Civilinė byla Nr. [nuasmeninta]

Teisminio proceso Nr. [nuasmeninta]

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.5; 1.2.4.6; 3.2.6.1; 3.4.1.7; 1.2.4.8

TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. lapkričio 4 d.

Šilalė

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja [nuasmeninta],

sekretoriaujant [nuasmeninta],

dalyvaujant ieškovo [nuasmeninta] atstovui advokatui [nuasmeninta] (nuotoliniu būdu),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo [nuasmeninta] ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „[nuasmeninta]“ dėl darbo užmokesčio įsiskolinimo ir netesybų priteisimo.

n u s t a t ė :

1. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmuose priimtas ieškovo [nuasmeninta] ieškinys atsakovei mažajai bendrijai (toliau – MB) „[nuasmeninta]“, kuriuo ieškovas prašo jo naudai:

1.1. Priteisti iš atsakovės MB „[nuasmeninta]“ 2 005,99 Eur darbo užmokesčio įsiskolinimą;

1.2. Priteisti iš atsakovės MB „[nuasmeninta]“ 4 011,96 Eur dydžio netesybas;

1.3. Priteisti iš atsakovės MB „[nuasmeninta]“ 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

1.4. Priteisti iš atsakovės MB „[nuasmeninta]“ visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje ieškovas nurodo, kad 2023 m. balandžio 26 d. tarp [nuasmeninta] ir MB „[nuasmeninta]“ buvo sudaryta darbo sutartis Nr. [nuasmeninta]. 2026 m. vasario 2 d. darbo sutartis buvo nutraukta pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsnio 1 dalį, t. y. darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių. Ieškovo teigimu, už 2025 m. gruodžio mėn. ieškovui mokėtinas darbo užmokestis (neto, t. y. „į rankas“) sudarė 1 060,72 Eur; už 2026 m. sausio mėn. – 272,47 Eur; už 2026 m. vasario mėn. – 672,80 Eur. Pasak ieškovo, visos aukščiau nurodytos sumos jam nebuvo išmokėtos iki pat šios dienos. 2026 m. vasario 19 d. atsakovės buhalterė elektroniniu paštu nurodė, kad ieškovui neišmokėtas likutis yra 3 475,80 Eur. 2026 m. kovo 13 d. atsakovė pervedė ieškovui 1 469,81 Eur, taip padengdama dalį iki 2025 m. gruodžio mėnesio susidariusio įsiskolinimo, tačiau liko skolinga ieškovui 2 005,99 Eur darbo užmokesčio. Ieškovas pažymi, jog atsakovė, pasibaigus darbo santykiams, uždelsė atsiskaityti su ieškovu ne dėl ieškovo kaltės, todėl ieškovas yra įgijęs teisę į DK 147 straipsnio 2 dalyje numatytas netesybas. Atsakovė turėjo atsiskaityti su ieškovu ne vėliau kaip iki 2026 m. vasario 4 d., t. y. darbo santykių pabaigos. Ieškinio pateikimo teismui dienai yra praėję jau daugiau kaip 6 mėnesiai nuo darbo santykių pabaigos. Ieškovo vidutinis darbo užmokestis imant jo 3 paskutinių mėnesių darbo užmokestį yra 668,66 Eur (neto, t. y. „į rankas“). Taigi, už 6 mėnesių vėlavimą yra susidariusios 4 011,96 Eur dydžio netesybos, kurias ieškovas prašo priteisti iš atsakovės.

3. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas [nuasmeninta] prašė ieškinį tenkinti visiškai, taip pat ieškovui iš atsakovės priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Advokatas palaikė ieškinį jame nurodytais argumentais ir papildomai paaiškino, kad iki 2025 m. rudens atsakovė neturėjo esminių finansinių sunkumų ir darbo užmokestį išmokėdavo laiku, tačiau nuo 2025 m. spalio mėnesio atsakovė pradėjo vėluoti su atsiskaitymais. Už spalio, lapkričio mėnesius atsakovė su ieškovu, nors ir pavėluotai, tačiau vis tik atsiskaitė. Ieškovui liko neišmokėtas darbo užmokestis už 2025 m. gruodžio mėnesį, 2026 m. sausio bei vasario mėnesius, kas iš viso sudaro 2 005,99 Eur atskaičius mokesčius. Ši suma grindžiama pačios darbdavės pateiktais darbo užmokesčio atsiskaitymo lapeliais, kuriuose visos su darbo užmokesčiu susijusios sumos yra detalizuotos, atsiskaitymo lapeliai parengti pačios atsakovės. Be to, 2026 m. vasario 19 d. atsakovės buhalterės elektroniniame laiške, atsiųstame iš oficialaus atsakovės elektroninio pašto, nurodyta, kad ieškovui neišmokėtas likutis yra 3 475,80 Eur. Po šio laiško, atsakovė pervedė ieškovui 1 469,81 Eur, taip padengdama iki 2025 m. gruodžio mėnesio susidariusį įsiskolinimą. Atsakovė ieškovui vis žadėjo sumokėti jam priklausantį darbo užmokestį, tai ketino padaryti per kitas su atsakove susijusias įmones, tačiau pažadų nevykdė. Nėra ginčo, kad atsakovė turėjo su ieškovu atsiskaityti paskutinę jo darbo dieną, t. y. 2026 m. vasario 4 d, tačiau to nepadarė, todėl ieškovas yra įgijęs teisę į netesybas, kurias taip pat prašo priteisti iš atsakovės už šešis mėnesius. Ieškovo kaltės, kad su juo nebuvo laiku atsiskaityta, nėra. Kadangi ieškovas kitų duomenų neturi, tai vidutinį darbo užmokestį paskaičiavo, remdamasis paskutinių trijų mėnesių jam paskaičiuotu darbo užmokesčiu. Toks paskaičiavimas yra netgi palankesnis darbdavei. Ieškovas preziumuoja, kad atsakovė sutinka su ieškiniu, nes kitu atveju, būtų į bylą teikusi priešingus įrodymus ar kitokius paskaičiavimus.

4. Atsakovei skirtas ieškinys, teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo, šaukimas į parengiamąjį teismo posėdį bei 2026 m. rugsėjo 23 d. nutartis įteikti pasirašytinai 2026 m. rugsėjo 29 d. Atsiliepimo į ieškinį atsakovė teismui nepateikė, į parengiamąjį posėdį neatvyko. Taip pat nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą. Teismas, įvertinęs, jog teismo šaukimas į parengiamąjį posėdį atsakovei įteiktas tinkamai, taip pat atsižvelgęs į tai, kad Tauragės apylinkės teismas 2026 m. rugsėjo 23 d. nutartyje išaiškino, jog jeigu į parengiamąjį teismo posėdį neatvyksta atsakovė, teismas gali pereiti į bylos iš esmės nagrinėjimą ir bylą išnagrinėti jai nedalyvaujant, nutarė bylą nagrinėti atsakovei nedalyvaujant.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys tenkinamas

Faktinės bylos aplinkybės

5. Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo šalys 2023 m. balandžio 26 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį (toliau – Darbo sutartis), pagal kurią ieškovas [nuasmeninta] priimtas į darbą darbininko funkcijoms atlikti (Darbo sutarties 1.2. punktas). Darbo sutarties 1.3. punkte numatyta, kad ieškovui bus mokamas 1 MMA (vienas LR Vyriausybės patvirtintas MMA) darbo užmokestis ir asmeniniai priedai kaip nustatyta MB „[nuasmeninta]“ galiojančioje darbo apmokėjimo tvarkoje. Vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) informacinės sistemos duomenis, nustatyta, jog darbo santykiai šalis siejo laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 2 d. iki 2026 m. vasario 4 d. Darbo sutartis nutraukta DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu (darbuotojo prašymu). Iš į bylą pateiktų atsiskaitymo lapelių nustatyta, kad už 2025 m. gruodžio mėn. ieškovui mokėtinas darbo užmokestis (neto, t. y. „į rankas“) sudarė 1 060,72 Eur; už 2026 m. sausio mėn. mokėtinas darbo užmokestis (neto, t.y. „į rankas“) sudarė 272,47 Eur; už 2026 m. vasario mėn. mokėtinas darbo užmokestis (neto, t. y. „į rankas“) sudarė 672,80 Eur. Iš elektroninio laiško matyti, jog 2026 m. vasario 19 d. atsakovės buhalterė [nuasmeninta] nurodė ieškovui, kad „neišmokėtas likutis 3 475,80 Eur“. Ieškovo banko išrašas patvirtina, kad 2026 m. kovo 13 d. [nuasmeninta] ieškovui pervedė 1 469,81 Eur, paaiškinimuose nurodyta „MB [nuasmeninta] darbo užmokestis“. Ieškovas teigia, jog ieškovė išmokėdama jam 1 469,81 Eur, padengė iki 2025 m. gruodžio mėnesio susidariusį įsiskolinimą, tačiau liko skolinga ieškovui 2 005,99 Eur (1 060,72 Eur + 272,47 Eur + 672,80 Eur) darbo užmokesčio, kuris turėjo būti išmokėtas darbo sutarties nutraukimo dieną, tačiau nei darbo sutarties nutraukimo metu, nei vėliau ši suma jam nebuvo išmokėta, todėl prašo iš atsakovės priteisti neišmokėtą 2 005,99 Eur darbo užmokesčio sumą. Kadangi atsakovė darbo užmokestį uždelsė išmokėti ilgiau nei 6 mėnesius, ieškovas taip pat prašo priteisti 4 011,96 Eur dydžio netesybų sumą.

