departamentas) sprendimą Nr. -(toliau – ir Sprendimas).
Skunde teismui nurodo, kad Sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas, UTPĮ) 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 12 punktu, o būtent dėl to, jog 2025 m. spalio 23 d. nuotolinės apklausos metu pareiškėjas nesugebėjo atsakyti į klausimus, kadangi apklausa vyko anglų kalba, o pareiškėjas kalba tik rusų kalba. Atsakovas pokalbį nutraukė ir nurodė, jog neva pareiškėjas siekia gauti leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, pateikdamas tikrovę neatitinkančius duomenis apie tikrąjį atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą. Prašomos informacijos nepateikimas bei nenuoseklios informacijos pateikimas yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė.
Pareiškėjas su Sprendimu nesutinka ir teigia, kad atsakovas vien todėl, jog pareiškėjas nemoka anglų kalbos nusprendė, jog pareiškėjo pateikti duomenys neatitinka tikrovės ir gali kilti nelegalios migracijos grėsmė. Pareiškėjas pateikė prašymą per išorės paslaugų teikėją Armėnijoje. Prašymą pildantis asmuo net neklausė, kokia kalba pareiškėjas kalba / supranta ir kokia kalba galėtų vykti apklausa / pokalbis. Pažymi, jog pareiškėjas, kuris nekalba / nesuprantu anglų kalbos, pats tokios kalbos nebūtų rinkęsis. Pareiškėjas buvo įsitikinęs, jog pokalbis vyks jam suprantama kalba.
Absurdiška, jog vien dėl neįvykusio pokalbio, pareiškėjo dokumentai buvo įvertinti kaip neatitinkantys tikrovės. Atkreipia dėmesį, jog pateiktų dokumentų niekas netikrino bei nevertino. Papildomų užklausų ar patikslinimų taip pat nebuvo.
Pažymi, kad pareiškėjas pateikė teisingą informaciją. Pareiškėjas pagal išsilavinimą yra kulinaras. Suinteresuotas asmuo yra įsteigęs armėniškų patiekalų restoraną, kuriame siekė įdarbinti pareiškėją, kaip savo srities profesionalą, virėją / kulinarą. Vadovauti suinteresuoto asmens virtuvei bei gaminti armėniškus patiekalus.
Sprendimo priėmimas vien tuo pagrindu, jog atsakovas vykdė apklausą pareiškėjui nesuprantama kalba (anglų kalba) negali būti teisėtas pagrindas pripažinti, jog pareiškėjo bei suinteresuoto asmens dokumentai neatitinka tikrovės. Sprendimas yra pagrįstas ne objektyviais duomenimis (faktais), o vien tuo pagrindu, jog be pareiškėjos žinios buvo nustatyta apklausos kalba – anglų, kurios pareiškėjas nesupranta ir negalėjo susikalbėti, vien ši aplinkybė yra nesusijusi su UTPĮ 35 straipsnyje nustatytų pagrindų įvertinimu.
Pareiškėjo teigimu, Sprendimas neatitinka teisėtumo bei objektyvumo principų, todėl negali būti laikomas teisėtu bei pagrįstu.
Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjo skundo netenkinti.
Atsiliepime nurodo, kad 2025 m. spalio 16 d. pareiškėjo nuotolinė apklausa neįvyko, nes pareiškėjas neprisijungė į pokalbį. Pareiškėjui el. paštu buvo išsiųstas pranešimas apie naują paskirtą nuotolinės apklausos datą ir laiką, kuriame nurodyta, kaip pasiruošti pokalbiui ir informuojama, kad pokalbio metu užsienietis turi būti vienas, be pašalinių asmenų, išskyrus vertėją, jei asmuo nekalba anglų kalba. 2025 m. spalio 23 d. įvyko nuotolinė apklausa. Į pokalbį prisijungė pats pareiškėjas be vertėjo į anglų kalbą. Nuotolinės apklausos metu pareiškėjas pareiškė norą bendrauti rusų kalba. Jam anglų kalba buvo paaiškinta, kad į el. paštą atsiųstame pranešime buvo pateikta informacija apie galimybę apklausos metu pasinaudoti vertėjo paslaugomis. Pokalbis buvo nutrauktas, kadangi pareiškėjas nepasiruošė paskirtai nuotolinei apklausai. Teikdamas prašymą išorės paslaugų teikėjui Armėnijoje pareiškėjas pažymėjo, kad nuotolinė apklausa vyktų anglų kalba.
Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 „Dėl Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas), 64.31 papunktis numato, kad, kai užsienietis pateikia prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi per išorės paslaugų teikėją, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi priėmimo dienos išsiunčiamas užsieniečiui per MIGRIS pranešimas apie užsieniečio nuotolinės apklausos, atliekamos Aprašo 642 punkte nustatyta tvarka, datą ir laiką, jeigu numatoma tokią apklausą atlikti. Pagal Aprašo 642 punktą Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas, nagrinėjantis užsieniečio prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, pateiktą per išorės paslaugų teikėją, ir prie jo pridėtus dokumentus, naudodamasis informacinėmis ir (ar) elektroninių ryšių technologijomis, atlieka užsieniečio nuotolinę apklausą, siekiant patvirtinti užsieniečio asmens tapatybę ir vykimo į Lietuvos Respubliką tikslą bei sąlygas. Pareiškėjo apklausai antrą kartą neįvykus, Migracijos departamentas priėmė ginčijamą sprendimą.
Pažymi, kad Migracijos departamentas už pareiškėją prašymo neužpildė. Prašyme nurodoma, kad jis yra pildomas darbdavio – UAB „-“ (toliau – ir Bendrovė). Tuomet Migracijos departamentui kyla pagrįstų abejonių, ar pareiškėjas yra bendravęs su darbdaviu, teikusiu tarpininkavimo raštą, ir kodėl pareiškėjo darbdavys, kuris šiuo atveju atstovavo pareiškėją, pasirinko anglų kalbą pokalbiui.
Taip pat pastebi, kad Migracijos departamentas pareiškėjui siuntė pranešimus ne rusų, o anglų kalba. Pareiškėjas į pokalbį prisijungė – vadinasi, pareiškėjas rado būdų ir galimybių atlikti pateikto pranešimo vertimą. Be kita ko, pranešime buvo nurodoma, kad pokalbis vyks anglų arba rusų kalba – priklausomai nuo to, kurią kalbą pareiškėjas pasirinko teikdamas prašymą. Taip pat informaciniame pranešime nurodoma, kad pokalbio kalbos, kuri pasirinkta teikiant prašymą, keisti negalima, ir kad pareiškėjui nekalbant anglų arba rusų kalba pokalbyje turi dalyvauti vertėjas. Be kita ko, nurodoma apie galimybę vertėjui dalyvauti nuotoliniu būdu.
Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie organizuojamą apklausą. Be kita ko, informacija buvo siunčiama ne tik pareiškėjui, bet ir Bendrovei, todėl pareiškėjo darbdavys, teikęs tarpininkabimo raštą bei pildęs pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi, turėjo galimybę papildomai informuoti pareiškėją.
Nesutinka su argumentais, kad esą, pateiktų dokumentų niekas netikrino ir nevertino. Pabrėžia, kad atsakovas vykdė Aprašo 64.1 – 64.3 p. nustatytus veiksmus. Vadovaujantis Aprašo 64.31 p. nuostatomis, kai užsienietis pateikia prašymą išduoti leidimą per išorės paslaugų teikėją – ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo prašymo išduoti leidimą priėmimo dienos išsiunčia užsieniečiui per MIGRIS pranešimą apie užsieniečio nuotolinės apklausos, atliekamos Aprašo 642 punkte nustatyta tvarka, datą ir laiką. Šiame pranešime taip pat nurodoma, kad, jeigu užsienietis neprisijungs prie nuotolinės apklausos Aprašo 642 punkte nustatyta tvarka, bus priimtas sprendimas nutraukti jo prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimą. Nurodyta informacija pareiškėjui buvo pateikta.
Taigi, Migracijos departamentas tinkamai vadovavosi Apraše nustatyta tvarka.
Pažymi, kad, vadovaujantis Aprašo 642 p., Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas, nagrinėjantis užsieniečio prašymą išduoti leidimą, pateiktą per išorės paslaugų teikėją, ir prie jo pridėtus dokumentus, naudodamasis informacinėmis ir (ar) elektroninių ryšių technologijomis, atlieka užsieniečio nuotolinę apklausą, siekiant patvirtinti užsieniečio asmens tapatybę ir vykimo į Lietuvos Respubliką tikslą bei sąlygas. Paaiškina, kad pareiškėjui visa informacija buvo pateikta.
Kadangi pareiškėjas pirmą kartą prie apklausos neprisijungė, o antrą kartą nebuvo pasirengęs nuotolinei apklausai (nedalyvavo vertėjas), Migracijos departamentas pagrįstai sprendė, kad asmens vykimo į Lietuvos Respubliką tikslas bei sąlygos nepatvirtinti.
