Search

     

 

 

Legal services

 

Sale-purchase of shares

Remiantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu, akcijos – tai vertybiniai popieriai, patvirtinantys jų savininko (akcininko) teisę dalyvauti valdant bendrovę, jeigu įstatymai nenustato ko kita, teisę gauti dividendų, teisę į dalį bendrovės turto, likusio po jos likvidavimo, ir kitas įstatymų nustatytas teises.

Suprantama, kad ir akcijos, kaip turtas, ir bendrovė netektų savo vertės ir prasmės, jei jų nebūtų galima perleisti kitiems asmenims ar ūkio subjektams. Sudarant sandorius dėl akcijų perleidimo, būtina laikytis teisės aktų reikalavimų, kuriuos pravartu išmanyti kiekvienam aktyviai tokioje rinkoje veikiančiam asmeniui. Šiame straipsnyje aptarsime uždarosios akcinės bendrovės akcijų pirkimo–pardavimo procedūrą.

Kokios akcijos gali būti perleidžiamos

Perleidžiant akcijas, reikėtų atkreipti dėmesį į keturis tipinius klausimus: kokios akcijos gali būti perleistos; kas gali parduoti ir įsigyti akcijas; kokios procedūros privalu laikytis perleidžiant uždarosios akcinės bendrovės akcijas ir kokie reikalavimai taikomi akcijų perleidimo sandoriui.

Uždarosios akcinės bendrovės akcijos, nesvarbu ar yra materialios, ar nematerialios, gali būti perleistos tik kai yra tenkinamos šios Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 46 straipsnyje nustatytos sąlygos:
perleidžiamos akcijos yra visiškai apmokėtos;
bendrovė, kurios akcijos perleidžiamos, ar įstatai, kuriais padidintas bendrovės įstatinis kapitalas, yra įregistruoti Juridinių asmenų registre.

Sandoris, kuriuo perleidžiamos neapmokėtos akcijos prieštarauja imperatyviai įstatymo normai, todėl yra niekinis. Pabrėžtina, kad tik perleidžiamos akcijos turi būti visiškai apmokėtos. Jei bendrovėje yra keli akcininkai ir tik vienas jų nėra visiškai apmokėjęs savo dalies akcijų, kiti akcininkai, tinkamai įvykdę savo prievoles apmokėti akcijas, gali laikydamiesi nustatytos procedūros perleisti turimas akcijas.

Kokie asmenys gali perleisti akcijas

Klausimas, kas gali parduoti ir įsigyti akcijas, tik iš pirmo žvilgsnio atrodo paprastas. Be abejo, sandorius dėl akcijų, kaip ir kitus sandorius, gali sudaryti civilinį teisnumą ir veiksnumą turintys asmenys. Tačiau sandoriams dėl akcijų taikomi ir keli specifiniai reikalavimai.

Vienas jų – sandoriams dėl vertybinių popierių, jei juos sudaro vienas iš sutuoktinių, reikalingas kito sutuoktinio sutikimas. Remiantis Civilinio kodekso nuostatomis, toks sandoris be kito sutuoktinio sutikimo gali būti pripažintas negaliojančiu net nepaisant to, ar kita sandorio šalis yra sąžininga, ar nesąžininga. Įsidėmėtina, jog sandoriai, sudaryti be kito sutuoktinio sutikimo ir vėliau jo nepatvirtinti, gali būti nuginčyti pagal sutikimo nedavusio sutuoktinio ieškinį per vienerius metus nuo tos dienos, kai jis sužinojo apie tokį sandorį.

Atsižvelgiant į tai rekomenduotina, kad akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje būtų palikta grafa sandorio šalies – akcijas perleidžiančio asmens – sutuoktinio parašui, kuriuo pastarasis patvirtintų, jog neprieštarauja akcijų perleidimui.

Dar vienas specifinis reikalavimas yra susijęs su pirmumo teise įsigyti perleidžiamas akcijas. Akcinių bendrovių įstatymas nustato, jog pirmumo teisę įsigyti visas parduodamas uždarosios akcinės bendrovės akcijas turi pranešimo apie ketinimą parduoti akcijas gavimo uždarojoje akcinėje bendrovėje dieną buvę jos akcininkai. Kitaip tariant, tretieji asmenys, jei akcininkas pareiškia norą pasinaudoti pirmumo teise įsigyti kito akcininko perleidžiamas akcijas, negali įsigyti šių akcijų, o - akcijas perleidžiantis akcininkas neturi teisės jų perleisti tretiesiems asmenims.

Primintina, kad uždaroji akcinė bendrovė negali įsigyti savo akcijų, akcijų taip pat negali įsigyti pelno nesiekiantys juridiniai asmenys. Visais šiais atvejais sandoris galės būti nuginčytas arba apskritai bus niekinis.

Akcijų perleidimo procedūra

Uždarosios akcinės bendrovės akcijų perleidimo procedūrą iš esmės reglamentuoja Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnis. Bendruoju atveju uždarosios akcinės bendrovės akcijų perleidimas susideda iš tokių etapų:
akcininko pranešimas bendrovei apie ketinimą parduoti akcijas;
bendrovės pranešimas kitiems akcininkams apie pareikštą ketinimą parduoti bendrovės akcijas;
akcininkų pranešimas apie pageidavimą pasinaudoti pirmumo teise įsigyti perleidžiamas bendrovės akcijas arba atsisakymą pasinaudoti šia teise;
akcijų perleidimo sandorio pasirašymas;
pasikeitusių duomenų apie bendrovės akcininkus užregistravimas.

Nusprendęs parduoti turimas uždarosios bendrovės akcijas ar jų dalį, akcininkas privalo raštu pranešti bendrovei apie ketinimą parduoti akcijas, jų kiekį ir kainą. Pabrėžtina, kai bendrovėje yra vienas akcininkas, pirmumo teise nėra kam pasinaudoti, tad ir pranešti bendrovei apie ketinimą perleisti jos akcijas nereikia. Patartina tokį pranešimą, skirtą bendrovės vadovui, įteikti pasirašytinai arba išsiųsti registruotu laišku.

Taip bus išvengta galimų nesutarimų ar net sandorio užginčijimo. Pranešime apie ketinimą parduoti akcijas itin svarbu nurodyti iš anksto apgalvotą ir pagrįstą akcijų pardavimo kainą. Kai kiti akcininkai nepageidauja pasinaudoti pirmumo teise įsigyti perleidžiamas akcijas, akcijas parduoti ketinantis asmuo gali perleisti akcijas tik už ne mažesnę kainą, nei nurodyta pranešime.
Akcinių bendrovių įstatymas nustato, kad bendrovės vadovas ne vėliau kaip per penkias dienas nuo akcininko pranešimo apie ketinimą parduoti akcijas gavimo dienos privalo kiekvienam bendrovės akcininkui pranešti pasirašytinai arba išsiųsti registruotu laišku pranešimą, kuriame turi būti nurodyta parduodamų akcijų skaičius pagal klases, siūloma jų pardavimo kaina ir terminas, per kurį akcininkas gali pranešti bendrovei apie pageidavimą pirkti parduodamas akcijas (dalį parduodamų akcijų).

Terminas, per kurį akcininkas turi apsispręsti pasinaudoti pirmumo teise, ar ne, negali būti trumpesnis nei keturiolika ir ilgesnis nei trisdešimt dienų nuo bendrovės pranešimo ar laiško išsiuntimo dienos. Kokį terminą nustatyti, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia pats bendrovės vadovas. Nuo akcininko pranešimo apie ketinimą perleisti bendrovės akcijas iki pareiškimo apie kitų akcininkų pageidavimą pasinaudoti pirmumo teise įsigyti perleidžiamas akcijas (arba atsisakymo nuo jos) ir sandorio dėl akcijų perleidimo sudarymo gali praeiti mažiausiai penkiolika kalendorinių dienų. Pažymėtina, jog bendrovės vadovas turi galimybę vilkinti bendrovės akcijų perleidimo procesą.

Įstatymas nustato, kad bendrovės vadovas gali ne tik savo nuožiūra nustatyti konkretų terminą, per kurį akcininkas turi apsispręsti pasinaudoti pirmumo teise, tačiau turi galimybę, gavęs akcininko pranešimą apie sprendimą pasinaudoti pirmumo teise, delsti informuoti akcijas parduoti ketinantį akcininką apie tokį sprendimą.

Akcinių bendrovių įstatymas nustato bendrą terminą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt penkias dienas nuo akcininko pranešimo apie ketinimą parduoti akcijas gavimo dienos bendrovės vadovas turi pranešti akcininkui apie kitų akcininkų pageidavimą pirkti visas jo parduodamas akcijas. Toks terminas yra pakankamai ilgas ir tam tikrais atvejais nepagrįstai riboja galimybę parduoti akcijas. Kai uždarosios akcinės bendrovės akcijų pardavimas turi įvykti greitai, reikalingas principinis bendrovės vadovų ir akcininkų sutarimas. Tik tada įmanoma operatyviai parengti visus reikiamus dokumentus ir sudaryti akcijų perleidimo sandorį.

Akcijų perleidimo sandoris

Akcijų pirkimo–pardavimo sutarčiai keliami ne tik bendrieji sutarčių reikalavimai, bet ir specifiniai reikalavimai, kurių privalu laikytis. Uždarosios akcinės bendrovės akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje turi būti bendrovės, kurios akcijos perleidžiamos, pavadinimas, teisinė forma, jos kodas, buveinė, perleidžiamų akcijų skaičius pagal klases ir nominali vertė. Nesant šių duomenų, akcijų pirkimo–pardavimo sandoris yra niekinis.

Laikantis įstatymo raidės, niekiniu pripažįstamas netgi sandoris, kuriame nėra nurodyta perleidžiamų akcijų nominali vertė. Tokia įstatymo leidėjo nuostata vertintina gana kritiškai, kadangi akcijų nominali vertė tikrai nėra itin svarbus kriterijus, lemiantis akcijų perleidimo sandorio sudarymą.

Akcijų apskaitos bendrovėje tvarka yra atskira tema, kuri jau buvo gvildenta ankstesniuose žurnalo "Juristas" numeriuose, tad užtektų paminėti, kad pasikeitus bendrovės akcininkams, privalu padaryti atitinkamus pakeitimus akcininkų registravimo žurnale ar bendrovės akcijų vertybinių popierių sąskaitose. Pasikeitus vieninteliam bendrovės akcininkui, apie tai privalu pranešti Juridinių asmenų registrui.

Atkreiptinas dėmesys, kad galiojantys Lietuvos Respublikos įstatymai nustato gana gremėzdišką uždarosios akcinės bendrovės akcijų perleidimo procedūrą. Ji tam tikrais atvejais gali nepagrįstai varžyti uždarosios akcinės bendrovės akcijų rinkos dalyvių veiksmus. Todėl norint išvengti neigiamų akcijų pirkimo–pardavimo sandorio nuginčijimo ar negaliojimo pasekmių, būtina tiksliai laikytis Akcinių bendrovių nustatytos tvarkos.  

 

Representation in bailiff’s office while collecting debts

Pagal LR Antstolių įstatymą antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Antstolis gali teikti šiame Įstatyme numatytas paslaugas, jeigu tai netrukdo jam atlikti antstolio funkcijų. Antstolius nustatyta tvarka skiria ir atleidžia teisingumo ministras.Taip pat teisingumo ministras nustato antstolių skaičių ir priskiria antstoliams veiklos teritorijas.

Antstolių funkcijos:

  • vykdyti įstatymų nustatytas vykdomuosius dokumentus;
  • teismo pavedimu konstatuoti faktines aplinkybes;
  • teismo pavedimu perduoti ir įteikti dokumentus Lietuvos Respublikos esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims;
  • atlikti kitas įstatymų nustatytas funkcijas.

Pagrindinė antstolio funkcija – vykdomųjų dokumentų vykdymas. Vykdomaisiais dokumentais vadinami raštai, išduoti teismo sprendimų, nuosprendžių, nutarimų, nutarčių pagrindu taip pat su turtinio pobūdžio išieškojimais susiję teismo įsakymai, institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose bei kiti institucijų ir pareigūnų sprendimai, kurių vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai.

