Civilinės bylos Nr. [nuasmeninta]

Teisminio proceso Nr. [nuasmeninta]

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.1; 3.1.7.6; 3.3.1.19.2

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. rugsėjo 29 d.
Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš [nuasmeninta], [nuasmeninta] ir [nuasmeninta] (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (atsakovo) [nuasmeninta] apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. balandžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės biudžetinės įstaigos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovui [nuasmeninta] dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė biudžetinė įstaiga (toliau – BĮ) Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ieškovė) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo [nuasmeninta] (toliau – atsakovas, vadovas) 49 458,76 Eur turtinės žalos atlyginimą.

2. Ieškovė ieškiniu iš esmės prašė iš atsakovo, buvusio uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) [nuasmeninta] (toliau – Paramos gavėja, bendrovė) vadovo, priteisti 49 458,76 Eur turtinės žalos atlyginimą, atitinkantį Paramos gavėjai išmokėtą ir nesugrąžintą paramą miškui įveisti, prižiūrėti ir apsaugoti. Ieškovės teigimu, atsakovas, būdamas Paramos gavėjos vadovu, buvo atsakingas už tinkamą 2011 m. kovo 24 d. paraiškoje ir Miško želdinimo projekte prisiimtų įsipareigojimų bei paramos skyrimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų vykdymą. Jis turėjo užtikrinti tinkamą projektų įgyvendinimą, miško įveisimą, priežiūrą ir apsaugą bei tai, kad šeštaisiais metais po miško įveisimo želdinių tankis abiejuose sklypuose atitiktų paramos skyrimo reikalavimus.

3. Ieškovės vertinimu, atsakovas šių pareigų tinkamai nevykdė ir neužtikrino, kad paramos lėšos būtų panaudotos pagal paskirtį bei būtų pasiekti priemonės tikslai. Valstybinės miškų tarnybos (toliau – VMT) atlikto patikrinimo metu miško želdinių ir žėlinių būklė buvo įvertinta neigiamai („nepatenkinamai“ / „blogai“), todėl buvo konstatuotas Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 3D-60 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), reikalavimų pažeidimas ir priimtas sprendimas nutraukti paramą bei susigrąžinti visas išmokėtas lėšas.

4. Ieškovė nurodė, kad atsakovui, kaip Paramos gavėjos vadovui ir paraišką jos vardu pateikusiam asmeniui, buvo žinomos tiek prisiimtos pareigos, tiek sankcijos už jų nevykdymą. Nepaisant to, jis neužtikrino tinkamo projektų įgyvendinimo, o paaiškėjus, kad įsipareigojimai neįvykdyti, nesiėmė veiksmų paramai grąžinti. Ieškovės teigimu, atsakovas nei asmeniškai, nei Paramos gavėjos vardu neinformavo apie priežastis, trukdžiusias tinkamai prižiūrėti įveisiamą mišką, nors, kilus projekto įgyvendinimo sunkumams, turėjo laiku kreiptis į ieškovę. Be to, po administracinių teismų priimtų procesinių sprendimų, nepalankių Paramos gavėjai, atsakovas nesikreipė dėl susidariusios skolos grąžinimo.

5. Ieškovės teigimu, atsakovas, būdamas atsakingas už juridinio asmens veiklą, privalėjo užtikrinti, kad miškas būtų tinkamai įveistas, prižiūrimas ir apsaugotas, o tam skirtos išmokos panaudotos tikslingai. Atsakovas šių pareigų nevykdė ir sudarė sąlygas atsirasti aplinkybėms, dėl kurių Paramos gavėjai kilo pareiga grąžinti visą išmokėtą paramą. Ieškovė tokį elgesį taip pat siejo su juridinio asmens vadovo fiduciarinių pareigų pažeidimu ir teigė, kad atsakovo veiksmai buvo nukreipti į konkrečios kreditorės – ieškovės teisių pažeidimą, todėl jam reiškiamas tiesioginis ieškinys dėl žalos atlyginimo.

6. Be kita ko, ieškovė teigė, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ir neveikimo jai atsirado 49 458,76 Eur turtinė žala, nes išmokėtos paramos lėšos iki šiol negrąžintos. Jos vertinimu, tarp netinkamo atsakovo pareigų vykdymo, miško želdinių nepriežiūros, sprendimo susigrąžinti paramą ir patirtos žalos egzistuoja priežastinis ryšys. Kadangi nustatyti neteisėti veiksmai ir jų ryšys su žala, ieškovė remiasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kaltės prezumpcija ir nurodė, kad jos paneigimo pareiga tenka atsakovui. Ieškovės vertinimu, atsakovas suvokė prisiimtus įsipareigojimus ir jų nevykdymo pasekmes, tačiau sąmoningai nesiėmė veiksmų joms išvengti.

7. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad yra akredituota institucija, administruojanti valstybės ir Europos Sąjungos paramos lėšas bei atliekanti jų mokėjimo ir kontrolės funkcijas, todėl privalo užtikrinti tinkamą ir teisėtą šių lėšų panaudojimą bei susigrąžinimą. Paramos gavėja 2025 m. sausio 15 d. buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Ieškovės teigimu, ieškinio senaties terminas nėra praleistas, be kita ko, atsižvelgiant į CK 2.70 straipsnio 9 dalį ir į tai, kad iki antstolės vykdytų išieškojimo veiksmų pabaigos nebuvo aišku, ar ir kokia skolos dalis bus išieškota iš pačios Paramos gavėjos.

8. Atsakovas [nuasmeninta] atsiliepimu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

9. Atsakovo teigimu, Paramos gavėja buvo [nuasmeninta], o ne atsakovas asmeniškai, todėl bendrovės prievolė grąžinti paramą savaime negali būti perkeliama jos buvusiam vadovui. Atsakovas taip pat nurodė, kad iš ieškinio nėra aiškus jo atsakomybės teisinis pagrindas: viena vertus, ieškovė reiškia tiesioginį kreditoriaus ieškinį buvusiam juridinio asmens vadovui, kita vertus, remiasi vadovo fiduciarinių pareigų pažeidimu ir CK 2.70 straipsnio 9 dalimi. Atsakovo vertinimu, šie atsakomybės pagrindai turi skirtingas taikymo sąlygas, todėl negali būti sutapatinami.