Dėl darbo užmokesčio (ne)priteisimo

6. DK 146 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.

7. Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 176, 178, 185 str. str.). Teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

8. Darbo santykiuose darbuotojas yra silpnesnioji šalis (pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimo byloje C-684/16 41 p., Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. lapkričio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-615-469/2015). Sutinkamai su DK 6 straipsnio 2 dalimi visos abejonės aiškinamos darbuotojų naudai.

9. DK 24 straipsnis reglamentuoja, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise. Darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Galiojant teisės principui ignorantia legis neminem excusat preziumuojama, kad darbdavys yra susipažinęs su darbo teisės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais ir jam turi būti žinomi jo priimamų/nepriimtų sprendimų teisiniai padariniai, todėl jis turi įvertinti galimas to rizikas.

10. Kaip jau minėta, Darbo sutartis nutraukta 2026 m. vasario 4 d. Duomenų, jog atsakovė būtų ieškovui sumokėjusi darbo užmokestį už 2025 metų gruodžio mėnesį bei 2026 metų sausio-vasario mėnesius, byloje nėra. Taigi, konstatavus, jog atsakovė neįvykdė pareigos atsiskaityti su darbuotoju jo atleidimo dieną, darytina išvada, kad yra pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą dėl darbo užmokesčio įsiskolinimo priteisimo ir ieškovui iš atsakovės priteisti 2 005,99 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio įsiskolinimą.

Dėl netesybų (ne)priteisimo

11. DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju DK 146 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ir terminais, darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsto atsiskaitymo laikotarpis yra trumpesnis negu vienas mėnuo, netesybų dydį sudaro darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio suma, apskaičiuota proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui.

12. DK 147 straipsnyje nustatyto teisinio reguliavimo tikslas yra užtikrinti darbuotojo teisę į jam priklausančių sumų gavimą (išmokėjimą) laiku, t. y. laiku įvyksiantį atsiskaitymą su darbuotoju. Darbdaviui, laiku neatsiskaičiusiam su darbuotoju, taikomos DK 147 straipsnyje nustatytos sankcijos, kuriomis siekiama kompensuoti darbuotojui jo praradimus, atsiradusius dėl darbdavio pareigos pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-257-1075/2021). DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatyta norma laikytina ir sankcija darbdaviui, kuris nepagrįstai su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaitė atleidimo dieną, taip siekiant apsaugoti darbuotojo interesus bei skatinti darbdavį tinkamai vykdyti pareigas ir atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju. Netesybos gali būti priteisiamos sumažintos, jeigu jų nesumažinimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos.

13. Nagrinėjamu atveju darbo santykiai tarp šalių nutrūko 2026 m. vasario 4 d., tačiau iki šiol atsakovė ieškovui yra neišmokėjusi jam priklausančio darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų už 2025 m. gruodžio mėnesį, 2026 m. sausio-vasario mėnesius, kurias ji turėjo jam išmokėti. Atleidimo iš darbo dieną neatsiskaitymo su atleidžiamu iš darbo asmeniu negali pateisinti sunki darbdavio finansinė padėtis ar trečiųjų asmenų darbdaviui laiku neįvykdyti įsipareigojimai, nes tai nustato įstatymas (DK 146 straipsnio 2 dalis). Tačiau nagrinėjamu atveju, atsakovė nepateikė jokių duomenų, įrodančių, jog šalys būtų susitarusios dėl kitokios nei teisės aktų nustatyta atsiskaitymo nutraukus darbo santykius tvarkos. Pareiga tinkamai atsiskaityti su darbuotoju nutraukus darbo santykius tenka darbdaviui, o ne darbuotojui, netesybų mokėjimas yra siejamas ne su darbdavio kalte, bet su darbuotojo kaltės nebuvimu. Nėra pagrindo teigti, kad su ieškovu nebuvo atsiskaityta dėl paties darbuotojo (ieškovo) kaltės, todėl atsakovei kyla besąlygiška pareiga mokėti ieškovui DK 147 straipsnio 2 dalyje numatytas netesybas. Nagrinėjamu atveju darbdavys nesirėmė darbuotojo galima kalte dėl vėlavimo atsiskaityti ir tokių aplinkybių teismas nenustatė. Pagrindų nemokėti netesybas minėtas teisinis reglamentavimas taip pat nenustato. Tai besąlyginė ir nenuginčijama įstatymu nustatyta darbdavio pareiga, kurios paneigti jis jokiais argumentais negali. Todėl neskaičiuoti netesybų nėra galima.