Antstolis teisės aktų nustatyta tvarka gali teikti šias paslaugas:

  • saugoti( administruoti) turtą vykdymo procese;
  • konstatuoti faktines aplinkybes faktines aplinkybes;
  • perduoti ir įteikti dokumentus Lietuvos Respublikoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims nesant teismo pavedimo;
  • teikti teisines konsultacijas, išskyrus atstovavimą teismuose bei atstovavimą santykiuose su trečiaisiais asmenimis;
  • aukciono tvarka realizuoti įkeistą kilnojamąjį turtą;
  • tarpininkauti vykdant turtines prievoles.
 
Representation of employer/employee


Darbuotojai ir darbdaviai darbo teises ir pareigas gali įgyti, pakeisti, jų atsisakyti ar jas apginti per jiems atstovaujančius subjektus. Darbuotojai ir darbdaviai gali būti atstovaujami esant tiek kolektyviniams, tiek individualiems darbo santykiams. Atstovavimą esant kolektyviniams darbo santykiams reglamentuoja Darbo kodeksas.

 

Darbuotojų atstovai

Atstovauti darbuotojų teisėms ir interesams bei juos ginti esant darbo santykiams gali profesinės sąjungos. Jeigu įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje nėra veikiančios profesinės sąjungos ir jeigu darbuotojų kolektyvo susirinkimas darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkcijos neperdavė atitinkamos ekonominės veiklos šakos profesinei sąjungai, darbuotojams atstovauja darbo taryba, išrinkta slaptu balsavimu visuotiniame darbuotojų kolektyvo susirinkime. Darbuotojų ir darbdavių interesams negali atstovauti ir jų ginti tas pats atstovas, o atstovavimą esant individualiems darbo santykiams – Civilinis kodeksas, jeigu toks reglamentavimas neprieštarauja Darbo kodeksui. Atstovavimas esant kolektyviniams darbo santykiams, remiantis galiojančiais darbo įstatymais, atsiranda be atskiro darbuotojo valios išreiškimo, jeigu toks subjektas ar asmuo atstovauja darbuotojų daugumos valiai. Tokio atstovavimo metu prisiimti bendri įsipareigojimai yra privalomi visiems darbuotojams, patenkantiems į tokių įsipareigojimų veikimo sritį, nors atskirai ir nesuteikusiems specialių įgaliojimų kolektyvinio atstovavimo subjektui. Profesinės sąjungos, gindamos darbuotojų darbo, profesines, ekonomines ir socialines teises bei interesus, vadovaujasi profesinių sąjungų veiklą reglamentuojančiais įstatymais, Darbo kodeksu ir savo įstatais.


Darbuotojų atstovai turi šias pagrindines kolektyvinio atstovavimo teises:

  • sudaryti kolektyvines sutartis, kontroliuoti jų vykdymą;
  • teikti pasiūlymus darbdaviui dėl darbo organizavimo įmonėje;
  • organizuoti ir valdyti streikus bei kitas teisėtas priemones, kurių imtis darbuotojai turi teisę;
  • teikti pasiūlymus valstybės ir savivaldybių institucijoms;
  • vykdyti nevalstybinę darbo įstatymų laikymosi priežiūrą ir kontrolę;
  • saugoti darbuotojų teises sudarant ir vykdant įmonės pirkimo–pardavimo, verslo ar jo dalies perleidimo sandorius, koncentruojant rinkos struktūras ir reorganizuojant įmones;
  • gauti informaciją iš darbdavių apie jų socialinę ir ekonominę padėtį bei numatomas permainas, kurios gali paveikti darbuotojų padėtį;
  • skųsti teismui darbdavio ir jo įgaliotų asmenų sprendimus bei veiksmus, prieštaraujančius teisės normoms, sutartims ar pažeidžiančius atstovaujamo asmens teises.


Darbuotojams atstovaujantys subjektai atlieka ir kitus veiksmus, kuriais atstovaujami darbuotojų interesai esant darbo santykiams ir kurie atitinka įstatymus, neprieštarauja sąžiningiems santykiams tarp šalių. Jeigu darbuotojų atstovų kompetencija nėra apibrėžta įstatymuose, tai jų kompetencijos ribas nustato darbuotojų kolektyvas kolektyvinėje sutartyje.


Darbdavių pareigos ir teisės, susijusios su darbuotojų atstovais

Darbdavys privalo:

  • gerbti darbuotojų atstovų teises ir netrukdyti jiems veikti. Darbuotojų atstovų veikla negali būti nutraukiama darbdavio valia;
  • priimdamas sprendimus, galinčius turėti įtakos darbuotojų teisinei padėčiai, konsultuotis su darbuotojų atstovais, o įstatymų nustatytais atvejais - gauti jų sutikimą;
  • nevilkinti kolektyvinių derybų;
  • išnagrinėti darbuotojų atstovų pasiūlymus per Darbo Kodekse nustatytą laikotarpį, o jeigu toks nenustatytas - per vieną mėnesį, ir motyvuotai raštu į juos atsakyti;
  • nemokamai teikti būtiniausią informaciją darbo klausimais apie įmonės veiklą;
  • sudaryti sąlygas darbuotojų atstovams atlikti savo funkcijas;
  • vykdyti kitus kolektyvinių sutarčių nustatytus įsipareigojimus;
  • užtikrinti kitas įstatymų nustatytas darbuotojų atstovų teises.


Jeigu darbuotojų atstovai pažeidžia darbdavio teises, įstatymus ar sutartis, įstatymų nustatyta tvarka darbdavys turi teisę kreiptis į teismą prašydamas nutraukti veiklą, pažeidžiančią jo teises, įstatymus ar sutartis. Darbdaviui atstovauja įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovas esant tiek kolektyviniams, tiek individualiems darbo santykiams. Darbdaviams įmonėse pagal įstatymą arba įgaliojimus gali atstovauti ir kiti asmenys (administracija). Administraciją sudaro pareigūnai. Jie turi teisę pagal savo kompetenciją duoti privalomus vykdyti nurodymus sau pavaldiems darbuotojams. Administracijos pareigūnai pagal įstatymus ir įmonės, įstaigos, organizacijos steigimo dokumentus vykdo šių įmonių, įstaigų, organizacijų operatyvinį valdymą. Įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovas turi teisę pagal kompetenciją dalį savo įgaliojimų darbo teisės srityje perduoti fiziniam arba juridiniam asmeniui.

 

Initiation of bankruptcy case

Bankroto bylos iškėlimas yra susijęs su viešuoju interesu – nemokios įmonės eliminavimu iš rinkos. Dėl to įstatymas numatė atitinkamą bankroto procedūros tvarką. Vykdant bankroto procedūrą, bankroto teisės normos reglamentuoja, tiek kreditorių, tiek skolininkų teisių bei interesų apsaugą.

Bankroto bylą įmonei gali inicijuoti kreditoriai, įmonės savininkas, kuriam priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/10 visų balsų, administracijos vadovas arba likvidatorius, kuris vykdo įmonės likvidavimą kitais įstatymų numatytais būdais.

Atkreipiame dėmesį, kad Juridinių asmenų savininkai bei vadovai, privalo įsivertinti savo įmonės finansinę būklę, matydami, jog įmonė yra nepajėgi atsiskaityti su kreditoriais, ne tik turi teisę, bet ir pareigą inicijuoti bankroto procesą. Jei įmonės savininkas ar vadovas sprendimą dėl bankroto procedūros inicijavimo laiku nepriima, remiantis Bankroto įstatymo nuostatomis, minėtiems subjektams taikoma atsakomybė dėl bankroto procedūros inicijavimo. Pastarieji pavėlavę pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, asmeniškai privalo padengti dėl tokių savo veiksmų kreditoriams sukeltą žalą.

Įmonių bankroto įstatymo 4 straipsnio nuostatos atskleidžia anksčiau minėtos nemokumo sąvokos turinį, t.y. numato pagrindus, kuriems esant galima kelti bankroto bylą įmonei:

 

  • Įmonė laiku nemoka darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių įmokų;
  • Įmonė laiku nemoka už gautas prekes, atliktus darbus (paslaugas), negrąžina kreditų ir nevykdo kitų sandoriais prisiimtų įsipareigojimų;
  • Laiku nemoka įstatymo nustatytų mokesčių bei kitų privalomųjų įmokų;
  • Įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų;
  • Įmonė neturi turto ar pajamų, iš kurių galėjo būti išieškomos skolos ir dėl šios priežasties antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus.


Pažymėtina, kad Įstatymas nereikalauja aukščiau paminėtų pagrindų visumos, užtenka bent vieno iš jų, kad įmonei būtų galima inicijuoti bankroto procesą.

Svarbu žinoti, kad prieš iškeliant bankroto bylą, apie tai reikia informuoti įmonę, kuriai ruošiamasi kelti bankroto bylą. Pranešime apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo reikia nurodyti įmonės neįvykdytus įsipareigojimus, kokiu pagrindu jie atsirado ir įspėjamą, kad tuo atveju, jeigu jie nebus įvykdyti per pranešime nurodytą terminą, kreditorius kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atkreiptinas dėmesys, kad terminas įvykdyti prievolę įspėjime turi būti ne trumpesnis kaip trisdešimt dienų. Jei praėjus pranešime nustatytam terminui įmonė neįvykdo savo įsipareigojimų, kreditorius turi teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pareiškimo teismui ir jo priedų nuorašus kreditorius turi pateikti įmonei. Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka šalys, nepriklausomai nuo to, kas inicijuoja įmonės bankrotą, yra atleidžiamos nuo pareigos sumokėti žyminį mokestį. Tokios garantijos suteikia galimybę apsaugoti ne tik bankrutuojančios įmonės, bet ir kreditorių interesus išvengiant papildomų finansinių nuostolių kreipiantis į teismą ir ginant viešąjį interesą.

Įmonių bankroto įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje yra numatytas ir apsidraudimas nuo skuboto ar klaidingo pareiškimo teismui pateikimo - iki tol, kol teismas nepriėmė nutarties iškelti bankroto bylą, pareiškimo galima atsisakyti.

 

Employment, dismissal and disposition of disciplinary penalty

Darbuotojo sąvoka

Darbuotojas yra fizinis asmuo turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, dirbantis pagal darbo sutartį už atlyginimą. Fizinių asmenų darbinis teisnumas ir veiksnumas. Galėjimas turėti darbo teises ir pareigas (darbinis teisnumas) pripažįstamas lygus visiems Lietuvos Respublikos piliečiams. Užsienio piliečiai ir asmenys be pilietybės, nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, turi Lietuvos Respublikoje tokį patį darbinį teisnumą kaip ir Lietuvos piliečiai. Išimtis gali nustatyti įstatymai. Visiškas darbinis teisnumas ir galėjimas savo veiksmais įgyti darbo teises bei sukurti darbo pareigas (darbinis veiksnumas) atsiranda asmeniui, sukakusiam šešiolika metų. Išimtis nustato šis Kodeksas ir kiti darbo įstatymai.

Darbuotojo darbo sutartis

Norėdamas asmuo įsidarbinti kokioje nors įmonėje, įstaigoje, organizacijoje ar viešojo administravimo institucijoje turi pirmiausia sudaryti darbo sutartį su darbdaviu. Darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.