10. Dėl tiesioginio ieškinio atsakovas teigė, kad CK 2.87 straipsnyje nustatytos juridinio asmens vadovo fiduciarinės pareigos yra pareigos pačiam juridiniam asmeniui, todėl vien jų pažeidimas nesuteikia bendrovės kreditoriui teisės tiesiogiai reikalauti iš vadovo žalos atlyginimo. Tiesioginiam kreditoriaus ieškiniui būtina nustatyti būtent į konkretų kreditorių nukreiptus neteisėtus veiksmus ir dėl jų kreditoriui individualiai kilusią žalą. Ieškovės nurodomos aplinkybės, kad atsakovas neužtikrino tinkamos miško priežiūros ir projekto įgyvendinimo, atsakovo vertinimu, nepatvirtina nei ieškovės klaidinimo, nei apgaulingos informacijos teikimo, nei kitų nesąžiningų veiksmų, nukreiptų būtent prieš ieškovę. Todėl bendrovės pareiga grąžinti gautą paramą savaime nereiškia, kad atsakovas padarė ieškovei individualią žalą.

11. Atsakovas nesutiko ir su teiginiu, kad projektas buvo netinkamai įgyvendintas ar paramos lėšos iššvaistytos. Jo teigimu, parama buvo panaudota pagal paskirtį, ąžuolynai pasodinti, o 2011 m. atlikto vertinimo metu sodmenų kokybė, želdinių tankis, apsauga ir bendras projekto įgyvendinimas buvo įvertinti „gerai“. Neigiamas vertinimas nustatytas tik 2017 m., šeštaisiais metais po miško įveisimo, kai dalis medelių buvo pažeista žvėrių. Atsakovas paaiškino, kad buvo įgyvendintos visos tuo metu Miško želdinimo projekte numatytos apsaugos priemonės, tačiau dėl didelės kanopinių žvėrių populiacijos jų nepakako. Pagal 2007–2013 m. programą ąžuolams buvo numatytos individualios apsaugos, o tvoros nebuvo privalomos ir jų finansavimas nebuvo numatytas; vėlesnėje 2014–2020 m. programoje apsaugos reikalavimai buvo pakeisti. Todėl atsakovas žvėrių padarytą žalą laikė nuo jo valios nepriklausiusia objektyvia aplinkybe ir nurodė, kad iš anksto tokio masto žalos numatyti nebuvo galima.

12. Atsakovo vertinimu, vėlesnis neigiamas želdinių būklės įvertinimas taip pat nepatvirtina visiško projekto neįgyvendinimo. 2017 m. dalis vertintų kriterijų buvo įvertinti „gerai“, o nustatyti trūkumai buvo susiję tik su dalies medelių būkle. Be to, 2026 m. kovo 20 d. įveisti žemės sklypai buvo pripažinti mišku, todėl, atsakovo nuomone, galutinis projekto tikslas faktiškai buvo pasiektas. Atsakovas pabrėžė, kad ieškovės reikalaujamą 49 458,76 Eur sumą sudaro 29 299,96 Eur parama miškui įveisti ir 20 158,80 Eur parama jo priežiūrai bei apsaugai, nors pažeidimai nustatyti tik šeštaisiais metais. Kadangi miškas buvo faktiškai įveistas, atsakovas ginčijo visos išmokėtos paramos laikymą ieškovės patirta žala ir teigė, kad ši žala nėra tinkamai individualizuota.

13. Atsakovas taip pat neigė būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą. Jo teigimu, šioje byloje nesprendžiamas administracinio sprendimo teisėtumo klausimas, todėl vien administracinių sprendimų pagrindu atsiradusi bendrovės prievolė grąžinti paramą savaime nesukuria buvusio vadovo civilinės atsakomybės. Tam būtina atskirai nustatyti CK 6.246–6.249 straipsniuose įtvirtintas civilinės atsakomybės sąlygas. Atsakovas teigė neatlikęs neteisėtų veiksmų, o želdinių būklę lėmė objektyvūs aplinkos veiksniai ir žvėrių padaryta žala, todėl nėra priežastinio ryšio tarp jo elgesio ir ieškovės reikalaujamos atlyginti žalos. Byloje, jo vertinimu, taip pat nėra duomenų apie tyčinius ar didelio neatsargumo veiksmus, nukreiptus prieš ieškovę.

14. Atsakovas ginčijo ir ieškovės elgesį išieškant skolą iš pačios Paramos gavėjos. Jis nurodė, kad antstolė išieškojimą iš [nuasmeninta] vykdė nuo 2021 m., bendrovė tuo metu veikė ir turėjo nekilnojamojo turto bei žemės sklypų, kurie buvo areštuoti, tačiau ieškovė, atsakovo teigimu, nesiėmė pakankamų priemonių skolai išieškoti, be kita ko, neinicijavo šio turto pardavimo iš varžytynių. Bendrovė buvo išregistruota 2025 m. sausio 15 d., o išieškojimo negalimumo aktas surašytas tik 2025 m. birželio 30 d. Atsakovas iš to darė išvadą, kad ieškovė nebuvo pakankamai aktyvi išieškojimo procese ir negalėjo dėl savo neveikimo atsiradusios skolos neatgavimo rizikos perkelti buvusiam bendrovės vadovui.

15. Dėl ieškovės taikomo CK 2.70 straipsnio 9 dalies atsakovas nurodė, kad ieškovė neįrodė jo, kaip bendrovės dalyvio, nesąžiningų veiksmų, nulėmusių tiek bendrovės išregistravimą, tiek ieškovės nurodomos žalos atsiradimą. Vien tai, kad dėl neveikimo juridinis asmuo buvo likviduotas ir kreditorius negalėjo atgauti skolos, atsakovo vertinimu, savaime nėra pakankamas pagrindas jo veiksmus laikyti neteisėtais ir taikyti civilinę atsakomybę.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

16. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2026 m. balandžio 10 d. sprendimu (toliau – skundžiamas sprendimas) ieškinį tenkino visiškai.

17. Teismas nurodė, kad juridinio asmens vadovo fiduciarinės pareigos yra nukreiptos juridiniam asmeniui, todėl vien jų pažeidimas savaime nesuteikia kreditoriui teisės reikšti tiesioginio ieškinio vadovui, tačiau kreditorius gali reikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovui bendraisiais deliktinės atsakomybės pagrindais, jeigu įrodo, kad vadovo neteisėti veiksmai buvo nukreipti būtent į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą ir dėl jų šiam kreditoriui atsirado individuali žala. Tokiu atveju turi būti nustatyti neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė. Nagrinėjamu atveju ieškovė patikslino, kad reikalavimą atsakovui, kaip buvusiam bendrovės vadovui, reiškia būtent tiesioginio ieškinio pagrindu.

