Administracinio nusižengimo byla

Nr. eII-388-716/2026

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00227-2026-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.1; 16.11.9; 21.10.3

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. kovo 12 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas M. S., sekretoriaujant B. G., dalyvaujant pareiškėjams A. Z. ir įmonės „-" atstovei advokato padėjėjai A. L., viešajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. Z., asmens kodas -, ir suinteresuoto asmens įmonės „-", juridinio asmens kodas -, reg. -, skundus dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Teismas

n u s t a t ė :

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2026 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-1510-2026 (toliau – ir nutarimas) A. Z. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 415 straipsnio 2 dalyje ir 424 straipsnio 5 dalyje, už ką jam vadovaujantis ANK 38 straipsniu paskirta galutinė 1 000 eurų dydžio bauda ir dvi administracinio poveikio priemonės: 1) specialios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimas 24 mėnesiams; 2) automobilio „BMW", -, kurio savininkas yra įmonė „-", konfiskavimas.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2026 m. vasario 5 d. gautas A. Z. (toliau – ir pareiškėjas) skundas, kuriuo prašoma pakeisti Institucijos priimtą nutarimą ir sušvelninti jam paskirtas nuobaudas bei netaikyti transporto priemonės konfiskavimo.

Skunde pareiškėjas nurodo, kad Institucija, priimdama nutarimą, visapusiškai ir objektyviai neištyrė esminių bylos aplinkybių, aktyviai nedalyvavo tiriant įrodymus, įrodinėjimo pareigą iš esmės perkėlė pareiškėjui, nenustatinėjo visų būtinųjų administracinio nusižengimo sudėties požymių, dėl ko nutarimas dalyje dėl automobilio konfiskavimo yra nepagrįstas. 2026 m. sausio 6 d. pareiškėjas pateikė rašytinius paaiškinimus bei dokumentus. 2026 m. sausio 7 d. įmonė „-" taip pat pateikė Institucijai paaiškinimus ir įrodymus. 2026 m. sausio 8 d. bylos nagrinėjimas Institucijoje neįvyko, nes tyrėja buvo nedarbingume. Priimdama nutarimą Institucija nurodė, kad į bylos nagrinėjimą pareiškėjas neatvyko, tačiau pažymėtina, kad pareiškėjas nebuvo tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. Pareiškėjo manymu, Institucija neįvertino byloje esančių paaiškinimų ir įrodymų, nenustatė atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nors pareiškėjas viso proceso metu kaltę pripažino visiškai.

2026 m. vasario 5 d. kartu su A. Z. skundu Institucija persiuntė ir suinteresuoto asmens įmonės atstovės advokato padėjėjos A. L. skundą dėl nutarimo, kuriuo prašoma pakeisti nutarimą dalyje dėl transporto priemonės konfiskavimo, t. y. netaikyti jo ir grąžinti automobilį „BMW" teisėtam savininkui.

Suinteresuoto asmens vardu pateiktame skunde nurodoma, kad automobilis „BMW", -, nuosavybės teise priklauso ne pareiškėjui, o įmonei „-". Iš 2025 m. lapkričio 27 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad įmonė „-" įsigijo automobilį iš įmonės „-" už 8 800 eurų. Minėtos sutartį pareiškėjas pasirašė kaip įgaliotas asmuo – tik pirkimo-pardavimo dokumentams pasirašyti, bet teisės disponuoti ar valdyti automobilį jis neturėjo. Pareiškėjas įmonėje „-" dirba automechaniko pareigose, todėl buvo įgaliotas apžiūrėti ir įvertinti transporto priemonės būklę. Įmonė „-" neatliko jokio pažeidimo: neperdavė transporto priemonės, nedavė raktelių, nesuteikė leidimo naudotis automobiliu, nebuvo informuota apie jo paėmimą.

Įmonė atliko vidinį tyrimą ir išsiaiškino, jog 2025 m. gruodžio 21 d. pareiškėjas savavališkai be įmonės žinios ir leidimo pasisavino automobilio raktelius ir sėdo už vairo. Įmonės direktorė E. V. buvo išvykusi ir palikusi automobilį prie namo, o rakteliai liko namuose. Pareiškėjui paskambino kitas įmonės vairuotojas A. B. ir nurodė, kad kelyje užgeso jo automobilis ir skubiai reikia pagalbos. Pareiškėjas, būdamas mechaniku, be leidimo paėmė automobilį. Pareiškėjas visus sprendimus priėmė pats, nesikreipdamas į įmonės direktorę.