Darbo sutarties turinys

Darbo sutarties turinys yra jos šalių sulygtos sutarties sąlygos, apibrėžiančios šalių teises ir pareigas.Šalys negali nustatyti tokių darbo sąlygų, kurios pablogina darbuotojo padėtį, palyginti su ta, kurią nustato šis Kodeksas, įstatymai, kiti norminiai teisės aktai ir kolektyvinė sutartis. Jei darbo sutarties sąlygos prieštarauja šiam Kodeksui, įstatymui arba kolektyvinei sutarčiai, taikomos šio Kodekso, įstatymų, norminių teisės aktų arba kolektyvinės sutarties nuostatos. Ginčą dėl darbo sutarties sąlygų taikymo sprendžia darbo ginčų nagrinėjimo organai.Kiekvienoje darbo sutartyje šalys privalo sulygti dėl būtinųjų sutarties sąlygų: darbuotojo darbovietės (įmonės, įstaigos, organizacijos, struktūrinio padalinio ir kt.) ir darbo funkcijų, t. y. dėl tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbo arba tam tikrų pareigų. Atskiroms darbo sutarčių rūšims darbo įstatymuose ir kolektyvinėse sutartyse gali būti nustatomos ir kitos būtinosios sąlygos, kurias šalys sulygsta sudarydamos tokią darbo sutartį (susitarimas dėl sutarties termino, sezoninio darbo pobūdžio ir kt.). Kiekvienoje darbo sutartyje šalys sulygsta dėl darbo apmokėjimo sąlygų (darbo užmokesčio sistemos, darbo užmokesčio dydžio, mokėjimo tvarkos ir kt.). Šalių susitarimu gali būti sulygstama ir dėl kitų darbo sutarties sąlygų, jeigu darbo įstatymai, kiti norminiai teisės aktai arba kolektyvinė sutartis nedraudžia jas nustatyti (išbandymo, profesijų jungimo, materialinės atsakomybės ir kt.).

Darbo sutarties sudarymas

Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl darbo sutarties sąlygų (Kodekso 95 straipsnis). Darbo sutartis turi būti sudaroma raštu pagal pavyzdinę formą. Rašytinė darbo sutartis sudaroma dviem egzemplioriais. Darbo sutartį pasirašo darbdavys arba jo įgaliotas asmuo ir darbuotojas. Vienas pasirašytas darbo sutarties egzempliorius įteikiamas darbuotojui, kitas lieka darbdaviui. Darbo sutartis tą pačią dieną įregistruojama darbo sutarčių registravimo žurnale. Toks žurnalas neprivalomas, jei darbdavys yra fizinis asmuo, samdantis tris ir mažiau darbuotojų. Ne vėliau kaip prieš darbo pradžią kartu su antruoju darbo sutarties egzemplioriumi darbdavys įteikia darbuotojui pastarojo tapatybę patvirtinantį dokumentą (darbo pažymėjimą). Darbo sutarties pavyzdinę formą, registravimo taisykles, taip pat darbuotojo tapatybę patvirtinančio dokumento formą, jo išdavimo, nešiojimo bei pateikimo kontroliuojančioms institucijoms tvarką nustato Vyriausybė. Darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą. Už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys. Sudarydamas darbo sutartį, darbdavys arba jo įgaliotas asmuo privalo supažindinti priimamą dirbti asmenį su jo būsimo darbo sąlygomis, kolektyvine sutartimi, darbo tvarkos taisyklėmis, kitais darbovietėje galiojančiais aktais, reglamentuojančiais jo darbą.
Darbuotojas privalo pradėti dirbti kitą po darbo sutarties sudarymo dieną, jeigu šalys nesutarė kitaip.
Darbo įstatymai, kiti norminiai teisės aktai ir kolektyvinės sutartys gali nustatyti, kad į tam tikras pareigas skiriama konkurso, rinkimų būdu arba išlaikius kvalifikacinius egzaminus.

Konkursas

Konkurso būdu gali būti skiriama į vadovaujančiųjų darbuotojų ir specialistų pareigas, taip pat tokias pareigas, kurias eiti gali asmenys, turintys tam tikrų gebėjimų arba kuriems keliami ypatingi intelekto, fiziniai, medicinos ar kiti reikalavimai. Konkursinių pareigų sąrašą ir konkursų valstybės ir savivaldybių įmonėse tvarką nustato Vyriausybė. Kitose darbovietėse konkursinių pareigų sąrašus ir konkursų nuostatus tvirtina darbdavys arba jo įgaliotas asmuo, atsižvelgdamas į darbuotojų atstovų nuomonę. Į pareigas, įtrauktas į konkursinių pareigų sąrašą, konkursų nuostatuose nustatytais atvejais iki konkurso asmuo gali būti priimamas pagal terminuotą darbo sutartį, bet ne ilgesniam negu vienerių metų laikui.

Renkamosios pareigos

Į kokias pareigas turi būti paskiriama rinkimų būdu ir rinkimų tvarką nustato įstatymai, reglamentuojantys atitinkamos rūšies įmonių, įstaigų ir organizacijų veiklą, ir tų įmonių, įstaigų bei organizacijų įstatai. Kolektyvinėse sutartyse gali būti nustatyta, kad rinkimų būdu turi būti paskiriama ir į tokias pareigas, kurios šio straipsnio 1 dalyje išvardytuose norminiuose teisės aktuose nenustatytos. Gali būti pareikalauta, kad kandidatai, pretenduojantys eiti pareigas arba dirbti darbus, reikalaujančius specialių žinių, išlaikytų kvalifikacinius egzaminus. Kvalifikacinius reikalavimus ir egzaminų tvarką valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose ir organizacijose nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Kitose darbovietėse kvalifikacinius reikalavimus nustato darbdavys, o kvalifikacinių egzaminų tvarką nustato darbdavys, atsižvelgdamas į darbuotojų atstovų nuomonę.

Priimant į darbą būtini dokumentai

Darbdavys privalo pareikalauti, kad priimamasis dirbti pateiktų asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą.
Jeigu darbo įstatymai sieja priėmimą į darbą su tam tikru išsimokslinimu ar profesiniu pasirengimu, sveikatos būkle, darbdavys privalo pareikalauti, kad priimamasis pateiktų išsimokslinimą, profesinį pasirengimą, sveikatos būklę patvirtinančius dokumentus, o priimdamas į darbą nepilnametį nuo keturiolikos iki šešiolikos metų, - gimimo liudijimą, mokyklos, kurioje mokosi, taip pat vieno iš tėvų ar kito vaiko atstovo pagal įstatymą raštišką sutikimą bei vaiko sveikatą prižiūrinčio gydytojo leidimą. Darbdavys turi teisę pareikalauti ir kitų įstatymų nustatytų dokumentų.

Išbandymas sudarant darbo sutartį

Sudarant darbo sutartį, šalių susitarimu gali būti sulygstamas išbandymas. Jis gali būti nustatomas norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat stojančiojo dirbti pageidavimu – ar darbas tinka darbuotojui. Išbandymo sąlyga turi būti nustatoma darbo sutartyje. Išbandymo laikotarpiu darbuotojui taikomi visi darbo įstatymai.

Išbandymas norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, nenustatomas priimant į darbą asmenis:

  • iki aštuoniolikos metų;
  • pareigoms konkurso arba rinkimų būdu, taip pat išlaikiusius kvalifikacinius egzaminus pareigoms eiti;
  • darbdavių susitarimu perkeliamus dirbti į kitą darbovietę;
  • kitais darbo įstatymų nustatytais atvejais. Išbandymo terminas negali būti ilgesnis kaip trys mėnesiai.


Darbo sutarties pasibaigimo pagrindai

Darbo sutartis baigiasi:

  • ją nutraukus pagal Darbo kodeksą ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais;
  • likvidavus darbdavį be teisių perėmėjo;
  • darbuotojui mirus; darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu; darbo sutarties nutraukimas suėjus terminui;
  • darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiškimu;
  • darbo sutarties nutraukimas dėl nepriklausančių aplinkybių;
  • darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva kai nėra darbuotojo kaltės


Darbo drausmės užtikrinimas

Darbo drausmė darbovietėje užtikrinama sudarant organizacines ir ekonomines sąlygas normaliam našiam darbui, taip pat skatinant už gerą darbą. Darbuotojams, pažeidusiems darbo drausmę, gali būti taikomos drausminio poveikio priemonės.

Už darbo drausmės pažeidimą gali būti skiriamos šios drausminės nuobaudos:

  • pastaba;
  • papeikimas;
  • atleidimas iš darbo (Kodekso 136 straipsnio 3 dalis). Kai kurioms darbuotojų kategorijoms įstatymuose ir kituose darbo drausmę reglamentuojančiuose norminiuose teisės aktuose gali būti nustatytos ir kitos drausminės nuobaudos.


Skiriant drausminę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau. Drausminė nuobauda skiriama tuoj pat, paaiškėjus darbo drausmės pažeidimui, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai pažeidimas paaiškėjo, neįskaitant laiko, kurį darbuotojas darbe nebuvo dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o iškėlus baudžiamąją bylą, - ne vėliau kaip per du mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Negalima skirti drausminės nuobaudos praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo padarytas. Jei darbo drausmės pažeidimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją), drausminė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per dvejus metus nuo pažeidimo padarymo dienos.

 

Representation of natural person and legal entity and protection of interests

Atstovavimas teisme

Asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Paties asmens dalyvavimas byloje neatima iš jo teisės turėti šioje byloje atstovą. Atstovo atvykimas į teismo posėdį laikomas tinkamu byloje dalyvaujančio asmens, kuriam jis atstovauja, dalyvavimu teismo posėdyje, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, jog atstovaujamojo dalyvavimas procese yra būtinas. Asmuo privalo turėti byloje advokatą. Valstybei teisme atstovauja Vyriausybė, įstatymų numatytais atvejais – Vyriausybės įgaliota arba kita institucija. Valstybei teisme taip pat gali atstovauti atstovai pagal pavedimą. Fizinių asmenų atstovai pagal įstatymą privalo pateikti teismui dokumentus, patvirtinančius jų teises ir pareigas. Byloje turinčiam dalyvauti fiziniam asmeniui, nustatyta tvarka pripažintam nežinia kur esančiu, atstovauja jo turto administratorius (laikinasis administratorius), paskirtas nežinia kur esančio fizinio asmens turtui saugoti ir tvarkyti. Apie tai jis pateikia teismui atitinkamą dokumentą.

Atstovų pagal įstatymą teisės

Atstovai pagal įstatymą atstovaujamųjų vardu atlieka visus procesinius veiksmus, kuriuos atlikti teisė priklauso atstovaujamiesiems, išskyrus įstatymų numatytas išimtis. Atstovai pagal įstatymą gali pavesti bylą vesti teisme kitam jų pasirinktam atstovui.

Atstovavimas teisme juridiniams asmenims

Juridinių asmenų bylas teisme veda jų organai ar dalyviai, veikiantys pagal įstatymus ar steigimo dokumentus, jiems suteiktas teises ir pareigas. Šiais atvejais laikoma, kad bylą veda pats juridinis asmuo. Juridinių asmenų atstovais teisme gali būti atitinkamų juridinių asmenų darbuotojai (apeliacinės instancijos teismuose – turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą) arba advokatai ar advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje. Juridiniam asmeniui gali atstovauti ir kiti asmenys – neteisinių sričių specialistai (auditoriai, buhalteriai, mokesčių konsultantai, patentiniai patikėtiniai ir kt.). Asmenys, kurie gali būti teisme atstovais pagal pavedimą.

Atstovais pagal pavedimą teisme gali būti:

  • advokatai;
  • advokatų padėjėjai,turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje;
  • vienas iš bendrininkų kitų bendrininkų pavedimu;
  • asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, jeigu jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui);
  • profesinės sąjungos, jeigu jos atstovauja profesinės sąjungos nariams darbo teisinių santykių bylose. Neleisti atstovauti pagal pavedimą teismas gali tik tada, kai atstovas pagal įstatymus negali būti įgaliotojo atstovu.