18. Teismo vertinimu, atsakovo argumentai, kad netinkamą želdinių būklę nulėmusi žvėrių padaryta žala buvo objektyvi ir galėtų būti laikoma force majeure (liet. nenugalima jėga), nepagrįsti. Pareiga apsaugoti pasodintus medelius buvo numatyta projekte, todėl Paramos gavėja buvo prisiėmusi pareigą imtis tinkamų priemonių tokiai žalai išvengti. Nors 2011 m. miško želdinimo darbų kokybė buvo įvertinta „gerai“, reikšmingu laikytinas 2017 m. vertinimas, atliktas želdinių kokybės vertinimo metais, kai abiejų sklypų bendras vertinimas buvo „blogas“. Toks vertinimas sudarė pagrindą susigrąžinti visą už plotą ar jo dalį išmokėtą paramą. Be to, sprendimas dėl paramos susigrąžinimo buvo patikrintas administraciniuose teismuose ir liko galioti.

19. Teismas pažymėjo, kad vėlesnis sklypų pripažinimas mišku savaime nepatvirtina tinkamo projekto įgyvendinimo. Vien tai, kad sklypuose faktiškai egzistuoja ir yra įregistruotas miškas, neįrodo, jog buvo įvykdyti konkretūs paramos skyrimo reikalavimai dėl želdinių tankio, medžių rūšių, jų kiekio ir kitų rodiklių. Teismo teigimu, nustatytas želdinių tankio neatitikimas sudarė pagrindą susigrąžinti visą išmokėtą paramą, todėl nėra pagrindo grąžintiną sumą riboti tik miško priežiūrai ir apsaugai skirtomis išmokomis.

20. Teismo vertinimu, atsakovas, būdamas bendrovės vadovu, žinojo apie Paramos gavėjos prisiimtus įsipareigojimus ir galimas jų nevykdymo pasekmes. Jam taip pat buvo žinoma apie aplinkinėse teritorijose esančią didelę kanopinių žvėrių populiaciją, tačiau jis nepakankamai įvertino šią riziką ir nesiėmė pakankamai veiksmingų priemonių želdiniams apsaugoti. Be to, nei atsakovas, nei Paramos gavėja neinformavo ieškovės apie kilusias projekto įgyvendinimo problemas ir nesiekė kartu su ja išspręsti susidariusios situacijos, o gavus sprendimą dėl paramos grąžinimo lėšos nebuvo grąžintos. Šias aplinkybes teismas vertino kaip atsakovo pareigos elgtis atidžiai, rūpestingai ir sąžiningai pažeidimą.

21. Teismas nurodė, kad dėl netinkamo projekto įgyvendinimo Paramos gavėjai atsirado pareiga grąžinti 49 458,76 Eur paramos lėšų, tačiau jos nebuvo grąžintos. Teismo vertinimu, tarp atsakovo veiksmų ir ieškovės patirtos žalos egzistuoja priežastinis ryšys, nes atsakovas neužtikrino tinkamos želdinių apsaugos, nepakankamai įvertino žvėrių keliamos rizikos ir neinformavo ieškovės apie kilusias problemas. Dėl to buvo nustatyti paramos sąlygų pažeidimai ir atsirado pareiga grąžinti išmokėtą paramą, o bendrovei jos negrąžinus ieškovė neteko galimybės šias lėšas atgauti iš Paramos gavėjos.

22. Teismo teigimu, atsakovo kaltė taip pat nebuvo paneigta. Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė nepakankamu žvėrių keliamos rizikos įvertinimu, nepakankama želdinių apsauga ir ieškovės neinformavimu apie susidariusią situaciją. Atsakovas, kaip bendrovės vadovas, buvo atsakingas už jos veiklą ir projekto įgyvendinimą, todėl teismas konstatavo jo civilinei atsakomybei būtinas sąlygas.

23. Teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo taikyti atsakovo atsakomybės kaip bendrovės dalyvio (CK 2.70 straipsnio 9 dalis) dėl bendrovės išregistravimo. Nors bendrovė buvo išregistruota dėl dokumentų nepateikimo ir duomenų Juridinių asmenų registre neatnaujinimo, pareiga šiuos dokumentus ir duomenis teikti teko atsakovui kaip bendrovės vadovui, o ne kaip jos akcininkui. Byloje nebuvo nustatyta konkrečių atsakovo, kaip akcininko, nesąžiningų veiksmų, nulėmusių bendrovės išregistravimą ir ieškovės žalą.

24. Teismo vertinimu, nepagrįsti ir atsakovo argumentai, kad pati ieškovė nebuvo pakankamai aktyvi vykdymo procese ir neinicijavo areštuoto bendrovės turto pardavimo. Pareiga organizuoti areštuoto turto pardavimą varžytynėse tenka antstoliui, o ne išieškotojui. Taigi teismas nepripažino pagrindo atsakovo atsakomybei kaip bendrovės dalyvio dėl jos išregistravimo, tačiau tai nepaneigė jo, kaip buvusio bendrovės vadovo, tiesioginės civilinės atsakomybės už ieškovei padarytą 49 458,76 Eur žalą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

25. Atsakovas [nuasmeninta] apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:

25.1. Apeliantas nurodo, kad nagrinėjamu atveju neįrodytos būtinosios tiesioginio ieškinio sąlygos. Byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų atlikęs būtent į ieškovę nukreiptus nesąžiningus veiksmus, jai padaręs individualią žalą ar kad tarp jo veiksmų ir ieškovės nurodomos žalos egzistuotų tiesioginis priežastinis ryšys. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juridinio asmens neįvykdytus įsipareigojimus iš esmės sutapatino su jo vadovo asmenine atsakomybe kreditoriui.

25.2. Atsakovo teigimu, neįrodytos ir būtinosios jo deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos. Ieškovė atsakovo neteisėtus veiksmus sieja su tariamai netinkama projekto priežiūra, tačiau byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų klaidinęs ieškovę, teikęs jai apgaulingą informaciją ar atlikęs kitus nesąžiningus, būtent prieš ieškovę nukreiptus veiksmus. Ieškovės nurodomi projekto vykdymo ir priežiūros trūkumai galėtų būti susiję su bendrovės vidaus veiklos organizavimu ir atsakovo, kaip jos vadovo, pareigų vykdymu, tačiau savaime nepatvirtina neteisėtų veiksmų konkrečios kreditorės atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tokius veiksmus įvertino kaip deliktinės atsakomybės ieškovei pagrindą.

25.3. Apeliantas pažymi, kad ieškovė taip pat neįrodė jai padarytos individualios žalos. Bendrovės pareiga grąžinti gautas paramos lėšas savaime nereiškia, kad tokio paties dydžio žalą ieškovei savo veiksmais padarė atsakovas. Reikalaujamą sumą sudaro 29 299,96 Eur už miško įveisimą ir 20 158,80 Eur už jo priežiūrą bei apsaugą, nors neatitikimai nustatyti tik šeštaisiais projekto metais. Miškas buvo faktiškai įveistas, todėl galimi trūkumai galėtų būti siejami tik su jo priežiūra, tačiau ir ši tariama žala nebuvo individualizuota.