Pažymi, kad Aprašo 642 p. aiškiai nurodoma, kad užsieniečio nuotolinė apklausa atliekama, siekiant patvirtinti užsieniečio asmens tapatybę ir vykimo į Lietuvos Respubliką tikslą bei sąlygas. Taigi, apklausai neįvykus, asmens tapatybė bei vykimo į Lietuvos Respubliką tikslas ir sąlygos yra nepatvirtinti.
Atsižvelgiant į faktines aplinkybes, kad pareiškėjo prašyme buvo pasirinkta anglų kalba, o pareiškėjas pasirinkta kalba bendrauti negalėjo ir pokalbio metu išreiškė norą bendrauti rusų kalba, Migracijos departamentas pagrįstai vertino, kad teikiant prašymą dėl leidimo laikinai gyventi buvo pateikti duomenys, kurie neatitinka tikrovės. Be kita ko, pareiškėjui visos su apklausos atlikimu susiję aplinkybės buvo iš anksto paaiškintos, todėl nėra pagrindo vertinti, kad pareiškėjas nebuvo tinkamai informuotas.
Konstatavus, kad pareiškėjas nedalyvavo Migracijos departamento organizuotose apklausose, ir tokiu būdu Migracijos departamentas neturėjo galimybių patvirtinti asmens tapatybės, vykimo į Lietuvos Respubliką tikslo ir sąlygų, Migracijos departamentas pagrįstai vertino, kad kyla pagrįstų abejonių dėl asmens atvykimo į Lietuvą tikslo ir sąlygų, jo siekio dirbti Bendrovėje, t. y. galima daryti išvadą, kad asmuo siekia piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė.
Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjo atstovė palaikė skunde teismui išdėstytus argumentus ir prašė teismo pareiškėjo skundą tenkinti.
Atsakovo atstovė teisminio nagrinėjimo metu palaikė atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytus argumentus ir prašė teismo pareiškėjo skundo netenkinti.
Teismas
Teisinis vertinimas
Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo bei pagrįstumo.
Nustatyta, kad pareiškėjas 2025 m. spalio 8 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje tuo pagrindu, kad Bendrovėje ketina dirbti pagal darbo sutartį kulinaru. Prašymas pateiktas per išorės paslaugų teikėją Armėnijoje. Prašyme pažymėta, kad nuotolinė apklausa vyktų anglų kalba.
Nustatyta, kad 2025 m. spalio 16 d. pareiškėjo nuotolinė apklausa neįvyko, nes pareiškėjas neprisijungė į pokalbį.
Pareiškėjui el. paštu buvo išsiųstas pranešimas apie naują paskirtą nuotolinės apklausos datą ir laiką, kuriame nurodyta, kaip pasiruošti pokalbiui ir informuojama, kad pokalbio metu pareiškėjas turi būti vienas, be pašalinių asmenų, išskyrus vertėją, jei asmuo nekalba anglų kalba.
2025 m. spalio 23 d. įvyko nuotolinė apklausa. Į pokalbį prisijungė pats pareiškėjas be vertėjo į anglų kalbą. Nuotolinės apklausos metu pareiškėjas pareiškė norą bendrauti rusų kalba. Jam anglų kalba buvo paaiškinta, kad į el. paštą atsiųstame pranešime buvo pateikta informacija apie galimybę apklausos metu pasinaudoti vertėjo paslaugomis. Pokalbis buvo nutrauktas, kadangi pareiškėjas nepasiruošė paskirtai nuotolinei apklausai.
Atsakovas priėmė šioje byloje skundžiamą sprendimą. Migracijos departamentas nusprendė pareiškėjui atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi, nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė. Ginčijamame sprendime Migracijos departamentas nurodė, kad pareiškėjas siekia gauti leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, pateikdamas tikrovę neatitinkančius duomenis apie tikrąjį atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą. Prašomos informacijos nepateikimas bei nenuoseklios informacijos pateikimas yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė. Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu bei 12 punktu.
Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą. Jeigu užsienietis bus įdarbinamas pagal laikinojo darbo sutartį, pateikiamas laikinojo įdarbinimo įmonės, įrašytos į Valstybinės darbo inspekcijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal laikinojo darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą bei darbo Lietuvos Respublikoje metu mokėti užsieniečiui mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu Valstybės duomenų agentūros paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) (toliau – paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU) dydis, o laikotarpiais tarp siuntimų – ne mažesnį negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga; b) pateikiama darbdavio informacija arba apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu, ir jo turimą ne mažesnę negu vienų metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu, arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį. Užsieniečiui, kuris atvyksta dirbti pagal laikinojo darbo sutartį, taikomos šiame punkte nurodytos sąlygos dėl užsieniečio kvalifikacijos ir darbo patirties.
Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas atitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas.
Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu: duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos
civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė (2 punktas); yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (12 punktas).
Pažymėtina, jog pareiškėjas skunde teismui neneigia byloje nustatytų faktinių aplinkybių, tačiau akcentuoja, kad prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pildyti padėjo Bendrovės darbuotoja, kuri ir pažymėjo, kad apklausa vyktų anglų kalba. Pareiškėjas akcentuoja, kad Sprendimo priėmimas vien tuo pagrindu, jog atsakovas vykdė apklausą pareiškėjui nesuprantama kalba (anglų kalba) negali būti teisėtas pagrindas pripažinti, jog pareiškėjo bei suinteresuoto asmens dokumentai neatitinka tikrovės. Sprendimas yra pagrįstas ne objektyviais duomenimis (faktais), o vien tuo pagrindu, jog pareiškėjas nesupranta ir negalėjo susikalbėti anglų kalba, tačiau vien ši aplinkybė yra nesusijusi su UTPĮ 35 straipsnyje nustatytų pagrindų įvertinimu. Pareiškėjo atstovė teisminio nagrinėjimo metu pabrėžė, kad pildant prašymą įvyko žmogiška klaida dėl kalbos pasirinkimo.
Atsakovo teigimu, pareiškėjo prašyme buvo pasirinkta anglų kalba, o pareiškėjas pasirinkta kalba bendrauti negalėjo ir pokalbio metu išreiškė norą bendrauti rusų kalba, todėl pagrįstai vertino, kad teikiant prašymą dėl leidimo laikinai gyventi buvo pateikti duomenys, kurie neatitinka tikrovės.
Aprašo 64.31. papunktyje nustatyta, kad kai užsienietis pateikia prašymą išduoti leidimą per išorės paslaugų teikėją – ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo prašymo išduoti leidimą priėmimo dienos išsiunčia užsieniečiui per MIGRIS pranešimą apie užsieniečio nuotolinės apklausos, atliekamos Aprašo 642 punkte nustatyta tvarka, datą ir laiką, jeigu numatoma tokią apklausą atlikti. Šiame pranešime taip pat nurodoma, kad, jeigu užsienietis neprisijungs prie nuotolinės apklausos Aprašo 642 punkte nustatyta tvarka, bus priimtas sprendimas nutraukti jo prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimą.
Aprašo 642 punktas nustato, kad Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas, nagrinėjantis užsieniečio prašymą išduoti leidimą, pateiktą per išorės paslaugų teikėją, ir prie jo pridėtus dokumentus, naudodamasis informacinėmis ir (ar) elektroninių ryšių technologijomis, atlieka užsieniečio nuotolinę apklausą, siekiant patvirtinti užsieniečio asmens tapatybę ir vykimo į Lietuvos Respubliką tikslą bei sąlygas.
Jeigu užsienietis ligos atveju arba dėl kitų svarbių nuo užsieniečio nepriklausančių priežasčių negali prisijungti prie nuotolinės apklausos, šis užsienietis likus ne mažiau kaip 2 darbo dienoms iki numatytos nuotolinės apklausos datos turi per MIGRIS pateikti motyvuotą laisvos formos prašymą Migracijos departamentui paskirti naują nuotolinės apklausos datą ir laiką. Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas, gavęs šį prašymą, išsiunčia užsieniečiui per MIGRIS Aprašo 64.31 papunktyje nurodytą pakartotinį pranešimą apie naują užsieniečio nuotolinės apklausos datą ir laiką.
Jeigu užsienietis nepateikė šio punkto antrojoje pastraipoje nurodyto prašymo nustatyta tvarka ir neprisijungia prie nuotolinės apklausos Aprašo 64.31 papunktyje nurodytame pranešime nurodytu laiku, Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo Aprašo 64.31 papunktyje nurodytame pranešime nurodytos nuotolinės apklausos datos išsiunčia užsieniečiui per MIGRIS pakartotinį pranešimą apie naują užsieniečio nuotolinės apklausos datą ir laiką. Šiame pranešime taip pat nurodoma, kad prašymo išduoti leidimą nagrinėjimo terminas sustabdomas nuo šio pranešimo išsiuntimo dienos ir bus atnaujintas atlikus nuotolinę apklausą, o neprisijungus prie nuotolinės apklausos prašymo išduoti leidimą nagrinėjimas bus nutrauktas.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad 2025 m. spalio 16 d. pareiškėjas neprisijungė prie apklausos. Atsakovas pareiškėjui el. paštu išsiuntė pranešimą apie naują paskirtą nuotolinės apklausos datą ir laiką. 2025 m. spalio 23 d. buvo suplanuota nuotolinė apklausa. Į pokalbį prisijungė pareiškėjas be vertėjo į anglų kalbą. Nuotolinės apklausos metu pareiškėjas pareiškė norą bendrauti rusų kalba. Atsakovo atstovas paaiškino, kad pareiškėjas buvo informuotas apie galimybę apklausos metu pasinaudoti vertėjo paslaugomis. Pokalbis buvo nutrauktas, kadangi pareiškėjas nepasiruošė paskirtai nuotolinei apklausai. Taigi, nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad nuotolinė pareiškėjo apklausa nebuvo atlikta.