Atstovas pagal pavedimą

Atstovo pagal pavedimą teisės turi būti išreikštos įstatymų nustatyta tvarka išduotame ir įformintame įgaliojime. Fizinių asmenų duodami įgaliojimai patvirtinami notarine tvarka, išskyrus Civiliniame kodekse nurodytus atvejus, kai įgaliojimo patvirtinimas yra prilyginamas notariniam jo patvirtinimui. Šio Kodekso 55 straipsnyje nurodytu atveju įgaliojimus Civilinio kodekso nustatyta tvarka taip pat gali patvirtinti atitinkamo juridinio asmens organas. Advokato arba advokato padėjėjo teisės ir pareigos bei jų mastas patvirtinami rašytine su klientu sudaryta sutartimi. Atstovo teisės gali būti išreiškiamos teisme žodiniu įgaliotojo pareiškimu, kuris turi būti įrašytas į teismo posėdžio protokolą, jei protokolas rašomas. Jeigu teismo posėdžio protokolas nerašomas, įgaliojimas turi būti patvirtintas. Įgaliojimas gali būti duodamas tam tikrai įgaliotojo bylai, kelioms ar visoms jo byloms vesti arba atskiriems procesiniams veiksmams atlikti. Įgaliojimas atstovauti teisme suteikia atstovui teisę atlikti atstovaujamojo vardu visus procesinius veiksmus, išskyrus išimtis, nurodytas įgaliojime. Įgaliojimas atstovui pareikšti ieškinį ir priešieškinį, atsisakyti pareikšto ieškinio ir jį pripažinti, sudaryti taikos sutartį, perįgalioti, gauti vykdomąjį raštą ir pateikti jį vykdymui, gauti turtą, paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo turi būti atskirai aptarti įgaliojime.

 

Preparation of claim, counter-claim, duplicate and triplicate

Ieškinys

Pagal dabar galiojantį Civilinio proceso kodeksą 135 straipsnį ieškinio turinyje numatyti tam tikri reikalavimai.

Teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Ieškinyje, be to, turi būti nurodoma:

  • ieškinio suma, jeigu ieškinys turi būti įkainotas;
  • aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas);
  • įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamosios vietos ir kitokių įrodymų buvimo vietą;
  • ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas);
  • ieškovo nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba parengiamasis procesinis dokumentas;
  • informacija, ar byla bus vedama per advokatą.


Prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, taip pat duomenys, kad žyminis mokestis sumokėtas, bei prašymai dėl įrodymų, kurių ieškovas pateikti negali, išreikalavimo, nurodant priežastis, kodėl negalima pateikti šių įrodymų.

Atsiliepimas į ieškinį

Kartu su ieškinio nuorašu teismas atsakovui ir tretiesiems asmenims nusiunčia pranešimą dėl atsiliepimų į pareikštą ieškinį pateikimo teismui. Pranešime teismas nustato ne trumpesnį kaip keturiolikos, bet ir ne ilgesnį kaip trisdešimties dienų terminą atsiliepimams pareikšti, nurodo atsiliepimų nepateikimo pasekmes bei atsakovo pareigą pateikti atsiliepimą į ieškinį. Išimtiniais atvejais teismas, atsižvelgdamas į atsakovo ar trečiojo asmens prašymą ir bylos sudėtingumą, gali šį terminą pratęsti iki šešiasdešimties dienų. Šioje dalyje nurodyti terminai skaičiuojami nuo atitinkamo pranešimo įteikimo dienos. Atsiliepimai į pareikštą ieškinį turi atitikti procesiniams dokumentams keliamus turinio reikalavimus.

Atsiliepimuose į pareikštą ieškinį papildomai nurodoma:

  • sutinkama ar ne su pareikštu ieškiniu;
  • nesutikimo motyvai;
  • įrodymai, kuriais yra grindžiami nesutikimo motyvai;
  • atsakovo nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu ieškovas nepateiks paruošiamųjų procesinių dokumentų;
  • informacija, ar byla bus vedama per advokatą.

Teismas turi teisę atsisakyti priimti įrodymus ir motyvus, kurie galėjo būti pateikti atsiliepime į ieškinį, jeigu mano, kad vėlesnis jų pateikimas užvilkins sprendimo priėmimą byloje. Jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jei yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių.
Dalyvaujančių byloje asmenų procesiniai dokumentai – tai šių asmenų ieškiniai, priešieškiniai, atsiliepimai į ieškinius ar priešieškinius, dublikai (ieškovo atsiliepimai į atsakovo pareikštą atsiliepimą), triplikai (atsakovo atsiliepimai į dubliką), atskirieji, apeliaciniai ir kasaciniai skundai bei atsiliepimai į juos ir kiti dokumentai, kuriuose rašytinio proceso metu pareikšti jų prašymai, reikalavimai, atsikirtimai ar paaiškinimai.

 

Pre-trial debt and damage compensation recovery

Ikiteisminiu skolos ir/ar žalos atlyginimo išieškojimu siekiama užtikrinti įsiskolinimų grąžinimą ne teismo tvarka, netaikant priverstinio pobūdžio priemonių. Ikiteisminis skolos ir/ar žalos atlyginimo išieškojimas apima priemones, kuriomis siekiama, kad skolininkas gera valia įvykdytų turtinę prievolę ar kitais teisėtais būdais būtų patenkintas kreditoriaus turtinis reikalavimas.

Tai pigiausias ir greičiausias būdas kreditoriui atgauti savo lėšas iš skolininko.

Skolas ir žalos atlyginimus išieškome visoje Lietuvoje.

 

Company bankruptcy

Likviduojame ir parengime bankrotui bendroves ir kitus juridinius asmenis. Taip pat siūlome probleminės bendrovės perėmimo paslaugą, už tam tikrą mokestį pasirūpiname Jūsų bendrovės uždarymu, atleisdami savininką, nuo bet kokių tolimesnių rūpesčių.
Pageidaujant nedelsiant pakeičiame bendrovės pavadinimą ir adresą, remiantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu atleidžiame buvusius bendrovės vadovus nuo atsakomybės bendrovei.

Mes teikiame įvairiapusiškas, su įmonių bankrotu susijusias, teisines paslaugas:

  • konsultuojame bankroto procedūros pradėjimo
  • vykdymo ir stebėjimo klausimais
  • ruošiame neteisminio ir teisminio bankroto procedūrų dokumentus
  • rengiame pareiškimus teismui dėl bankroto bylos iškėlimo
  • atliekame įmonės sudarytų sandorių teisinį auditą
  • rengiame ieškinius dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais
  • atstovaujame klientų interesams kreditorių susirinkimuose, kreditorių komitetuose ir teismuose,
  • atstovaujame bankrutuojančioms įmonėms teisme sprendžiant sandorių negaliojimą ir kitais atvejais
 
Change of company’s authorized capital

Įstatinis kapitalas (angl. authorized, stated,minimum capital) – visų bendrovės išleistų ir pasirašytų akcijų nominalių verčių suma.

Įstatinis kapitalas suformuojamas steigiant įmonę. Vėliau jis gali būti didinamas/mažinamas. Išimtinę teisę priimti sprendimą dėl įstatinio kapitalo padidinimo/mažinimo turi visuotinis akcininkų susirinkimas. Kad būtų priimtas sprendimas didinti/mažinti įstatinį kapitalą, už jį turi būti skiriama ne mažiau kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių akcininkų suteikiamų balsų.

Įstatinio kapitalo didinimo būdai

Įstatinio kapitalo didinimo tvarką nustato Akcinių bendrovių įstatymo 49–51 straipsniai. Įstatinis kapitalas gali būti didinamas dviem būdais:

  • išleidžiant naujas akcijas
  • arba
  • padidinant jau išleistų akcijų nominaliąsias vertes.

 

Kad ir koks būdas būtų pasirinktas, jis neturės įtakos operacijų registravimui Didžiosios knygos sąskaitose – bet kokiu atveju bus didinama įstatinio kapitalo suma. Skirsis tik įrašai analitinėje apskaitoje, kur reikės užregistruoti arba naujai išleistas akcijas, arba esamų akcijų nominaliosios vertės padidėjimą.

Įstatinio kapitalo suma rodo akcininkų į įmonę investuotas lėšas. Taigi, norint didinti įstatinį kapitalą, reikia tam skirti papildomų lėšų. Įstatinis kapitalas gali būti didinamas:

  • papildomais akcininkų įnašais;
  • arba iš įmonės lėšų.

 

Įstatinio kapitalo didinimas papildomais įnašais

Įstatinis kapitalas papildomais akcininkų ar kitų asmenų įnašais gali būti didinamas tik išleidžiant naujas akcijas. Pirmumo teisę įsigyti naujai išleidžiamas įmonės akcijas turi jau esami įmonės akcininkai. Jie gali įsigyti naujų akcijų proporcingai jų turimų akcijų nominaliajai vertei. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad nemoki įmonė gali papildomais įnašais didinti įstatinį kapitalą tik tuo atveju, kai jos išleidžiamas naujas akcijas įsigyja jos akcininkai, darbuotojai ar kreditoriai.

Pakeisti įmonės įstatai registruojami jau po to, kai pasirašomos naujai išleistos akcijos ir įmokami pradiniai įnašai. Todėl finansinėje apskaitoje įstatinio kapitalo didinimą papildomais įnašais tikslinga užregistruoti nelaukiant, kol įstatai bus įregistruoti. Priešingu atveju iš akcininkų gauti pradiniai įnašai liktų niekur neapskaityti – būtų neteisingi pinigų sąskaitų likučiai.

Įstatinio kapitalo didinimas iš įmonės lėšų

Įstatinis kapitalas gali būti didinamas ne tik papildomais akcininkų įnašais, bet ir iš pačios įmonės lėšų. Įmonės lėšomis laikomos jos nuosavame kapitale sukauptos sumos: nepaskirstytasis pelnas, akcijų priedai bei rezervai, išskyrus savų akcijų ir privalomąjį rezervus. Jeigu įmonės balanse parodyti nepaskirstytieji nuostoliai, įstatinį kapitalą galima didinti tik iš ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezervo.

Nusprendus didinti įstatinį kapitalą iš įmonės lėšų, yra išleidžiamos naujos akcijos, kurios nemokamai išdalijamos akcininkams. Kai įstatinis kapitalas didinamas iš nepaskirstytojo pelno ar kitų rezervų, teisę gauti naujų išleidžiamų akcijų turi tik paprastųjų akcijų savininkai. Jeigu įstatinis kapitalas didinamas iš akcijų priedų ar ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezervo, naujas akcijas gali gauti tiek paprastųjų, tiek privilegijuotųjų akcijų savininkai. Kitas būdas padidinti įstatinį kapitalą iš įmonės lėšų yra tiesiog padidinti anksčiau išleistų akcijų nominaliąsias vertes.

Įstatinio kapitalo mažinimas

Įstatinis kapitalas paprastai mažinamas tokiais atvejais:

  • panaikinant bendrovės finansinėje atskaitomybėje užfiksuotus nuostolius;
  • siekiant anuliuoti bendrovės įsigytas akcijas;
  • siekiant akcininkams išmokėti bendrovės lėšų;
  • ištaisant įstatinio kapitalo sudarymo ar didinimo metu padarytos klaidos.
  • Įstatinis kapitalas gali būti mažinamas tik sumažinant akcijų nominalias vertes ar anuliuojant akcijas.


Priimti sprendimą mažinti įstatinį kapitalą turi teisę tik visuotinis akcininkų susirinkimas. Šiam sprendimui priimti reikalinga kvalifikuota 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų balsų dauguma bei kiti LR Akcinių bendrovių įstatyme nurodyti kriterijai.

Rengiame visus dokumentus susijusius su bendrovės įstatinio kapitalo didinimu ar mažinimu. Konsultuojame įstatinio kapitalo didinimo ar mažinimo būdu pasirinkimo bei kt. susijusiais klausimais. 

 

Change of company’s name

Juridinio asmens pavadinimo keitimas

Juridinis asmuo prieš pakeisdamas savo pavadinimą privalo apie tai pranešti viešai vieną kartą arba pranešti visiems juridinio asmens kreditoriams raštu. Jeigu juridinis asmuo neįvykdo pareigos, nurodytos šio straipsnio 1 dalyje, jam tenka su nepranešimu apie pavadinimo pakeitimą susijusių neigiamų pasekmių atsiradimo rizika. Juridinio asmens pavadinimas keičiamas keičiant steigimo dokumentus, kurie registruojami juridinių asmenų registre tik tada, kai įvykdyti šio straipsnio 1 dalies reikalavimai. Juridinis asmuo gali kreiptis į juridinių asmenų registrą dėl numatomo suteikti juridinio asmens naujojo pavadinimo laikino įtraukimo į juridinių asmenų registrą.