25.4. Atsakovo vertinimu, byloje neįrodytas ir priežastinis ryšys. Bendrovė gavo ir panaudojo paramą, įveisė ąžuolynus, o nustatytai želdinių būklei turėjo įtakos žvėrių padaryta žala bei aplinkos veiksniai. Be to, neatitikimai buvo nustatyti tik praėjus šešeriems metams. Net ir pripažinus tam tikrus atsakovo veiklos trūkumus, ieškovės reikalaujama suma atsirado dėl sprendimo susigrąžinti paramą, o ne kaip tiesioginis atsakovo veiksmų rezultatas.

25.5. Apeliantas taip pat nurodo, kad byloje nėra duomenų apie jo tyčią, siekį pažeisti ieškovės interesus ar didelį neatsargumą. Priešingai, projektas buvo vykdomas, miškas įveistas, o vėliau nustatyti trūkumai buvo susiję ir su objektyviomis aplinkybėmis bei įprasta ūkinės veiklos rizika.

25.6. Atsakovas pažymi, kad ieškovė pati nesiėmė visų priemonių reikalavimui iš bendrovės patenkinti. Bendrovė turėjo nekilnojamojo turto – žemės sklypų, kurie buvo areštuoti antstolės, tačiau ieškovė neinicijavo jų realizavimo ir nesiėmė pakankamai aktyvių išieškojimo veiksmų. Be to, ji nesiėmė veiksmų, kad būtų užkirstas kelias bendrovės išregistravimui. Atsakovo vertinimu, ieškovė, neišnaudojusi galimybių išieškoti skolą iš pačios bendrovės, negali dėl to atsiradusios reikalavimo neįvykdymo rizikos perkelti jos buvusiam vadovui.

25.7. Atsakovas taip pat nesutinka su teiginiu, kad projektas buvo neįgyvendintas. 2011 m. atlikto vertinimo metu sodmenų kokybė, želdinių tankis, apsauga ir bendras projekto įgyvendinimas buvo įvertinti „gerai“. 2017 m. dalis kriterijų buvo įvertinti „gerai“, o dalis – „blogai“, todėl nustatyti trūkumai patvirtina ne visišką projekto neįgyvendinimą, bet tik dalinius neatitikimus. Be to, medelių apgraužimas buvo netolygus, taigi ne visi želdiniai buvo netinkamos būklės. Nepaisant šių aplinkybių, ieškovė reikalauja grąžinti visą suteiktą paramą.

25.8. Atsakovas papildomai pažymi, kad 2026 m. kovo 20 d. įveisti žemės sklypai oficialiai pripažinti mišku. Ši aplinkybė patvirtina, kad esminis projekto tikslas – miško įveisimas, faktiškai buvo pasiektas, todėl nėra pagrindo situacijos vertinti kaip visiško projekto neįgyvendinimo ir visą suteiktą paramą laikyti ieškovei padaryta žala.

26. Ieškovė BĮ Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:

26.1. Ieškovė nurodo, kad atsakovas visą reikšmingą laikotarpį buvo vienintelis Paramos gavėjos vadovas, jos vardu pateikė ir pasirašė paraišką bei Miško įveisimo projektą. Todėl būtent atsakovas buvo atsakingas už tinkamą Paramos gavėjos veiklos organizavimą, prisiimtų įsipareigojimų vykdymą, tinkamą paramos panaudojimą ir projekto įgyvendinimą. Atsakovas turėjo užtikrinti, kad įveistas miškas būtų tinkamai prižiūrimas ir apsaugotas, o nustatytais projekto įgyvendinimo laikotarpiais želdiniai atitiktų paramos skyrimo reikalavimus.

26.2. Atsakovas, žinodamas Paramos gavėjos prisiimtus įsipareigojimus ir jų nevykdymo pasekmes, neužtikrino tinkamo projekto vykdymo ir miško priežiūros. Atsakovas taip pat nesikreipė į ieškovę dėl projekto vykdymo metu kilusių problemų ir nesiėmė priemonių joms pašalinti, o nustačius pažeidimus ir atsiradus pareigai grąžinti paramą nesiėmė veiksmų susidariusiai skolai padengti. Todėl, ieškovės vertinimu, atsakovas negali remtis tuo, kad prievolė grąžinti paramą formaliai buvo nustatyta Paramos gavėjai, nes būtent jo, kaip vienintelio bendrovės vadovo, veiksmai ir neveikimas lėmė netinkamą projekto vykdymą.

26.3. Ieškovė nesutinka su atsakovo argumentu, kad jo veiksmai nebuvo nukreipti į konkrečios kreditorės – ieškovės, teisių pažeidimą. Atsakovas pats pateikė paraišką, žinojo jos sąlygas ir Paramos gavėjos prisiimtus įsipareigojimus, tačiau neužtikrino, kad miško želdiniai būtų tinkamai prižiūrimi ir apsaugoti. Atsakovas, nors buvo atsakingas už tinkamą projekto įgyvendinimą, nesiėmė pakankamų priemonių pasodintiems medeliams apsaugoti nuo žvėrių ir neužtikrino tokios miško priežiūros, kokiai buvo skirtos paramos lėšos.

26.4. Ieškovė pažymi, kad atsakovui turėjo būti žinoma, jog netinkamai vykdant prisiimtus įsipareigojimus išmokėtos paramos lėšos turės būti grąžintos. Nepaisydamas to, atsakovas nei asmeniškai, nei Paramos gavėjos vardu laiku neinformavo ieškovės apie aplinkybes, galinčias trukdyti tinkamai vykdyti projektą, ir nesikreipė dėl galimų problemos sprendimo būdų. Nustačius pažeidimus, jis taip pat nesiėmė veiksmų paramai grąžinti.

26.5. Ieškovė nesutinka ir su atsakovo argumentais dėl žalos nebuvimo. Ieškovės teigimu, atsakovas privalėjo užtikrinti tinkamą miško įveisimą ir priežiūrą bei tikslingą priežiūrai ir apsaugai skirtų išmokų panaudojimą. To neužtikrinus, buvo nustatyti pažeidimai, dėl kurių Paramos gavėjai atsirado pareiga grąžinti 49 458,76 Eur paramos sumą. Paramos gavėja šios sumos negrąžino, todėl ieškovės patirta žala sudaro 49 458,76 Eur. Ieškovės vertinimu, ši žala kilo ne vien dėl administracinio sprendimo priėmimo, bet dėl prieš tai buvusių atsakovo veiksmų ir neveikimo, nulėmusių projekto pažeidimus ir atitinkamai pareigą grąžinti paramą.