Atsakovas teigia, kad pareiškėjas siekia gauti leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, pateikdamas tikrovę neatitinkančius duomenis apie tikrąjį atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą. Prašomos informacijos nepateikimas bei nenuoseklios informacijos pateikimas yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė. Tokia išvada padaryta, nes pareiškėjas, prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje pasirinkęs bendravimą anglų kalba, apklausos metu nebuvo pasirūpinęs anglų kalbos vertėju, o pats negalėjo bendrauti pasirinkta kalba.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad atsakingo valdymo (gero administravimo) principas įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą; pagal gero administravimo principą, kuris įtvirtintas ir Europos Sąjungos teisėje (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnis), valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai; formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (žr., pvz., LVAT 2016 m. liepos 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-13-520/2016).
Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (žr., pvz., LVAT 2011 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2329/2011, 2024 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-408-968/2024). Taigi, darydamas išvadą, kad pareiškėjas pateikė tikrovę neatitinkančius duomenis apie tikrąjį atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą, atsakovas šią išvadą privalėjo tinkamai pagrįsti. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu remiantis byloje esančiais įrodymais susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Vadovaujantis ABTĮ 56 straipsnio 7 dalimi, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – teismo vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo
(toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 5 punkte yra įtvirtintas išsamumo principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes bei konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi, vertindamas prašymo ar skundo turinį. Reikalavimai, taikytini administraciniam sprendimui, yra įtvirtinti Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje.
Pagal šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktus, administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 p.) bei administracinio sprendimo motyvai (6 p.).
Teisėjų kolegijos vertinimu, Sprendime nurodytos aplinkybės, susijusios su tuo, kad pareiškėjo pateikti duomenys leidimui laikinai gyventi Lietuvoje gauti neatitinka tikrovės ir yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti nelegalios migracijos grėsmė, nepagrįstos faktinėmis aplinkybėmis. Nagrinėjamu atveju, nebuvo atlikta užsieniečio nuotolinė apklausa, taigi, šiuo atveju nebuvo pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo pateikti duomenys leidimui laikinai gyventi Lietuvoje gauti neatitinka tikrovės ir yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti nelegalios migracijos grėsmė. Teismas pažymi, kad nėra pagrįstas vertinimas, jog kalbos pasirinkimas teikiant prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje prilygsta tikrovės neatitinkančios informacijos teikimui. Pareiškėjo argumentai, kad pildant prašymą buvo padaryta žmogiška klaida nėra paneigti. Atsakovo pateikiami argumentai, kad pareiškėjas prisijungė nepasiruošęs apklausai, t. y. be vertėjo, negali būti įvertinti kaip pakankami Sprendime prieitai išvadai.
Nagrinėjamu atveju, Departamentas turėjo pareigą išsiaiškinti visas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo siekiu gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje darbo pagrindu ir atlikti individualų pareiškėjo vertinimą, tačiau to neatliko, priėmė Sprendimą, neatitinkantį VAĮ įtvirtintų išsamumo, objektyvumo principų. Kaip ne kartą akcentavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-398-442/2015; 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje A-520-2294/2012, 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-444-2366/2012).
Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo Sprendimo turinį, daro išvadą, kad atsakovas šiuo konkrečiu atveju nepagrindė Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 punkto taikymo, nes Migracijos departamento atliktas faktinių aplinkybių vertinimas pats savaime nesuponuoja išvados, jog tuo metu, kai pareiškėjas pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ir kai buvo priimamas ginčijamas Sprendimas, jis teikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Departamentas tinkamai neįvertino visų byloje surinktų faktinių ir teisinių aplinkybių visumos, pakankamai nepagrindė Sprendimo išvados, jog pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas visiškai ir skundžiamas Sprendimas naikintinas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 140 straipsnio 4 dalimi, teismas
info@sostinesteise.lt-copy.png){kind=icon}