 

Legal administration of company

 

Įmonės teisinis administravimas - tai jos veiklos priežiūra teisiniu požiūriu.

 

UAB "REALM JURIDICAL" Jums siūlo galimybę turėti teisininkų komandą, kuri nuolat gilintųsi i Jūsų bendrovės specifiką. Spręstume kasdieninius einamuosius klausimus, sutvarkytume teisinius dokumentus, siekiant maksimaliai apginti Jūsų įmonės interesus. Iškilus ginčui, padėtumėme rasti galimo ginčo sprendimo būdą.
Ydingas požiūris yra manyti, kad neturint bylų teismuose, savo veikloje nesusiduriama su teisiniais klausimais. Teisininko pagalba kiekvienos įmonės veikloje yra žymiai vertingesne sprendžiant ne teisminius ginčus, o vykdant jų prevencija. Reta tikimybė, jog egzistuoja veikianti įmonė, kuriai nėra reikalinga teisinė pagalba. Visgi sudarote sandorius su savo klientais, turite darbuotojų, prekiaujate arba teikiate paslaugas. Visi šie tarpusavio santykiai turi teisinį elementą, kurį atsakingas ir rūpestingas vadovas turi patikėti teisininkui. Svarbu, kad įmonei puikiai sekantis, po to nereiktu pavėluotai kreiptis i teisininkus ir gailėtis dėl patirtų nuostolių.

 

Provision of information about a company

Juridinis asmuo

Juridinis asmuo yra savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme. Juridiniai asmenys skirstomi į viešuosius ir privačiuosius.
Viešieji juridiniai asmenys yra valstybės ar savivaldybės, jų institucijų arba kitų asmenų, nesiekiančių naudos sau, įsteigti juridiniai asmenys, kurių tikslas – tenkinti viešuosius interesus (valstybės ir savivaldybės įmonės, valstybės ir savivaldybės įstaigos, viešosios įstaigos, religinės bendruomenės ir t. t.).
Privatieji juridiniai asmenys yra juridiniai asmenys, kurių tikslas – tenkinti privačius interesus.

Mūsų įmonė teikia tokią informaciją:

  • juridinio asmens pavadinimas;
  • juridinio asmens teisinė forma;
  • juridinio asmens buveinė;
  • juridinio asmens kodas;
  • registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie tą juridinį asmenį;
  • juridinių asmenų turtas;
  • juridinio asmens organai;
  • juridinio asmens valdymo organų nariai (vardas, pavardė, asmens kodas (juridinio asmens kodas), gyvenamoji vieta (buveinė);
  • juridinio asmens valdymo organų nariai ir juridinio asmens dalyviai, turintys teisę juridinio asmens vardu sudaryti sandorius, jų teisių ribos ir parašų pavyzdžiai;
  • juridinio asmens filialai ir atstovybės (pavadinimai, kodai, buveinės, filialų ir atstovybių valdymo organų nariai);
  • juridinio asmens veiklos apribojimai;
  • juridinio asmens teisinis statusas;
  • juridinio asmens pasibaigimas;
  • juridinio asmens registro duomenų ir dokumentų keitimo datos.
 

Change of statute

Nuo 2015 m. sausio mėn 01 d. pagal Akcinių bendrovių įstatymą visos įmonės turi pakeisti bendrovių įstatus, įstatinio kapitalo dydžius ir akcijų nominalines vertes, kurie turi būti nurodyti eurais euro centų tikslumu.

Pakeisti bendrovių įstatai Juridinių asmenų registro tvarkytojui turi būti pateikti iki 2016 m. gruodžio 31 d.

KEIČIAME ĮSTATUS ELEKTRONINIU BŪDU IR UŽREGISTRUOJAME JUOS JURIDINIŲ ASMENŲ REGISTRE.

  • *Įstatinio kapitalo ir nominalios akcijų vertės konvertavimo iš litų į eurus bei įstatų turinio pagal Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijos patvirtintą formą keitimo kaina - 70 EUR.
  • Nemokamai Registrų centrui pateikiame bei užregistruojame akcinių bendrovių akcininkų sąrašus.
  • Įstatų keitimui inicijuoti mums reikia pateikti šiuos dokumentus:
  • Įstatus (skenuotus);

.Akcininkų sąrašą (vardas, pavardė, asmens, kodas, gyv. vieta, akcijų skaičius, akcijų įsigijimo data, pagrindas);
.Nurodyti įmonės direktoriaus vardą, pavardę, asmens kodą;
.Informaciją siųskite el.paštu: laura@sostinesteise.lt arba daugirdas@sostinesteise.lt

Šis privalomas įstatų pakeitimas puiki proga kiekvienai įmonei peržiūrėti savo steigimo dokumentus. Įmonės gali tuo pačiu inicijuoti kitus pakeitimus pvz., keisti įstatinį kapitalą (didinti arba mažinti)**, keisti įmonės registracijos adresą ***.

ATKREIPIAME DĖMESĮ, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. mokamas mokestis Registrų centrui už įstatų keitimą brangs net iki 26,65 EUR. O įmonėms, kurios iki minėtos datos nepakeis įstatų, bus siunčiami įspėjimai, numatomos baudos, nes pagal ATPK 1722 str. už teiktinų dokumentų nepateikimą juridinių asmenų registrui teisės aktų nustatyta tvarka užtraukia baudą juridinio asmens, jo filialo ar atstovybės, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo ar atstovybės vadovui ar kitam įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytam asmeniu.

**Įstatinio kapitalo keitimas (didinimas arba mažinimas) kartu su įstatų keitimu el. būdu – 110 EUR.
***Registracijos adreso keitimas kartu su įstatų keitimu el. būdu - 90 EUR.

Pastabos:
Valstybei skirtas rinkliavas moka/kompensuoja klientas (mes apmokame sąskaitą, vėliau pateikiame Jums kompensuoti).
Kainos nurodytos be PVM.

Telefono numeris pasiteiravimui:
Tel.: 8 5 213 4813 / 8 690 80 000 / 8 640 26 629 arba
el. p. laura@sostinesteise.lt arba daugirdas@sostinesteise.lt 

 

Reorganization of legal entity

Juridinio asmens pertvarkymas - tai juridinio asmens teisinės formos pakeitimas, kai naujos teisinės formos juridinis asmuo perima visas pertvarkyto juridinio asmens teises ir pareigas.

Juridinio asmens pertvarkymas tai ne jo reorganizavimas, nes šiuo atveju, juridinis asmuo nesibaigia (nenutraukia savo veiklos), o tik keičia teisinę formą, todėl svarbu įsidėmėti CK 2.104 nuostatą, kad jei pertvarkoma individuali įmonė, tai jos savininkas trejus metus yra atsakingas pagal pertvarkomo juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki naujos teisinės formos, šiuo atveju UAB įregistravimo juridinių asmenų registre. Individualios įmonės savininkas, pertvarkęs IĮ, trejus metus bus atsakingas ir savo asmeniniu turtu, jeigu neužtektų UAB turto patenkinti kreditorių, turėjusių galiojančią reikalavimo teisę į individualios įmonės reikalavimus.

Pertvarkant individualią įmonę į uždarą akcinę bendrovę, pirmiausia turi būti priimamas sprendimas pertvarkyti. Tačiau pagal Individualių įmonių įstatymo nustatytus reikalavimus, iki sprendimo pertvarkyti individualią įmonę į uždarąją akcinę bendrovę IĮ turtas, perduodamas už bendrovės akcijas, turi būti įvertintas nepriklausomo turto vertintojo teisės aktų, reglamentuojančių turto vertinimą, nustatyta tvarka. Turto vertinimo ataskaita turi atitikti akcinių bendrovių įstatymo nustatytus nepiniginio įnašo ataskaitos reikalavimus ir ne vėliau kaip likus 10 dienų iki sprendimo priėmimo pertvarkyti individualią įmonę priėmimo turi būti pateikta individualiai įmonei ir juridinių asmenų registrui. Verta patebėti, kad tokiu atveju, IĮ sukauptas pelnas neapmokestinamas ir automatiškai priskiriamas pertvarkytai UAB.

Iki sprendimo pertvarkyti IĮ notarui reikia pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus, taip pat dokumentus, įrodančius, kad IĮ gali būti pertvarkoma Į UAB (dėl įstatinio kapitalo suformavimo, nepriklausomai nuo formos, t.y. ar kapitalas formuojamas iš turto ar piniginių lėšų). Notarui pateikiami ir dokumentai, patvirtinantys, kad pertvarkomos įmonės kreditoriai tinkamai informuoti apie pertvarkymo procedūrą.
Inidividuali įmonė gali būti pertvarkoma į uždarąją akcinę bendrovę, jeigu IĮ turtas, atėmus visus individualios įmonės įsipareigojimus, yra ne mažesnis nei Akcinių bendrovių įstatyme uždarajai akcinei bendrovei nustatytas minimalus įstatinio kapitalo dydis (10 tūkst. litų). Jeigu individualios įmonės turto nustatytam minimaliam įstatiniam kapitalui sudaryti neužtenka arba įsipareigojimai viršija turto vertę, IĮ savininkas turi teisę mokėti papildomus įnašus. Tokiu atveju papildomo įnašo vertė nepriskiriama asmeninėms pajamoms. Be to, sudarant UAB įstatinį kapitalą iš papildomų savininkų įnašų, VMI draudžia šias lėšas pervesti kaip IĮ savininko paskolą naujai kuriamai uždarai akcinei bendrovei.

Sprendimą pertvarkyti individualią įmonę priima jos savininkas.
Sprendime pertvarkyti turi būti nurodyta:
į kokią teisinę formą individuali įmonė pertvarkoma, nurodant spėjamą pertvarkymo datą;
koks turtas, teisės ir pareigos perduodamos pertvarkytam juridiniam asmeniui (paremti finansiniais dokumentais);
turi būti pateikti UAB steigimo dokumentai (steigimo sutarties sudarinėti nereikia, tik patvirtinti įstatai);
sprendime turi būti nurodytas UAB įstatinio kapitalo dydis, jo formavimo tvarka, akcijų skaičius, akcijų nominali vertė;
nurodomi bendrovės valdymo organai, duomenys apie jų narius, leidinius, kuriuose skelbiama apie bendrovės pertvarkymą;
pertvarkytos bendrovės pavadinimas.

Apie sprendimą pertvarkyti individualią įmonę turi būti viešai paskelbta IĮ nuostatuose nurodytame dienraštyje tris kartus ne mažesniais kaip 30 dienų intervalais arba viešai paskelbta dienraštyje vieną kartą ir pranešta visiems IĮ kreditoriams raštu. 

 
Legal entity establishment (in Lithuania)

UAB "Realm Juridical" teikia profesionalias konsultacijas įmonių steigimo klausimais, operatyviai parengia visus reikalingus steigimo dokumentus:

  • įmonės steigimo sutarties aktą;
  • įmonės įstatus, nuostatus ir kt.


Atsakingi įmonės darbuotojai, pagal visus reikalavimus užpildo Juridinių asmenų registro (JAR) formas, rezervuoja laikinus įmonės pavadinimus, užtikrina sėkmingą įmonės steigimo dokumentų patvirtinimą pas notarą, jų pridavimą Registrų centrui ir garantuoja įregistruotos įmonės pažymėjimo atsiėmimą.

Rūpinamės operatyviu juridinio asmens įsteigimu!