26.6. Ieškovės teigimu, nėra pagrindo mažinti reikalaujamos atlyginti žalos vien todėl, kad miškas faktiškai buvo įveistas. Atlikus projekto kontrolę buvo nustatyta, kad želdinių būklė neatitiko paramos skyrimo sąlygų, todėl atsirado pagrindas susigrąžinti visą už pažeidimų paveiktą plotą išmokėtą paramą.

26.7. Ieškovės vertinimu, tarp atsakovo veiksmų ir ieškovės patirtos žalos egzistuoja pakankamas priežastinis ryšys. Atsakovas žinojo apie pareigą tinkamai įgyvendinti projektą, tačiau neužtikrino tinkamos želdinių priežiūros ir apsaugos, nepakankamai įvertino laukinių gyvūnų keliamą riziką, nesiėmė veiksmingų priemonių želdiniams apsaugoti ir apie susidariusias problemas neinformavo ieškovės. Būtent dėl nustatytų projekto vykdymo trūkumų atsirado pareiga grąžinti išmokėtą paramą, kuri iki šiol nėra grąžinta. Todėl, ieškovės teigimu, paramos susigrąžinimo sprendimas priežastinio ryšio nenutraukė, bet buvo atsakovo neužtikrinto tinkamo projekto vykdymo pasekmė.

26.8. Teisminio proceso metu, 2021 m. rugsėjo 27 d. ieškovės reikalavimas buvo patenkintas visa apimtimi, o Paramos gavėjai skolos nesumokėjus, 2021 m. lapkričio 11 d. buvo išduotas vykdomasis raštas ir perduotas vykdyti antstolei. Paramos gavėją 2025 m. sausio 16 d. likvidavus, antstolė 2025 m. birželio 30 d. surašė išieškojimo negalimumo aktą, o 2025 m. liepos 1 d. vykdomoji byla buvo užbaigta. Todėl, ieškovės vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad ji nesiėmė veiksmų skolai iš Paramos gavėjos išieškoti.

26.9. Ieškovės vertinimu, projekto tinkamo įgyvendinimo nepatvirtina ir tai, kad 2026 m. kovo 20 d. sklypai buvo įregistruoti kaip miškas. Miško įregistravimas savaime neįrodo, kad projekto kontrolės laikotarpiu buvo įvykdyti konkretūs paraiškoje nustatyti reikalavimai dėl želdinių tankio, medžių rūšių, sodmenų kiekio, jų sudėties, priežiūros ir apsaugos.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

28. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. balandžio 10 d. sprendimas, kuriuo ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo tenkintas visiškai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių.

29. Bylos duomenimis, [nuasmeninta] įsteigta 2011 m. vasario 2 d. Įmonės direktoriumi ir akcininku nuo jos įsteigimo buvo atsakovas.

30. BĮ Nacionalinės mokėjimo agentūroje prie Žemės ūkio ministerijos buvo gauta [nuasmeninta] 2011 m. kovo 24 d. paramos paraiška pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“. Paraiškoje pareiškėjas nurodė, jog adresu [nuasmeninta] įveis mišką (4 400 vnt. ąžuolų ir 1 100 vnt. eglių). Pareiškėjas papildomame lape prie paraiškos nurodė, jog žemės sklype [nuasmeninta] pasodins 7 800 vnt. ąžuolų ir 1 900 eglių. Pareiškėjas taip pat patvirtino, jog pasodinti ąžuolai bus apsaugoti individualiomis apsaugomis pagal miško želdinimo ir žėlinimo projektą. Paramos paraišką pasirašė bendrovės atstovas direktorius atsakovas.

31. BĮ Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos [nuasmeninta] žemėtvarkos skyrius 2011 m. vasario 28 d. išdavė leidimą įveisti mišką ne miško žemės sklype, kuriuo suteikta teisė bendrovei įveisti mišką 3,10 ha plote [nuasmeninta]. 2011 m. kovo 7 d. Miško želdinimo ir žėlimo projekte žemės savininke ar valdytoja nurodyta bendrovė. Miško želdinimo ar žėlimo vieta [nuasmeninta]. Veisiama 2,575 ha. Iš jo želdinama (sodinama) 1,759 ha. Projekto vykdymo pradžia 2011 m. pavasaris. Miško atkūrimo ir įveisimo būdas sodinimas. Nurodytos apsaugos priemonės. Miško želdinimo ir žėlimo projektą pasirašė atsakovas.

32. BĮ Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos [nuasmeninta] žemėtvarkos skyrius 2011 m. vasario 28 d. išdavė leidimą įveisti mišką ne miško žemės sklype, kuriuo suteikta teisė bendrovei įveisti mišką 4,12 ha plote [nuasmeninta]. 2011 m. kovo 7 d. Miško želdinimo ir žėlimo projekte žemės savininke ar valdytoja nurodyta bendrovė. Miško želdinimo ar žėlimo vieta [nuasmeninta]. Veisiama 3,700 ha. Iš jo želdinama (sodinama) 3,114 ha. Projekto vykdymo pradžia 2011 m. pavasaris. Miško atkūrimo ir įveisimo būdas sodinimas. Nurodytos apsaugos priemonės. Miško želdinimo ir žėlimo projektą pasirašė atsakovas.

33. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento [nuasmeninta] rajono agentūros 2011 m. gegužės 25 d. ir 2011 m. birželio 2 d. pažymose apie miško želdinimo darbų kokybės įvertinimą yra nurodyta, kad patikrinus miško želdinimo darbų kokybę pateiktas įvertinimas „gerai“.

34. BĮ Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Vilniaus paramos administravimo skyriaus 2011 m. birželio 21 d. pranešimu Nr. [nuasmeninta] „Dėl paramos gavėjo patvirtinimo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos II krypties „Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas“ priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ bendrovė buvo informuota, kad 2011 m. birželio 15 d. buvo patvirtinta paramos gavėja.

35. 2017 m. lapkričio 8 d. Miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimo lapuose yra nurodyta, kad miško želdinių, žėlinių kokybė „patenkinama“.

36. BĮ Valstybinė miškų tarnyba 2017 m. lapkričio 9 d. išdavė pažymą apie miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimą, kurioje nurodyta, jog miško želdinių, žėlinių kokybės septintaisiais jų augimo metais žemės sklype [nuasmeninta], bendras vertinimas yra „blogas“.

37. BĮ Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Vilniaus paramos administravimo skyriaus 2019 m. kovo 21 d. sprendimu buvo priimtas sprendimas susigrąžinti išmokėtą 49 458,76 Eur (29 299,96 Eur už miško įveisimą + 20 158,80 Eur už miško priežiūrą ir apsaugą) paramos sumą.