Skunde pažymima, jog Institucija skundžiamame nutarime tik abstrakčiai ir bendromis frazėmis parašė, jog automobilis konfiskuojamas, tačiau nei pagrindas, nei motyvai nėra nurodyti. Skundžiamame nutarime nenurodytas konkretus norminis pagrindas pagal ANK 29 straipsnio 4 dalį ir nepateikti motyvai, kuriais remiantis galima konstatuoti, kad suinteresuotas asmuo žinojo, jog šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Institucija turėjo nurodyti konkretų norminį pagrindą su aiškiai išdėstytais motyvais, tačiau to nepadarė.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus įgaliotas atstovas pateikė atsiliepimą į A. Z. skundą, kuriuo prašo skundo netenkinti ir Institucijos 2026 m. sausio 19 d. priimtą nutarimą Nr. 10-ANR_N-1510-2026 palikti nepakeistą.

Atsiliepime nurodoma, kad Institucija, išnagrinėjusi ir įvertinusi surinktų įrodymų visumą, mano, jog pareigūnas, skirdamas administracinę nuobaudą, laikėsi bylos nagrinėjimo ir sankcijos skyrimo tvarkos, išsamiai ir objektyviai ištyrė visas aplinkybes. Administracinio nusižengimo nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2020 m. už įvairius nusižengimus baustas 64 kartų, iš jų 5 kartus – už šiurkščius KET pažeidimus, numatančius teisės vairuoti atėmimą. Tai rodo sistemingą teisės aktų nepaisymą. Nors transporto priemonės konfiskavimas už ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą nėra privalomas, tačiau sprendimas konfiskuoti yra teisingas įvertinus visas aplinkybes. Institucija, įvertinus byloje esančius duomenis, nenustatė išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu galėtų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį.

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

ANK 424 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti, padarytas pakartotinai arba asmens, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda neturint teisės vairuoti, jei nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio eurų. ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų. ANK 424 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 5, 6 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.

Teisme apklaustas A. Z. nurodė, kad norima grąžinti automobilį savininkei, nes jis paėmė mašiną jai nežinant. Tą dieną jam paskambino vairuotojas ir pasakė, kad užgeso jo mašina. Jis yra mechanikas, situacija vyko netoli nuomotos aikštelės. Pagalvojo, kad viskas šalia, todėl nusprendė greitai nuvažiuoti. Važiuojant jį sustabdė policija. Gailisi, kad taip pasielgė. Prašo grąžinti mašiną, o jam skirti baudą. Direktorei prisiskambinti negalėjo, be jos žinios pasiėmė mašiną ir išvažiavo. Prašo sušvelninti baudą iki 500 eurų, teisių atėmimą skirti 12 mėn. laikotarpiui, neskirti automobilio konfiskavimo.

Atstovė A. L. teisme pasisakė, kad sausio 6 d. A. Z. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog kaltę pripažįsta, prašo lengvinančių aplinkybių ir netaikyti automobilio konfiskavimo. Sausio 8 d. turėjo būti bylos nagrinėjimas. A. Z. buvo nuvykęs į policiją, kur budintis nurodė, kad nagrinėjimo nebus, laiko ir datos nenurodė. Sausio 19 d. 7.45 val. buvo elektroniniu paštu atsiųstas surašytas nutarimas. Informacijos apie galimybę dalyvauti nebuvo. Jų įsitikinimu, tiek A. Z., tiek įmonė nebuvo tinkamai informuoti apie bylos nagrinėjimą. Sausio 6 d. A. Z. pateikė paaiškinimus, kad kaltę pripažįsta, bet nutarime šios aplinkybės nebuvo įtrauktos. Dėl įmonės sausio 7 d. buvo pateikti rašytiniai paaiškinimai nurodant automobilio įsigijimo aplinkybes, pridėtas įgaliojimas. Nutarime šios aplinkybės nebuvo paminėtos. Įmonei svarbu nuosavybės teisės apsaugos klausimas: konfiskavimas peržengia įstatymo nustatytas ribas, nes pagal ANK 29 str. 4 d. toks konfiskavimas galimas tik kai turto savininkas žinojo apie neteisėtą naudojimą, leido naudoti transporto priemonę pažeidimui arba galėjo užkirsti kelią. Šioje byloje nėra nė vieno įrodymo, kad bent viena iš šių sąlygų egzistavo.

Nagrinėjamu atveju A. Z. kaltę dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 415 straipsnio 2 dalyje ir 424 straipsnio 5 dalyje, pripažino visiškai, nusižengimų padarymo aplinkybių neginčijo. Skundžiamu nutarimu A. Z. nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį, 415 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2025 m. gruodžio 21 d., 18.15 val., -, Vilniuje, vairavo automobilį „BMW", -, kai teisė vairuoti šios kategorijos transporto priemones yra atimta ir nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos. Be to, automobilis nebuvo įregistruotas nustatyta tvarka.

ANK 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija. Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui, šis asmuo žinojo, kad turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis.

Teismas pažymi, kad ne pažeidėjui, o kitam asmeniui nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė gali būti konfiskuojama tik tokiu atveju, kai nustatoma bent viena iš ANK 29 straipsnio 4 dalyje nurodytų sąlygų. Tokių nenustačius, kito asmens nuosavybės teisės ribojimas laikomas neteisėtu, tačiau tokiu atveju iš pažeidėjo gali būti išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (ANK 29 straipsnio 5 dalis).

Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog pažeidimo padarymo priemonė konfiskuojama nepriklausomai nuo to, kam ji nuosavybės teise priklauso, tačiau išskirtiniais atvejais, įrodžius, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo metu (pvz., kai daiktas iš savininko paimtas prieš jo valią), jis gali būti nekonfiskuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-23-2012, 2AT-31-2013, Nr. 2AT-46-628/2019).

Byloje neginčijamai nustatyta, kad A. Z. 2025 m. gruodžio 21 d., 18.15 val., -, Vilniuje, vairavo automobilį „BMW", -, neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones, pažeidimą padarė pakartotinai. Automobilis įvykio metu nuosavybės teise priklausė įmonei „-". Įmonės direktorė E. V. 2025 m. gruodžio 22 d. pateikė rašytinį paaiškinimą: įmonės „-" vardu paėmė kreditą ir nupirko automobilį „BMW", -, norėjo pakeisti valst. Nr., tačiau iki 2025 m. gruodžio 19 d. turėjo nedarbingumą, dėl to neskubėjo jo registruoti. 2025 m. gruodžio 21 d. ji išvyko pas mamą. Tuo metu A. Z. jai nežinant paėmė automobilio raktus ir išvažiavo. Supranta, kad raktelius saugojo netinkamai, jų nepaslėpė, tačiau nesitikėjo, jog gali įvykti tokia situacija.

Byloje A. Z., visiškai pripažindamas kaltę dėl pažeidimų, nurodė, kad automobilį paėmė savavališkai, apie tai nežinant automobilio savininkui. Priimdama nutarimą Institucija pažymėjo, kad įmonės „-" direktorei E. V. buvo puikiai žinoma, jog A. Z. neturi teisės vairuoti transporto priemones. Skirtas automobilio konfiskavimas grindžiamas tuo, kad nors E. V. automobilio A. Z. tiesiogiai neperdavė, tačiau neužtikrino, kad jis automobiliu nepasinaudotų.

Tokiu būdu skundžiamu nutarimu pati Institucija pripažino, kad turto savininkas pažeidėjui turto neperleido ir leidimo naudotis nesuteikė, dėl ko akivaizdžiai negalėjo žinoti, kad turtas bus panaudotas nusižengimui. Dėl to skundžiamame nutarime Institucija nepagrįstai nurodė, kad gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui priklausantis turtas. Toks sprendimas neatitinka nė vienos iš ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytos sąlygos, jokios sąlygos Institucija nutarime ir nenurodė.

Institucijos išvados, kad E. V. privalėjo užtikrinti, jog jos sugyventinis automobiliu nepasinaudotų, nėra sąlyga, kuri leistų konfiskuoti ne pažeidėjui priklausantį automobilį. Tokios išvados yra neteisėtos ir neteisingos: administracinio poveikio priemonė skiriama ne automobilio savininkei, o pažeidimą padariusiam A. Z. Automobilio, kuris priklauso ne pažeidėjui, konfiskavimas šioje byloje yra neteisėtas, nes nėra duomenų, kad turto savininkas žinojo, jog turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti (ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

Šioje administracinių nusižengimų byloje nei tyrimo, nei bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatinėjama pažeidimo metu naudotos transporto priemonės vertė. Pažymėtina, kad transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta kaina (8 800 Eur) nebūtinai atitinka rinkos vertę, pagal kurią turi būti skiriama poveikio priemonė pinigine išraiška. Dėl vertės nustatymo Institucija privalo atlikti papildomą tyrimą.

Teismas pripažįsta pagrįstais tiek A. Z., tiek įmonės atstovės skundų argumentus dėl to, kad asmenys nebuvo tinkamai informuoti apie bylos nagrinėjimo datą ir laiką. Tokiu būdu buvo pažeistos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės (ANK 577 straipsnis), tame tarpe ir teisė dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad A. Z. ir įmonė buvo tinkamai informuoti apie pakeistą bylos nagrinėjimo datą.

Teismas pažymi, kad esant pagrindui ir panaikinus skundžiamą nutarimą, kiti A. Z. skunde nurodyti motyvai ir prašymai sušvelninti nuobaudas lieka nebeaktualūs šiuo metu. Priimdama naują nutarimą Institucija privalės įvertinti pareiškėjų pagrįstai nurodomą aplinkybę, kad pažeidėjas kaltę pripažino ir gailisi dėl pažeidimų padarymo, dėl ko yra pagrindas spręsti dėl atsakomybę lengvinančių aplinkybių egzistavimo.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu

n u t a r ė :

A. Z. ir įmonės atstovės advokato padėjėjos A. L. skundus tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. sausio 19 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-1510-2026 ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas M. S.