  • AB (Akcinė bendrovė)
  • UAB (Uždara akcinė bendrovė)
  • ASOCIACIJA
  • DNSB (Daugiabučių namų savininkų bendrija)
  • VŠĮ (Viešoji įstaiga)
  • KŪB (Komandinė ūkinė bendrija)
  • LABDAROS IR PARAMOS FONDAS
  • IĮ (Individuali įmonė)
  • ŽŪB (Žemės ūkio bendrovė)
  • PS (Profesinės sąjungos)
  • TŪB (Tikroji ūkinė bendrija)
  • SĮ (Savivaldybės įmonė)
  • KU (Kredito unija)

 

AB (Akcinė bendrovė) yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo, kurio įstatinis kapitalas padalytas į dalis, vadinamas akcijomis. AB įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 150 000 Lt. Jos akcijos gali būti platinamos bei jomis prekiaujama viešai, vadovaujantis vertybinių popierių rinką reglamentuojančiais teisės aktais. Akcininkai yra fiziniai bei juridiniai asmenys, kurie turi įsigiję bendrovės akcijų. AB laikoma įsteigta nuo jos įregistravimo juridinių asmenų registre. Akcinių bendrovių, kurios pagal Vertybinių popierių įstatymą laikomos atskaitingais emitentais, reglamentavimo ypatumus nustato Vertybinių popierių įstatymas.

UAB (Uždaroji akcinė bendrovė) yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo, kurio pagrindinis tikslas – pelno siekimas savo pasirinkimu vykdant įstatymų nedraudžiamą komercinę ūkinę veiklą. UAB steigėjais gali būti ir fiziniai, ir juridiniai asmenys. UAB įstatinis kapitalas padalytas į dalis, vadinamas akcijomis. Fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie turi įsigiję UAB akcijų, vadinami akcininkais. Akcininkų skaičius turi būti mažiau kaip 250. Kiekvienas akcininkas bendrovėje turi tokias teises, kokias suteikia jam nuosavybės teise priklausančios akcijos. UAB akcijos negali būti platinamos bei jomis prekiaujama viešai, jei įstatymai nenustato kitaip. UAB įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 10 tūkstančių litų. Įstatinis kapitalas gali būti formuojamas tiek pinigais, tiek nepiniginiais įnašais, tačiau piniginių įnašų suma negali būti mažesnė nei 10 tūkstančių litų. UAB turi turėti visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą − vadovą. Gali būti sudaromas kolegialus priežiūros organas − stebėtojų taryba ir kolegialus valdymo organas − valdyba.

Asociacija – tai ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti narių interesus ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus. Asociacijos steigėjas gali būti 18 metų sulaukę veiksnūs friziniai asmenys ir (ar) juridiniai asmenys, sudarę asociacijos steigimo sutartį. Minimalus asociacijos steigėjų skaičius yra 3. Asociacija turi teisę vykdyti įstatymų nedraudžiamą ūkinę komercinę veiklą, kuri neprieštarauja jos įstatams ir reikalinga jos veiklos tikslams pasiekti. Asociacijos įstatuose turi būti aiškiai ir išsamiai apibūdinti veiklos tikslai, nurodant veiklos sritis ir rūšis. Draudžiama steigtis ir veikti asociacijoms, kurių tikslas arba veikimo būdai – prievarta nuversti ar pakeisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką arba pažeisti Lietuvos Respublikos teritorijos vientisumą, propaguoti karą ir smurtą, autoritarinį ar totalitarinį valdymą, kurstyti rasinę, religinę, socialinę nesantaiką, pažeisti žmogaus teises ir laisves, viešąją tvarką bei atlikti veiksmus, prieštaraujančius Lietuvos Respublikos įstatymams ir visuotinai pripažintoms tarptautinės teisės normoms, veikti dėl kitų valstybių interesų, jeigu jie yra priešingi Lietuvos valstybės interesams. Asociacija laikoma įsteigta nuo jos įregistravimo juridinių asmenų registre.

Daugiabučio namo savininkų bendrija (DNSB) – privatusis, ribotos civilinės atsakomybės, ne pelno siekiantis juridinis asmuo. Bendrija įgyvendina patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su bendro naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. DNSB steigimas – tai vienas iš būdų patalpų, esančių daugiabučiame name, savininkams realizuoti teisės aktuose nustatytas teises susitarti dėl bendrosios nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo.

VŠĮ (Viešoji įstaiga) yra pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti viešuosius interesus vykdant visuomenei naudingą veiklą. VšĮ turi teisę verstis įstatymų nedraudžiama ūkine komercine veikla, kuri yra neatsiejamai susijusi su jos veiklos tikslais. VšĮ neleidžiama gauto pelno skirti kitiems veiklos tikslams, negu nustatyta įstatuose, o lėšas, gautas kaip paramą, VšĮ naudoja jas perdavusio asmens nurodytiems tikslams. VšĮ steigėjai gali būti valstybės ar savivaldybės institucijos ir kiti iš įstaigos veiklos nesiekiantys sau naudos asmenys, sudarę VšĮ steigimo sutartį. Steigėjų skaičius neribojamas. VšĮ steigėjai, nustatyta tvarka perdavę viešajai įstaigai įnašą, tampa jos dalininkais. VšĮ dalininkas turi teisę įstatų ir įstatymų nustatyta tvarka perleisti kitiems asmenims dalininko teises, išskyrus atvejus, kai dalininkas yra valstybė ar savivaldybė. VšĮ turi turėti organą – visuotinį dalininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą − vadovą. VšĮ įstatuose gali būti numatytas ir kolegialus valdymo organas. Visuotiniame dalininkų susirinkime sprendžiamojo balso teisę turi visi VšĮ dalininkai, vienas dalininkas susirinkime turi vieną balsą, jei VšĮ įstatuose nenustatyta kitaip.

Komanditinė ūkinė bendrija (KŪB) – taip pat, kaip ir tikroji ūkinė bendrija, pasižymi ūkinei bendrijai būdingais požymiais, tačiau nuo tikrosios ūkinės bendrijos skiriasi tuo, kad, be tikrųjų narių, turi vieną ar daugiau narių komanditorių. Nario komanditoriaus statusas nuo tikrųjų narių statuso skiriasi tuo, kad: komanditoriai pagal bendrijos prievoles atsako tik tuo savo turtu, kurį įnešė į bendriją, komanditorius neturi teisės dalyvauti bendrovės valdyme (turi tik teisæ susipažinti su bendrijos finansine atskaitomybe, jei tokia sudaroma, ir kitais dokumentais).

Labdaros ir paramos fondas – tai savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio pagrindiniai veiklos tikslai – labdaros arba (ir) paramos bei kitokios pagalbos teikimas Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo bei Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos fondų įstatymo nustatyta tvarka fiziniams bei juridiniams asmenims mokslo, kultūros, švietimo, meno, religijos, sporto, sveikatos apsaugos, socialinės globos ir rūpybos, aplinkos apsaugos ir kitose visuomenei naudingomis ir nesavanaudiškomis pripažįstamose srityse. Labdaros ir paramos fondas laikomas įsteigtu nuo jo įregistravimo juridinių asmenų registre.

IĮ (Individuali įmonė) yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo, kurio pagrindinis tikslas pelno siekimas savo pasirinkimu vykdant įstatymų nedraudžiamą komercinę ūkinę veiklą. Individualią įmonę steigia vienas fizinis asmuo. Individualios įmonės steigėjas nuo įmonės įregistravimo laikomas individualios įmonės savininku. Individualios įmonės savininkas negali būti kitos individualios įmonės savininku.
Individualios įmonės turtas yra įmonės nuosavybėn perduotas individualios įmonės savininkui asmeninės nuosavybės teise priklausęs turtas, taip pat turtas, įgytas individualios įmonės vardu. Individualios įmonės savininkas turi teisę paimti individualios įmonės kasoje esančius pinigus, kaip avansu išmokamą pelną, savo asmeniniams poreikiams taip pat paimti iš individualios įmonės turtą.
Individuali įmonė turi vienasmenį valdymo organą – vadovą. Individualios įmonės savininkas kartu yra ir įmonės vadovas. Jei tai nustatyta individualios įmonės nuostatuose individualios įmonės savininkas gali įmonės vadovu paskirti kitą asmenį.

ŽŪB (Žemės ūkio bendrovė) yra fizinių asmenų pagal žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymą privatizuota buvusi žemės ūkio įmonė arba, sudarius steigimo sandorį, fizinių ir juridinių asmenų įsteigta įmonė. Bendrovėje turi būti ne mažiau kaip 2 nariai. Maksimalus narių skaičius neribojamas. Bendrovė yra ribotos turtinės atsakomybės juridinis asmuo. Jos turtas atskirtas nuo narių ir pajininkų turto. Bendrovės prievolės vykdomos iš jos turto. Bendrovė neatsako už savo narių ir pajininkų prievoles, nesusijusias su bendrovės veikla. Žemės ūkio bendrove laikoma gamybinei ir komercinei veiklai įsteigta įmonė, kurioje pajamos per ūkinius metus už žemės ūkio produkciją ir suteiktas paslaugas žemės ūkiui sudaro daugiau kaip 50 procentų visų realizavimo pajamų. Bendrovė privalo turėti savo pavadinimą, pagal kurį ją būtų galima atskirti nuo kitų juridinių asmenų.

PS (Profesinės sąjungos) yra savanoriškos, savarankiškos ir savaveiksmės organizacijos, atstovaujančios ir ginančios darbuotojų profesines darbo, ekonomines, socialines teises bei interesus. Profesinės sąjungos nariu gali būti asmenys, teisėtai dirbantys pagal darbo sutartį ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais Lietuvos Respublikos teritorijoje, Lietuvos Respublikos piliečiai, taip pat kiti asmenys, nuolat gyvenantys Lietuvoje, ne jaunesni kaip 14 metų, dirbantys pagal darbo sutartį ar kitais pagrindais, numatytais įstatymų.

TŪB (Tikroji ūkinė bendrija) – neribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo, kurios visi dalyviai yra tikrieji nariai ir kuri įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per tikruosius narius. Kai bendrijos prievolėms įvykdyti neužtenka bendrijos turto, bendrijos tikrieji nariai pagal bendrijos prievoles atsako solidariai visu savo turtu. Bendrijos steigėjais gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys. įstatymas numato, kad bendrijoje gali būti ne mažiau kaip 2 ir ne daugiau kaip dvidešimt steigėjų. Bendrijos steigėjais negali būti kitų bendrijų tikrieji nariai, IĮ savininkai, valstybė, savivaldybės, valstybės įmonės, biudžetinės įstaigos, taip pat ūkinės bendrijos ir individualios įmonės.Ūkinės bendrijos tikrasis narys yra bendrijos dalyvis, sudaręs bendrijos jungtinės veiklos sutartį ir įnešęs ar įsipareigojęs įnešti įnašą į bendriją. Įnašo dydis įstatymo nereglamentuojamas. Įnašas gali būti piniginis ir nepiniginis. Nepiniginis įnašas įvertinamas visų bendrijos tikrųjų narių sprendimu, bendru sutarimu. Ūkinės bendrijos tikrasis narys gali: dalyvauti tvarkant bendrijos reikalus ir priimant sprendimus, veikti bendrijos vardu, jeigu jungtinės veiklos sutartyje nenustatyta kitaip, gauti bendrijos pelno dalį.

KŪB (Komanditinė ūkinė bendrija) – taip pat, kaip ir tikroji ūkinė bendrija, pasižymi ūkinei bendrijai būdingais požymiais, tačiau nuo tikrosios ūkinės bendrijos skiriasi tuo, kad, be tikrųjų narių, turi vieną ar daugiau narių komanditorių. Nario komanditoriaus statusas nuo tikrųjų narių statuso skiriasi tuo, kad: komanditoriai pagal bendrijos prievoles atsako tik tuo savo turtu, kurį įnešė į bendriją, komanditorius neturi teisės dalyvauti bendrovės valdyme (turi tik teisæ susipažinti su bendrijos finansine atskaitomybe, jei tokia sudaroma, ir kitais dokumentais).

SĮ (Savivaldybės įmonė) yra iš savivaldybei nuosavybės teise priklausančių lėšų įsteigta arba įstatymų nustatyta tvarka savivaldybės nuosavybėn perduota įmonė, kurios visas turtas nuosavybės teise priklauso savivaldybei, o įmonė turtą valdo, naudoja bei disponuoja juo turto patikėjimo teisėmis.
Savivaldybių įmonės turi juridinio asmens statusą, t.y. jos pagal savo prievoles atsako tik savo nuosavu turtu.