38. Sprendime paaiškinta, jog pagal Taisyklių 52 punktą šeštaisiais metais (jei miškas įveistas pavasarinio miško želdinimo metu) po miško įveisimo arba septintaisiais metais (jei miškas įveistas rudeninio miško želdinimo metu) po miško įveisimo (skaičiuojant metus miško įveisimo metai neįskaičiuojami) VMT pareigūnai atliks įveisto miško ir (ar) žėlinių kokybės vertinimą. 68.6.2. papunktyje nurodyta, kad kai želdinių ir (ar) žėlinių kokybės vertinimo šeštaisiais metais (jei miškas įveistas pavasarinio miško želdinimo metu) po miško įveisimo arba septintaisiais metais (jei miškas įveistas rudeninio miško želdinimo metu) po miško įveisimo (skaičiuojant metus miško įveisimo metai neįskaičiuojami) Miško želdinimo projekte projektuotų medžių rūšių tankis neatitinka Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatose nurodytų „patenkinamų“ ar „gerų“ miško želdinių ir žėlinių tankio reikalavimui arba nustatoma, kad miško želdiniai ir (ar) žėliniai žuvę, parama nutraukiama ir susigrąžinama visa išmokėta paramos suma (už atitinkamą ploto dalį), o jei nepageidaujami (neprojektuoti arba netiksliniai) medžiai ir krūmai stelbia projektuotas medžių rūšis ir jų aukštis daugiau kaip 50 proc. (išskyrus pušį ir ąžuolą, kurių nepageidaujamos rūšys neturi stelbti) didesnis už projektuotų arba tikslinių medžių rūšių vidutinį aukštį, paramos gavėjas turi susigrąžinti visas miško priežiūros ir apsaugos išmokas už atitinkamą ploto dalį, kurioje nustatyti pažeidimai.

39. Apie ieškovės 2019 m. kovo 21 d. sprendimą atsakovas informuotas ieškovės 2019 m. balandžio 19 d. raštu Nr. [nuasmeninta] „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“, raštas išsiųstas [nuasmeninta].

40. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 16 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. [nuasmeninta] pareiškėjos bendrovės skundas dėl ieškovės sprendimo susigrąžinti bendrovei išmokėtą paramos sumą atmestas kaip nepagrįstas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. [nuasmeninta] Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 16 d. sprendimas paliktas nepakeistas.

41. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. lapkričio 10 d. ieškovei išdavė vykdomąjį raštą. Antstolė [nuasmeninta] 2021 m. lapkričio 11 d. priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, kuriuo priėmė vykdyti išieškotojos (jos atstovo) pateiktą jai vykdyti dokumentą.

42. Antstolė [nuasmeninta] 2021 m. gruodžio 13 d. surašė pranešimą apie turto areštą, kuriame nurodė, kad areštuoja bendrovės nuosavybės teise priklausantį turtą. Antstolė 2021 m. gruodžio 13 d. areštavo žemės sklypą [nuasmeninta] ir žemės sklypą [nuasmeninta].

43. Bendrovė 2025 m. sausio 16 d. buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro, ją likvidavus Registro tvarkytojo iniciatyva CK 2.70 straipsnio pagrindu.

44. Antstolė [nuasmeninta] 2025 m. birželio 30 d. priėmė išieškojimo negalimumo aktą, kadangi įmonė buvo likviduota 2025 m. sausio 16 d. Antstolė 2025 m. liepos 1 d. priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo, kuriuo buvo užbaigta vykdyti vykdomoji byla Nr. [nuasmeninta] ir vykdomasis dokumentas Nr. [nuasmeninta] grąžintas išieškotojai.

45. Ieškovei atsakovo atžvilgiu pareiškus tiesioginį ieškinį dėl skolos priteisimo, pirmosios instancijos teismas, nustatęs visas bendrosios deliktinės atsakomybės sąlygas, ieškinį patenkino visiškai.

Dėl apeliacinio skundo argumentų.

46. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ieškovė reikalavimą atsakovui grindė jo, kaip buvusio bendrovės vadovo, tiesiogine deliktine civiline atsakomybe ieškovei, kaip bendrovės kreditorei. Pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą pripažino pagrįstu, konstatavęs, kad atsakovas, būdamas bendrovės vadovu, nepakankamai įvertino projekto vykdymo rizikas, neužtikrino tinkamos želdinių apsaugos ir neinformavo ieškovės apie kilusias problemas, o dėl netinkamo projekto įgyvendinimo bendrovei atsirado pareiga grąžinti paramą, kurios bendrovė negrąžino.

47. Apeliaciniame skunde atsakovas su tokiu jo civilinės atsakomybės vertinimu nesutinka. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas bendrovės padarytus paramos projekto vykdymo pažeidimus ir atsakovo, kaip bendrovės vadovo, pareigas nepagrįstai sutapatino su jo asmenine deliktine atsakomybe ieškovei. Apelianto teigimu, byloje nenustatyta savarankiškų atsakovo neteisėtų veiksmų, nukreiptų būtent į ieškovės, kaip konkrečios kreditorės, teisių pažeidimą, taip pat neįrodytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir ieškovės reikalavimo bendrovei nepatenkinimo. Apeliantas taip pat nurodo, kad ieškovė neišnaudojo visų galimybių išieškoti skolą iš pačios bendrovės, nors vykdymo proceso metu buvo areštuotas bendrovei priklausantis nekilnojamasis turtas.

48. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus iš esmės pripažįsta pagrįstais.

49. Sprendžiant dėl šių apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo, esminę reikšmę turi ne tai, ar bendrovė tinkamai vykdė paramos gavėjos prisiimtus įsipareigojimus ir ar atsakovas tinkamai organizavo bendrovės veiklą, bet tai, ar byloje nustatytos sąlygos, kurioms esant juridinio asmens kreditorius turi teisę reikalauti žalos atlyginimo tiesiogiai iš juridinio asmens vadovo.

50. Pagal CK 2.82 straipsnio 3 dalį ir CK 2.87 straipsnį juridinio asmens vadovo pareigos pirmiausia yra nukreiptos juridiniam asmeniui. Juridinio asmens ir jo vadovo civilinės atsakomybės savarankiškumas reiškia, kad juridinio asmens prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas savaime nesukuria analogiškos asmeninės prievolės jo vadovui. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymai nenustato bendro juridinio asmens vadovo atsakomybės juridinio asmens kreditoriams pagrindo, todėl vien vadovo pareigų bendrovei pažeidimo nepakanka jo asmeninei civilinei atsakomybei konkrečiam kreditoriui atsirasti. Juridiniam asmeniui pažeidus teisės aktų reikalavimus ir dėl to kilus neigiamų turtinių padarinių, jų atlyginimas savaime negali būti perkeliamas juridinio asmens vadovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-232-701/2020).