14. Pagal bylos duomenis ieškovo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis yra 668,66 Eur. Šio teismo sprendimo priėmimo metu atsakovės uždelstas atsiskaityti laikotarpis yra daugiau nei 6 mėnesiai. Ieškovas išreiškė prašymą priteisti netesybas už maksimalų 6 mėnesių terminą. Tokiu būdu darbuotojui tenkančių netesybų maksimali suma šiam momentui (teismo sprendimo priėmimo dieną) sudarytų 4 011,96 Eur (668,66 Eur x 6 mėn.).

15. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog nustačius DK 147 straipsnio 2 dalyje konkretų maksimalų šešių mėnesių terminą, už kurį turi būti mokamos netesybos, užtikrinamas teisinis aiškumas, nes abi darbo teisinių santykių šalys gali aiškiai numatyti, kokia sankcija gali būti taikoma darbdaviui pažeidus pareigą tinkamai atsiskaityti su darbuotoju pasibaigus darbo santykiams. Taip pat, retrospektyviai vertinant DK 147 straipsnio 2 dalies normos pakeitimus, darytina išvada, kad įstatymų leidėjas būtent ir siekė nustatyti konkretų maksimalų netesybų terminą. Trečia, nustatyti DK 147 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamos teisės normos tikslai bei imperatyvumas leidžia teigti, kad kitos, nei joje nustatytos, aplinkybės nėra pagrindas mažinti joje nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-684/2022, 17–20 punktai, 2022 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-684/2022, 47 punktas; 2023 m. sausio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-684/2023, 50 punktas).

16. Atsižvelgus į nurodytą teisinį reguliavimą, kasacinio teismo išaiškinimą bei įvertinus, jog iki šiol su ieškovu nėra atsiskaityta, ieškovo kaltės dėl darbo užmokesčio jam neišmokėjimo nėra, teismas sprendžia, jog pagrindo mažinti netesybas nėra, todėl ieškovui priteistina 4 011,96 Eur (668,66 Eur x 6 mėn.) (suma nurodyta atskaičius mokesčius) netesybų už 6 mėnesių laikotarpį (DK 147 straipsnio 2 dalis).

Dėl procesinių palūkanų

17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią mokėti praleistas terminas, todėl iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteisiamą sumą, t. y. 6 017,95 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2026 m. rugsėjo 23 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo

Dėl bylinėjimosi išlaidų

18. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieškinį. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Šioje byloje už ieškinį mokėtinas 136 Eur dydžio žyminis mokestis. Ieškinį tenkinus, iš atsakovės MB „[nuasmeninta]“ valstybei priteistinas 136 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis ir 96 straipsnio 1 dalis).

19. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

20. Ieškovas pateikė duomenis, jog iš viso turėjo 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su teisinės pagalbos teikimu. Pateikti šias išlaidas pagrindžiantys įrodymai. Teismas, susipažinęs su pateiktu prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, daro išvadą, kad visos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos laikytinos būtinomis ir realiomis. Taip pat nustatyta kad ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytų dydžių. Todėl ieškovui iš atsakovės priteistinos ieškovo turėtos 600 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos.

21. Valstybė šioje byloje patyrė 9,99 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį patenkinus, iš atsakovės valstybei priteistina 9,99 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270, straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos „[nuasmeninta]“, juridinio asmens kodas [nuasmeninta], adresas [nuasmeninta], 2 005,99 Eur (dviejų tūkstančių penkių eurų 99 centų) (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio įsiskolinimą, 4 011,96 Eur (keturių tūkstančių vienuolikos eurų 96 centų) (atskaičius mokesčius) dydžio netesybas, 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą 6017,95 Eur sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2026 m. rugsėjo 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 600 Eur (šešių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, ieškovo [nuasmeninta], asmens kodas [nuasmeninta], gyvenančio [nuasmeninta], naudai.

Priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos „[nuasmeninta]“, juridinio asmens kodas [nuasmeninta], adresas [nuasmeninta], valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas – 136 Eur (vieno šimto trisdešimt šešių eurų) žyminį mokestį ir 9,99 Eur (devynių eurų 99 centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Šias sumas mažoji bendrija „[nuasmeninta]“ turi sumokėti pasirinktinai į vieną Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: [nuasmeninta], esančią AB „Swedbank“ banke, Nr. [nuasmeninta], esančią AB „Artea“ banke, Nr. [nuasmeninta], esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, Nr. [nuasmeninta], esančią AB SEB banke, Nr. [nuasmeninta], esančią UAB Urbo banke, Nr. [nuasmeninta], esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale ir Nr. [nuasmeninta], esančią Lietuvos Respublikos finansų ministerijoje (VIKSVA sistemoje), įmokos kodas – 2222.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.

Teisėja [nuasmeninta]