KU (Kredito unija) - savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo. Kredito unijos tikslas - koordinuoti kredito unijos narių veiklą, atstovauti narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus. Sukaupiamas pajinis kapitalas, kuris turi būti ne mažesnis kaip 15 000 Lt. Kredito unija turi teisę vykdyti įstatymų nedraudžiamą ūkinę komercinę veiklą, kuri neprieštarauja jos įstatams bei veiklos tikslams ir reikalinga jos tikslams pasiekti. Uniją gali steigti ne mažiau kaip 5 Lietuvos Respublikos fiziniai asmenys. Uniją gali steigti ir juridiniai asmenys, tačiau jų skaičius turi būti mažesnis už steigėjais esančių fizinių asmenų skaičių; Kredito unija gali būti įsteigta tik gavus priežiūros institucijos leidimą įsteigti kredito uniją.  

 

Consultancy on company’s restructuring, reorganization
 

Real estate separation

Pagal galiojantį Civilinį kodeksą 4.2 straipsnį daiktai skirstomi nekilnojamieji ir kilnojamieji. Nekilnojamaisiais daiktais laikomi daiktai, kurie yra nekilnojami pagal prigimtį ir pagal savo prigimtį kilnojami daiktai, kuriuos nekilnojamaisiais pripažįsta įstatymai. Nekilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra žemės sklypas ir su juo susiję daiktai, kurie negali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės.

Nekilnojamojo turto objekto atidalijimo turinys, sąlygos:

Nekilnojamojo turto objekto atidalijimas yra toks nekilnojamojo turto objekto formavimo būdas, kai iš Nekilnojamojo turto registre įregistruoto bendrosios nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto objekto nuosavybės bendrasavininkių prašymu atidalijamos nekilnojamojo turto objekto dalys, kurios suformuojamos kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai. Atidalijant nekilnojamojo turto objektą vadovaujamasi Žemės įstatymo ir Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka bei šio įstatymo 17 straipsnio nuostatomis. Suformuoti nekilnojamojo turto objektai turi atitikti šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Nekilnojamojo turto objektas padalijamas Žemės įstatymo ir Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka ir tik tais atvejais, jeigu padalijimo metu nepažeidžiamos teritorijų planavimo dokumentų ir žemėtvarkos projektų rengimo taisyklės.

Po nekilnojamojo turto objekto padalijimo naujai suformuoti nekilnojamojo turto objektai turi atitikti šiuos reikalavimus:

nebūti bendrosios nuosavybės teise naudojamose teritorijose, išskyrus tuos atvejus, kai to pageidauja naujai suformuojamo turto objekto savininkas arba bendrasavininkiai;

  • jų naudojimo būdas neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentams;
  • turto naudojimo pagrindinė tikslinė paskirtis bei ūkinės veiklos pobūdis neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentams;
  • gali funkcionuoti nepriklausydami vieni nuo kitų, jei įstatymai nenustato kitaip;
  • galima nustatyti ir apskaičiuoti kiekvieno iš jų vertę.


Žemės sklypų atidalijimas – žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos šiems bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys suformuojant iš jų atskirus žemės sklypus.  

 

Preparation of duty regulations

Pareiginės instrukcijos - darbinių funkcijų apibrėžimui naudojamas dokumentas. Jose išvardijamos funkcijos, kurias darbuotojas atlieka. Su pareigine instrukcija darbuotojas privalo būti supažindintas pasirašytinai. Pareiginės instrukcijos nebuvimas gali būti vertinamas dvejopai - darbdavys neturi teisinio pagrindo atleisti darbuotoją už pareigų neatlikimą, nes niekur nėra apibrėžtos darbuotojo atliekamos funkcijos, kita vertus, darbuotojas nežino, kokį tiksliai darbą jis privalo dirbti.

 

Preparation of appeal to court

Ci­vi­li­nio pro­ce­so ko­dek­so 431 straips­ny­je nu­ma­ty­ta ga­li­my­bė pri­klau­san­čią pi­ni­gų su­mą pri­si­teis­ti pa­ties pa­pras­čiau­sio ir grei­čiau­sio pro­ce­so tvar­ka – by­lo­je dėl teis­mo įsa­ky­mo iš­da­vi­mo. Sko­li­nin­kui, neat­si­skai­tan­čiam už su­tar­ti­nes są­ly­gas ir ne­sant es­mi­nių gin­čų (dėl ko­ky­bės, kie­ky­bės ir t. t.), le­mian­čių neat­si­skai­ty­mą, kre­di­to­rius ga­li pa­reikš­ti ieš­ki­nį (šiuo at­ve­ju va­di­na­mą pa­reiš­ki­mu) jo sko­li­nin­ko apy­lin­kę ap­tar­nau­jan­čiam teis­mui (jei pri­teis­ti­na su­ma vir­ši­ja 100 000 Lt, ieš­ki­nys tu­ri bū­ti reiš­kia­mas Apy­gar­dos teis­mui), kad šis pri­im­tų įsa­ky­mą dėl lė­šų pri­tei­si­mo. Pa­žy­mė­ti­na, kad by­lo­se dėl teis­mo įsa­ky­mo iš­da­vi­mo žy­mi­nis mo­kes­tis vals­ty­bei su­da­ro tik ¼ mo­kes­čio, ku­ris bū­tų mo­ka­mas ieš­ki­nį reiš­kiant pa­pras­tos gin­čo tei­se­nos tvar­ka, t. y. ¼ 3 proc. mo­kes­čio (CPK 80 str. 1 d. 3 p.). Tai­gi pa­ren­gia­mas ir pa­tei­kia­mas teis­mui pa­reiš­ki­mas. Teis­mas per vie­ną die­ną nu­spren­džia, ar jį pri­im­ti (ar ati­tin­ka for­mos rei­ka­la­vi­mus, ar su­mo­kė­tas žy­mi­nis mo­kes­tis ir t. t.) ir dar per vie­ną die­ną pri­ima įsa­ky­mą pri­teis­ti lė­šas. Įsa­ky­mas kar­tu su pa­ties pa­reiš­ki­mo nuo­ra­šu per vie­ną die­ną iš­siun­čia­mas sko­li­nin­kui (pa­pras­tai vi­sa tai už­trun­ka iki vie­nos sa­vai­tės). Ga­vęs teis­mo įsa­ky­mą, sko­li­nin­kas pri­va­lo per 20 die­nų įvyk­dy­ti prie­vo­lę (ar­ba im­tis ki­tų rei­ka­lau­ja­mų veiks­mų) ir apie tai pra­neš­ti teis­mui ar­ba pa­reikš­ti prieš­ta­ra­vi­mą. Nors teis­mas pri­va­lo ope­ra­ty­viai pri­im­ti įsa­ky­mą ir jis grei­tai įsi­tei­sė­ja, prieš­ta­ra­vi­mo ga­li­my­bė iš es­mės kom­pli­kuo­ja kre­di­to­riaus pa­dė­tį, ypač jei sko­li­nin­kas yra ne­są­ži­nin­gas ir iš­ma­no sa­vo pro­ce­si­nes tei­ses. Tai­gi, teis­mo įsa­ky­mas, sie­kiant ope­ra­ty­viai pri­teis­ti lė­šas, yra ga­na veiks­min­gas, bet kar­tu ir ne­prog­no­zuo­ja­mas. Jei sko­li­nin­kas ne­pa­reikš prieš­ta­ra­vi­mų, įsa­ky­mas per 20 die­nų įsi­tei­sės ir ne­be­ga­lės bū­ti skun­džia­mas (t. y. taps ne­nu­gin­či­ja­mas). Ta­čiau vi­sas jū­sų triū­sas nu­eis per­niek, jei sko­li­nin­kas pa­reikš prieš­ta­ra­vi­mą, tuo­met po mė­ne­sio, ga­vę pra­ne­ši­mą apie prieš­ta­ra­vi­mus, iš nau­jo tu­rė­si­te reng­ti ieš­ki­nį (taip pat mo­kė­ti pa­pil­do­mą žy­mi­nio mo­kes­čio da­lį) ginčo teisenos arba dokumentinio proceso tvarka.

 

Arrangement of inheritance documents


Paveldėjimo samprata

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą.

Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos. Nepaveldimos asmeninės neturtinės ir turtinės teisės, neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu (teisė į garbę ir orumą, autorystė, teisė į autorinį vardą, į kūrinio neliečiamybę, į atlikėjo vardą ir atlikimo neliečiamybę), teisė į alimentus ir pašalpas, mokamas palikėjui išlaikyti, teisė į pensiją, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą.

Pagal įstatymą paveldima, kada tai nepakeista ir kiek nepakeista testamentu. Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei.

Asmenys, galintys būti įpėdiniais

Įpėdiniais gali būti:

  • paveldint pagal įstatymą – fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu, palikėjo vaikai, gimę po jo mirties, taip pat Lietuvos valstybė;
  • paveldint pagal testamentą – fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu, taip pat kurie buvo pradėti jam esant gyvam ir gimė po jo mirties; testamente įvardyti dar nepradėti asmenys, jiems gimus;
  • paveldint pagal testamentą – juridiniai asmenys, kurie yra palikėjo mirties momentu arba steigiami vykdant. Įpėdiniais pagal testamentą taip pat gali būti valstybė, savivaldybės.


Įpėdinių pagal įstatymą eilės

Paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra:

  • pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties;
  • antros eilės – palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai;
  • trečios eilės – palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai;
  • ketvirtos eilės – palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės;
  • penktos eilės – palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos);
  • šeštos eilės – palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės).


Antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą tiktai nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Trečios, ketvirtos, penktos ir šeštos eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu šie įpėdiniai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė.

Įvaikiai ir jų palikuonys, paveldintys po įtėvio ar jo giminaičių mirties, prilyginami įtėvio vaikams ir jų palikuonims. Jie nepaveldi pagal įstatymą po savo tėvų ir kitų aukštutinės linijos giminaičių pagal kilmę, taip pat po savo brolių ir seserų pagal kilmę mirties.

Įtėviai ir jų giminaičiai, paveldintys po įvaikio ar jo palikuonių mirties, prilyginami tėvams ir kitiems giminaičiams pagal kilmę. Įvaikio tėvai ir kiti jo aukštutinės linijos giminaičiai pagal kilmę nepaveldi pagal įstatymą po įvaikio ar jo palikuonių mirties.

Pagal įstatymą paveldi palikėjo vaikai, gimę susituokusiems tėvams arba tėvams, kurių santuoka pripažinta negaliojančia, taip pat nesantuokiniai vaikai, kurių tėvystė nustatyta pagal įstatymus.

 

Registration of trademark industrial design

Prekių ženklas – bet koks žymuo, kurio paskirtis – atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba paslaugų ir kurį galima pavaizduoti grafiškai. Šiame įstatyme prekių ženklui prilyginamas ir ženklas, skirtas paslaugoms žymėti.

Pareiškėjas, norintis įregistruoti ženklą, turi paduoti Valstybiniam patentų biurui paraišką.
Paraišką pareiškėjo vardu gali paduoti ir jo atstovas. Užsienio valstybių fiziniai asmenys, nuolat negyvenantys Lietuvos Respublikoje, ir užsienio valstybių juridiniai asmenys, neturintys Lietuvos Respublikoje įregistruoto filialo arba atstovybės, paraiškas Valstybiniam patentų biurui paduoda ir visus su ženklo registracija susijusius veiksmus Valstybiniame patentų biure, įskaitant ir atstovavimą Apeliaciniame skyriuje, atlieka per Lietuvos Respublikos patentinį patikėtinį.