51. Kreditoriaus tiesioginiam ieškiniui bendrovės vadovui tenkinti turi būti nustatyta, kad vadovo neteisėti veiksmai buvo nukreipti būtent į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą ir dėl šių veiksmų kreditoriui atsirado tiesioginė žala. Toks neteisėtumas gali pasireikšti kreditoriaus klaidinimu, apgaulingos informacijos teikimu ar kitais nesąžiningais veiksmais, nukreiptais į konkretų kreditorių. Nenustačius tokio savarankiško vadovo delikto, kreditoriaus reikalavimas vadovui negali būti tenkinamas vien dėl to, kad juridinis asmuo neįvykdė savo prievolės kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-30-969/2021).

52. Nagrinėjamu atveju įsiteisėjusiais administracinių teismų procesiniais sprendimais išspręstas bendrovės, kaip paramos gavėjos, pareigos grąžinti išmokėtą paramą klausimas. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 16 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. [nuasmeninta] bendrovės skundas dėl ieškovės sprendimo susigrąžinti išmokėtą paramą atmestas, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. [nuasmeninta] pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas. Taigi bendrovės pareiga grąžinti jai išmokėtą paramą yra nustatyta įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais ir šioje byloje iš naujo nevertintina.

53. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bendrovės pareiga grąžinti paramą ir atsakovo, kaip buvusio bendrovės vadovo, asmeninė deliktinė civilinė atsakomybė ieškovei yra skirtingi teisiniai klausimai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad administruojančiosios institucijos sprendimo dėl lėšų susigrąžinimo pagrindu gali atsirasti projekto vykdytojo – juridinio asmens, prievolė grąžinti išmokėtas lėšas, tačiau tokio sprendimo pagrindu savaime neatsiranda juridinio asmens valdymo organų narių prievolė grąžinti iš juridinio asmens neišieškotas lėšas. Tokia valdymo organo nario prievolė gali atsirasti tik nustačius savarankiškas jo civilinės atsakomybės sąlygas, be kita ko, kad jo neteisėti veiksmai buvo nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą ir būtent dėl šių veiksmų kreditoriui atsirado tiesioginė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-30-969/2021).

54. Pirmosios instancijos teismas atsakovo neteisėtus veiksmus iš esmės siejo su tuo, kad jis, būdamas bendrovės vadovu ir žinodamas apie bendrovės prisiimtus įsipareigojimus, nepakankamai įvertino laukinių gyvūnų keliamą riziką, neužtikrino pakankamos želdinių apsaugos, neinformavo ieškovės apie projekto vykdymo metu kilusias problemas ir neužtikrino paramos grąžinimo po to, kai buvo priimtas sprendimas ją susigrąžinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės nepatvirtina tiesioginiam kreditoriaus ieškiniui būtino atsakovo veiksmų neteisėtumo.

55. Aplinkybės, susijusios su želdinių apsauga, laukinių gyvūnų keliamos rizikos vertinimu ir kitais projekto vykdymo klausimais, apibūdina bendrovės prisiimtų įsipareigojimų vykdymą ir atsakovo, kaip bendrovės vadovo, veiksmus organizuojant bendrovės veiklą. Net ir pripažinus, kad atsakovas šias pareigas vykdė netinkamai, tai savaime nereiškia, kad jis atliko neteisėtus veiksmus ieškovės, kaip konkrečios kreditorės, atžvilgiu. Juridinis asmuo veikia per savo organus, tačiau dėl to kiekvienas juridinio asmens prievolės pažeidimas negali būti sutapatinamas su jo vadovo asmeniniu deliktu kreditoriaus atžvilgiu. Priešingas aiškinimas reikštų, kad bendrovės vadovas vien dėl savo užimamos pozicijos taptų atsakingas už visas bendrovės neįvykdytas prievoles.

56. Šiuo atveju byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų klaidinęs ieškovę dėl projekto vykdymo, teikęs jai neteisingus duomenis, siekdamas gauti ar išsaugoti paramą nuslėpęs reikšmingą informaciją, disponavęs bendrovės turtu siekdamas išvengti būtent ieškovės reikalavimo įvykdymo ar atlikęs kitus nesąžiningus veiksmus, nukreiptus konkrečiai į ieškovę. Taigi pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės gali būti reikšmingos vertinant bendrovės įsipareigojimų vykdymą ir atsakovo veiksmus vadovaujant bendrovei, tačiau jos nepatvirtina savarankiško atsakovo delikto ieškovės atžvilgiu.

57. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl priežastinio ryšio buvimo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės patirtą žalą lėmė atsakovo, kaip bendrovės vadovo, veiksmai vykdant paramos projektą – nepakankamas rizikos, kad gyvūnai gali padaryti žalą medžių sodmenims, įvertinimas, sodmenų neapsaugojimas ir ieškovės neinformavimas apie susiklosčiusią situaciją. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, dėl šių veiksmų projektas buvo įgyvendintas netinkamai, todėl bendrovei atsirado pareiga grąžinti išmokėtą paramą. Kita vertus, tokia aplinkybių seka patvirtina bendrovės prievolės ieškovei atsiradimą, tačiau savaime nepatvirtina priežastinio ryšio tarp atsakovo asmeninių veiksmų ir to, kad ši bendrovės prievolė vėliau nebuvo įvykdyta, o ieškovės reikalavimas bendrovei galiausiai liko nepatenkintas.

58. Šiuo aspektu reikšminga tai, kad pareiga grąžinti paramą teko bendrovei. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. lapkričio 10 d. ieškovei išdavė vykdomąjį raštą, o 2021 m. lapkričio 11 d. vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti. Bendrovė iš Juridinių asmenų registro išregistruota 2025 m. sausio 16 d. Taigi nuo priverstinio išieškojimo pradžios iki bendrovės išregistravimo praėjo daugiau kaip treji metai.

59. Vykdymo proceso metu 2021 m. gruodžio 13 d. buvo areštuotas bendrovei priklausantis nekilnojamasis turtas, tačiau bylos duomenimis, iki bendrovės išregistravimo jis nebuvo realizuotas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pareiga organizuoti areštuoto turto realizavimą tenka antstoliui, o ne išieškotojui. Vis dėlto ši aplinkybė savaime nereiškia, kad ieškovės elgesys vykdymo procese neturi jokios reikšmės vertinant priežastis, dėl kurių jos reikalavimas bendrovei liko nepatenkintas. Ieškovė, būdama tiesiogiai suinteresuota vykdymo proceso rezultatu, turėjo teisę domėtis vykdymo proceso eiga, naudotis jai, kaip išieškotojai, suteiktomis procesinėmis teisėmis, teikti antstolei prašymus ir kitomis teisėtomis priemonėmis siekti realaus vykdomojo dokumento įvykdymo.

