Civilinė byla Nr. e2-5987-996/2026

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01342-2026-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1; 3.2.7.1

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. kovo 12 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja I. K. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Z. Ž. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Teismas

n u s t a t ė :

teisme nagrinėjama civilinė byla pagal Z. Ž. (toliau: ieškovas) ieškinį - (toliau: atsakovė) dėl darbo ginčo.

Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas pateikė teismui pakartotinį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones: areštuoti visai ieškinio sumai, t. y. 23 690 Eur sumai atsakovės pinigines lėšas ir (ar) turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis.

Ieškovas nurodė, kad nuo pat bylos iškėlimo momento atsakovė elgiasi nesąžiningai: teikia tikrovės neatitinkančią informaciją, inicijuoja formalius ir objektyviai nepagrįstus prašymus dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, sistemingai vilkina procesą, siekdama laimėti laiko ir išvengti galimo nepalankaus teismo sprendimo vykdymo. Pažymėjo, kad proceso vilkinimas sudaro pagrindą manyti, kad per bylos nagrinėjimo laikotarpį atsakovė gali imtis veiksmų, mažinančių jos turto apimtį ar likvidumą. Atsakovės nesąžiningumą patvirtina jos procesinis elgesys šioje civilinėje byloje, kai ji pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, motyvuodama tuo, kad atstovavimo sutartis su kliente buvo sudaryta prieš posėdį, tačiau ta pati atsakovės atstovė jau anksčiau atstovavo atsakovę darbo ginčo komisijoje dėl to paties ginčo. Pažymėjo, kad darbo užmokesčio įsiskolinimas susidarė dar 2014 m., atsakovė žinojo apie įsiskolinimą, tačiau vengė atsiskaityti. Nurodė, kad atsakovės vardu neregistruota nekilnojamojo turto, o duomenų apie valdomas transporto priemones nėra. Ieškovas yra darbuotojas, todėl silpnesnioji šalis, o jeigu atsakovės finansinė padėtis yra gera, tai prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės jokios žalos atsakovės veiklai nepadarys.

Atsakovė pateikė teismui nuomonę dėl ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nesutikdama su prašymu, nurodžiusi, kad ieškovas nepagrindė atsakovės nesąžiningumo ir neįrodė galimos grėsmės ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

Atsakovė nurodė, kad ieškovas pakartotinai teikia prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepateikia jokių naujų faktinių aplinkybių ar naujų įrodymų. Pažymėjo, kad ieškovas atsakovės tariamą nesąžiningumą grindžia vien ta aplinkybe, kad atsakovė pateikė prašymą atidėti teismo posėdį, tačiau naudojimasis procesinėmis teisėmis savaime negali būti laikomas nesąžiningu elgesiu ar pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vien ta aplinkybė, jog atsakovė neturi nekilnojamojo turto, nereiškia, jog atsakovė nebūtų pajėgi įvykdyti teismo sprendimo, kadangi turi transporto priemones, likvidaus turto, ji pelningai veikianti įmonė.

Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetamas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau: CPK) 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis: užkirsti kelią teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimui arba sprendimo įvykdymo negalimumui. Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai yra šios sąlygos, t. y. pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014). Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, įvertina pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, siekdamas užtikrinti, jog laikinosios apsaugos priemonės bus taikomos laikantis proporcingumo ir ekonomiškumo principų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-851/2014).

Pareiga įrodyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, tenka tokį prašymą pateikusiam asmeniui, šiuo atveju: ieškovui (CPK 178 straipsnis). Teismo vertinimu, ieškovas šios pareigos neįvykdė (CPK 185 straipsnis). Formuodami naujausią praktiką, teismai ne kartą yra išaiškinę, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutas yra skirtas užkardyti nesąžiningus asmens veiksmus (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-516/2017; 2019 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-185-330/2019).

Nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teisės aktai nepreziumuoja asmens nesąžiningumo, todėl šio išimtinio ir itin antrosios ginčo šalies interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-516/2017; 2019 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-185-330/2019).

Nagrinėjamu atveju ieškovas, pakartotinai prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismui nepateikė duomenų, kurie leistų pagrįstai spręsti apie atsakovės nesąžiningumą, t. y. apie jos ketinimus imtis kokių nors nesąžiningų priemonių, kuriomis ji pablogintų padėtį ir, atitinkamai, vėliau apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą (CPK 12, 178 straipsniai). Savo prašymą ieškovas grindžia tuo, kad atsakovė nesąžiningai naudojasi savo procesinėmis teisėmis, tačiau teismas negali sutikti su tokiais jo teiginiais. Teismas pažymi, kad atsakovės prašymas atidėti teismo posėdį, kaip proceso šalies naudojimasis savo procesinėmis teisėmis, negali būti laikomas nesąžiningu elgesiu ar pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas konstatuoja, kad toks atsakovės prašymas buvo pagrįstas, kadangi, nepaisant to, kad ta pati atstovė atstovavo atsakovę darbo ginčų komisijoje, teisme darbo ginčas yra nagrinėjamas iš naujo, todėl proceso šalis turi tinkamai pasirengti teismo posėdžiui. Toks prašymas šiuo atveju negali būti laikomas nesąžiningu elgesiu ir tokio prašymo pagrindu negalima konstatuoti apie galimą atsakovės nesąžiningumą. Teismas taip pat pažymi, kad nepaisant to, kad atsakovė neturi nekilnojamojo turto, tai nereiškia, kad atsakovė nebūtų pajėgi įvykdyti teismo sprendimą, kadangi ji yra veiklą vykdanti ir pelną gaunanti įmonė. Ieškovo teiginiai apie atsakovės negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą yra tik ieškovo spėlionės, kurios neparemtos jokiais konkrečiais įrodymais. Ieškovas savo reikalavimą grindžia tariamomis žiniomis, o ne argumentais ir įrodymais, kurių teismui nepateikė. Pažymėtina, kad ieškovas nepateikė teismui įrodymų, susijusių su atsakovės finansine padėtimi, iš kurių būtų galima spręsti apie atsakovės (ne)galėjimą įvykdyti būsimą teismo sprendimą ir jos siekį nutraukti įmonės veiklą. Taigi, byloje nėra duomenų, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių sprendimo vykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Ieškovas prašyme neįrodė, kodėl atsakovės turto areštas yra būtinas ieškovo ieškinio reikalavimų užtikrinimui, todėl nėra pagrindo varžyti atsakovės teises taikant laikinąsias apsaugos priemones. Teismas pažymi, kad nepagrįstas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ir atsakovės turto areštas sąlygotų atsakovės įprastos kasdienės veiklos sutrikdymą, kadangi jos lėšos sąskaitoje ar kitas turtas būtų areštuoti, o tai sutrikdytų galimybę atsakovei atsiskaityti su kreditoriais ir vykdyti kasdienę įmonės veiklą. Toks įmonės įprastos kasdienės veiklos sutrikdymas atvirkščiai sąlygotų galimybės atsakovei atsiskaityti su ieškovu apsunkinimą.

Ieškovui neįrodžius būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos: grėsmės būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl šis ieškovo prašymas atmetamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1, 2 dalimis, 145 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 147 straipsniu, 150 straipsniu, 152 straipsniu,

n u t a r i a :

atmesti ieškovo Z. Ž. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja I. K.