60. Be to, vykstant juridinio asmens likvidavimo Registro tvarkytojo iniciatyva procedūrai, kreditoriui įstatyme nustatytais atvejais taip pat suteikiamos priemonės jo teisėtiems interesams ginti. CK 2.70 straipsnyje nustatytomis sąlygomis kreditorius, turintis neįvykdytą vykdomąjį dokumentą, turi teisę kreiptis į teismą dėl inicijuojamo juridinio asmens likvidavimo atšaukimo. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų pasinaudojusi šia ar kitomis jai prieinamomis priemonėmis, siekdama užkirsti kelią bendrovės išregistravimui, nors jos reikalavimas bendrovei tuo metu dar nebuvo patenkintas.

61. Ieškovės įgaliotasis atstovas paaiškino, kad ieškovė nesikreipė dėl likvidavimo atšaukimo, kadangi nespėjo – vykdomoji byla buvo perduota vykdyti antstolei ir buvo laukiama, kol ši priims sprendimą. Tačiau aplinkybė, kad buvo laukiama antstolės veiksmų vykdymo procese, savaime nepaaiškina, kodėl ieškovė nesinaudojo jai, kaip bendrovės kreditorei, įstatyme suteikta savarankiška teisių gynimo priemone, skirta užkirsti kelią juridinio asmens išregistravimui. Juolab kad bendrovės išregistravimas galėjo turėti tiesioginės reikšmės galimybei toliau iš jos išieškoti skolą.

62. Kita vertus, šios aplinkybės nereiškia, kad ieškovei perkeliama pareiga užtikrinti sėkmingą priverstinį išieškojimą. Tačiau jos reikšmingos, vertinant tiek priežastinį ryšį tarp atsakovo veiksmų ir ieškovės patirtos žalos, tiek tai, ar buvo pakankamas pagrindas konstatuoti, kad pati bendrovė objektyviai ir akivaizdžiai negalėjo patenkinti ieškovės reikalavimo. Aptartos vykdymo proceso ir bendrovės išregistravimo aplinkybės neleidžia spręsti, kad buvo išnaudotos realios galimybės patenkinti ieškovės reikalavimą iš bendrovės turto ir kad jo nepatenkinimą lėmė būtent objektyvus bendrovės negalėjimas atsiskaityti. Jos taip pat nesudaro pakankamo pagrindo daryti išvadą, kad ieškovės galimybės atgauti skolą iš bendrovės buvo nulemtos būtent atsakovo veiksmų, susijusių su ankstesniu paramos projekto vykdymu.

63. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovo civilinės atsakomybės, iš esmės sutapatino bendrovės netinkamą paramos gavėjos įsipareigojimų vykdymą, atsakovo, kaip bendrovės vadovo, pareigą organizuoti bendrovės veiklą ir bendrovės prievolės ieškovei neįvykdymą. Tačiau bendrovės padarytas paramos sąlygų pažeidimas ir iš jo kilusi pareiga grąžinti paramą nėra pakankamas pagrindas tą pačią turtinę prievolę perkelti bendrovės vadovui. Tam būtina nustatyti savarankišką jo deliktą konkretaus kreditoriaus atžvilgiu ir priežastinį ryšį tarp tokio delikto bei kreditoriui atsiradusios žalos. Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minimos sąlygos nenustatytos.

64. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad vien aplinkybė, jog bendrovė vėliau buvo išregistruota ir dėl to ieškovė nebegali nukreipti išieškojimo į juridinį asmenį, nekeičia atsakovo veiksmų teisinio vertinimo. Juridinio asmens išregistravimas savaime nesukuria jo buvusiam vadovui atsakomybės už juridinio asmens neįvykdytas prievoles. Priešinga išvada reikštų, kad tiesioginio ieškinio vadovui sąlygos būtų nustatomos ne pagal jo paties veiksmų pobūdį, bet pagal vėliau susiklosčiusią juridinio asmens teisinę ir turtinę padėtį. Tai neatitiktų juridinio asmens ir jo vadovo civilinės atsakomybės atskyrimo bei kasacinio teismo suformuotų tiesioginio kreditoriaus ieškinio taikymo sąlygų.

65. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė juridinio asmens vadovo tiesioginę deliktinę civilinę atsakomybę bendrovės kreditoriui reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Ieškovei neįrodžius savarankiškų, būtent į jos teisių pažeidimą nukreiptų atsakovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp tokių veiksmų bei ieškovės patirtos žalos, nėra pagrindo konstatuoti atsakovo civilinės atsakomybės pagal CK 6.263 straipsnį.

Dėl procesinės bylos baigties.

66. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tačiau netinkamai jas įvertino, spręsdamas dėl atsakovo tiesioginės deliktinės civilinės atsakomybės ieškovei.

67. Pirmosios instancijos teismas aplinkybes, susijusias su bendrovės prisiimtų įsipareigojimų netinkamu vykdymu ir atsakovo, kaip bendrovės vadovo, veiksmais organizuojant bendrovės veiklą, nepagrįstai pripažino pakankamomis atsakovo asmeninei civilinei atsakomybei bendrovės kreditorei konstatuoti, nors byloje nenustatyta savarankiškų atsakovo neteisėtų veiksmų, nukreiptų būtent į ieškovės teisių pažeidimą, ir priežastinio ryšio tarp tokių veiksmų bei ieškovės patirtos žalos. Dėl to yra pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

68. Remiantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą, atitinkamai perskirstomos šalių pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.

69. Bylos duomenimis, atsakovas pirmosios instancijos teisme patyrė 1 750,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurių dydį ir apmokėjimą pagrindžiantys įrodymai pateikti byloje. Apeliacinės instancijos teismui ieškovės ieškinį atmetus visiškai, atsakovas laikytinas šalimi, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, todėl jam iš ieškovės priteistina 1 750,00 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

70. Pirmosios instancijos teismas, visiškai patenkinęs ieškinį, iš atsakovo valstybei priteisė 967,00 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu. Apeliacinės instancijos teismui ieškinį atmetus visiškai, nėra pagrindo šį žyminį mokestį priteisti iš atsakovo.

71. Pirmosios instancijos teisme procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudarė 4,62 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ši suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – 8 Eur, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteisiamos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų ap