Paraišką pareiškėjo vardu gali paduoti ir jo atstovas. Užsienio valstybių fiziniai asmenys, nuolat negyvenantys Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, ir užsienio valstybių juridiniai asmenys, neturintys Lietuvos Respublikoje įregistruoto filialo arba atstovybės arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje savo buveinės, filialo arba atstovybės, paraiškas Valstybiniam patentų biurui paduoda ir visus su ženklo registracija susijusius veiksmus Valstybiniame patentų biure, įskaitant atstovavimą Apeliaciniame skyriuje, atlieka per Lietuvos Respublikos patentinį patikėtinį.

Vienam ženklui įregistruoti paduodama viena paraiška.

Paraišką įregistruoti ženklą sudaro:

  • prašymas įregistruoti ženklą ir išduoti prekių ženklo liudijimą, pasirašytas pareiškėjo ar jo atstovo;
  • dokumentas, patvirtinantis, kad sumokėtas nustatytas mokestis;
  • pareiškėjo įgaliojimas asmeniui, jeigu paraišką paduoda įgaliotas asmuo;
  • prašymas suteikti prioritetą (jei reikia);
  • kompetentingų institucijų pagal šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus išduotas leidimas (jei reikia);
  • kolektyvinio ženklo naudojimo nuostatai (jei reikia);
  • teisių savininko sutikimas.


Prašyme įregistruoti ženklą ir išduoti prekių ženklo liudijimą nurodoma:

  • pareiškėją ir jo atstovą identifikuojantys duomenys;
  • pareikšto registruoti ženklo vaizdas ir jo aprašas;
  • prekių ir (ar) paslaugų, kurioms žymėti pareikštas registruoti ženklas, pavadinimai, suskirstyti pagal paraiškos padavimo dieną galiojančią Nicos klasifikaciją;
  • nuoroda, kad ženklas, kurį norima įregistruoti, yra erdvinis ženklas, (jei reikia);
  • nuoroda, kad spalva ar spalvų derinys, kompozicija yra laikomi skiriamuoju ženklo požymiu, (jei reikia);
  • nuoroda, kurie ženklo elementai yra nesaugomi, (jei reikia);
  • nuoroda, kad ženklas registruojamas ir skelbiamas standartiniais Valstybinio patentų biuro rašmenimis, (jei reikia);
  • ženklo ar jo žodinių elementų transliteracija, taip pat vertimas į lietuvių kalbą (jei reikia);
  • nuoroda, kad ženklas, kuriam įregistruoti paduodama paraiška, yra kolektyvinis ženklas.


Paraiškoje gali būti prašoma įregistruoti ženklą vienai ar daugiau prekių ir (ar) paslaugų klasių. Už daugiau nei vieną paraiškoje nurodytą prekių ir (ar) paslaugų klasę mokamas nustatytas papildomas mokestis.

Paraiškos, ženklo ekspertizė

Valstybinis patentų biuras per 1 mėnesį nuo paraiškos gavimo dienos atlieka formalią paraiškos dokumentų ekspertizę: patikrina, ar pateikta ir ar tinkamai įforminta. Atlikęs paraiškos ekspertizę, Valstybinis patentų biuras atlieka ženklo ekspertizę. Jeigu ženklas neatitinka nustatytų reikalavimų, Valstybinis patentų biuras priima sprendimą neregistruoti ženklo visoms arba daliai prekių ir (ar) paslaugų. Sprendimas, kuriame turi būti nurodyti atsisakymo registruoti ženklą pagrindai ir motyvai, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo jo priėmimo išsiunčiamas pareiškėjui ar jo atstovui. Pareiškėjas ar jo atstovas turi teisę per 3 mėnesius nuo sprendimo neregistruoti ženklo išsiuntimo dienos raštu pateikti Valstybiniam patentų biurui prašymą atlikti pakartotinę ekspertizę. Valstybinis patentų biuras priimtą sprendimą dėl pakartotinės ženklo ekspertizės ne vėliau kaip per 10 dienų nuo jo priėmimo išsiunčia pareiškėjui ar jo atstovui.

Ženklo įregistravimas

Nustatęs, kad ženklas atitinka reikalavimus, Valstybinis patentų biuras priima sprendimą ženklą įregistruoti ir ne vėliau kaip per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos išsiunčia pareiškėjui ar jo atstovui šį sprendimą ir nurodymą sumokėti nustatytą mokestį.Valstybinis patentų biuras įregistruoto ženklo savininkui ar jo atstovui išduoda ženklo registracijos liudijimą. Ženklo registracijos liudijimas yra teisinis dokumentas, patvirtinantis ženklo įrašymą Lietuvos Respublikos prekių ženklų registre ir ženklo savininko išimtines teises į įregistruotą ženklą. Lietuvos Respublikos prekių ženklų registras yra valstybės registras. Jį tvarko Valstybinis patentų biuras.

Lietuvos Respublikos prekių ženklų registre registruojami ir kaupiami šie duomenys:

  • ženklo vaizdas;
  • prekių ir (ar) paslaugų, kurioms žymėti pareikštas registruoti ženklas, pavadinimai, suskirstyti pagal paraiškos padavimo dieną galiojančią Nicos klasifikaciją;
  • paraiškos padavimo data ir numeris;
  • ženklo įregistravimo data ir numeris;
  • pareiškėjo pavadinimas arba vardas, pavardė ir adresas (buveinė);
  • ženklo savininko pavadinimas arba vardas, pavardė ir adresas (buveinė);
  • registracijos galiojimo termino pasibaigimo data;
  • prioriteto data, pirmosios paraiškos numeris, valstybės kodas, jei pagal šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalį suteiktas prioritetas;
  • parodos pavadinimas, prekių ir (ar) paslaugų eksponavimo data, jei pagal šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalį suteiktas prioritetas;
  • atstovo (jei jis yra) vardas, pavardė, adresas (buveinė);
  • nuoroda, kad ženklas yra kolektyvinis, erdvinis ar kad spalva yra skiriamasis ženklo požymis;
  • kiti duomenys, susiję su ženklo registracija, naudojimu ir apsauga;

duomenų keitimo pagrindai ir data. Lietuvos Respublikos prekių ženklų registro nuostatų nustatyta tvarka naudotis Lietuvos Respublikos prekių ženklų registro duomenimis turi teisę visi fiziniai ir juridiniai asmenys. Bet kurių asmenų, sumokėjusių nustatytą mokestį, prašymu Valstybinis patentų biuras išduoda išrašą iš Lietuvos Respublikos prekių ženklų registro.
 

 

Preventive stamp

Spaudas – tai viena is prevencinių skolų susidarymo priemonių. Naudodamiesi mūsų spaudu Jūs ženkliai sumažinsite laiku neapmokamų sąskaitų skaičių. Spaudas sąskaitoje primins Jūsų klientui, kad laiku neatsiskaičius, įsiskolinimo administravimą gali perimti mūsų įmonė. Ši paslauga – efektyvi finansinių atsiskaitymų kontrolės priemonė.

 

Provision of registration address

Imonės buveinės adresas nurodomas steigimo, bei registravimo dokumentuose ir yra registruojamas kaip neabejotinai tikslus. Remiantis įstatymais, pasikeitus įmonės adresui turi būti keičiami ir Juridinių asmenų registre registruoti imonės duomenys bei dokumentai.
Jei Jūsų įmonės realus adresas skiriasi nuo to, kuris nurodytas įstatuose ir įmonės registravimo pažymėjime, turite pakeisti įstatus ir įregistruoti juos Registru centre. Tokiu atveju, Jums, taip pat bus išduotas naujas įmonės registravimo pažymėjimas.

LR CK 2.49 straipsnis. Juridinio asmens buveinė:

  • Juridinio asmens buveine laikoma ta vieta, kurioje yra nuolatinis jo valdymo organas. Juridinio asmens buveinė apibūdinama nurodant patalpų, kuriose yra buveinė, adresą.
  • 2. Jeigu juridinio asmens buveinė, nurodyta juridinių asmenų registre, steigimo dokumentuose ar sandoryje, ir jo nuolatinio valdymo organo buvimo vieta nesutampa, tai tretieji asmenys nuolatinio valdymo organo buvimo vietą turi teisę laikyti juridinio asmens buveine.
  • 3. Visas susirašinėjimas su juridiniu asmeniu yra laikomas tinkamu, kai jis vyksta juridinio asmens buveinės adresu, taip pat atsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalį, jeigu juridinis asmuo aiškiai nenurodė kitaip.
  • 4. Juridinis asmuo, pakeitęs buveinę, privalo atitinkamai pakeisti steigimo dokumentus ir juos įregistruoti".

 

Pagal galiojantį LR Civilinį kodeksą 2.39 straipsnį juridiniam asmeniui suteikiamas pavadinimas
Juridinis asmuo privalo turėti savo pavadinimą, pagal kurį jį būtų galima atskirti nuo kitų juridinių asmenų. Juridinio asmens pavadinimas yra juridinio asmens nuosavybė, tačiau jis negali būti parduotas ar kitaip perduotas kito asmens nuosavybėn atskirai nuo juridinio asmens. Juridinio asmens pavadinimas neturi prieštarauti viešajai tvarkai ar gerai moralei ir klaidinti visuomenę dėl juridinio asmens steigėjo, dalyvio, buveinės, veiklos tikslo, teisinės formos, tapatumo ar panašumo į kitų juridinių asmenų pavadinimus, žinomesnių Lietuvos visuomenei užsienio įmonių, įstaigų ir organizacijų vardus, prekių ir paslaugų ženklus. Juridinio asmens pavadinimas neturi klaidinti dėl jo tapatumo ar panašumo į anksčiau už juridinį asmenį Lietuvos Respublikoje pateiktus registruoti, įregistruotus ar pripažintus žinomus prekių ir paslaugų ženklus. Juridinio asmens pavadinimas atskirai neregistruojamas ir yra saugomas nuo tos dienos, kai juridinių asmenų registrui pateikiamas prašymas įregistruoti juridinį asmenį. Juridinių asmenų registro nuostatai gali nustatyti papildomus reikalavimus juridinių asmenų pavadinimui.

Juridinio asmens pavadinimo sudarymas

Juridinio asmens pavadinimas yra sudaromas iš žodžių ar žodžių junginių, vartojamų perkeltine reikšme arba turinčių tiesioginę reikšmę. Juridinio asmens pavadinimas turi būti sudarytas laikantis lietuvių bendrinės kalbos normų ir negali būti sudarytas tik iš tiesioginę veiklos daiktų ar paslaugų rūšį nurodančio bendrinio žodžio (žodžių) arba tik iš vietovardžio, arba tik iš kitokio žodžio, neturinčio skiriamojo požymio. Juridinio asmens pavadinimas gali būti sudarytas iš raidžių, kurios negali būti suprantamos kaip žodžiai, ir skaitmenų arba jų derinių tik tada, jeigu toks pavadinimas yra nusistovėjęs visuomenėje. Juridinio asmens, susijusio su užsienio juridiniu asmeniu ar kita organizacija, pavadinimas gali būti sudaromas taip, kad jis būtų tapatus ar panašus į užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos pavadinimą, jei yra šių sutikimas naudoti pavadinimą.

Steigiamo juridinio asmens pavadinimas

Juridinio asmens steigėjai gali kreiptis į juridinių asmenų registrą dėl steigiamo juridinio asmens pavadinimo laikino įtraukimo į juridinių asmenų registrą. Steigiamo juridinio asmens pavadinimas įtraukiamas į juridinių asmenų registrą šešiems mėnesiams ir šiam terminui pasibaigus išbraukiamas nepranešus apie tai juridinio asmens steigėjams. Neleidžiama įgyti teisių ir pareigų prisidengiant kito juridinio asmens pavadinimu arba naudoti kito juridinio asmens pavadinimą be jo sutikimo.

Suteikiame įmonei pavadinimą:

  • steigiant AB (Akcinė bendrovė)
  • steigiant UAB (Uždara akcinė bendrovė)
  • steigiant ASOCIACIJA
  • steigiant DNSB (Daugiabučių namų savininkų bendrija)
  • steigiant VŠĮ (Viešoji įstaiga)
  • steigiant KŪB (Komandinė ūkinė bendrija)
  • steigiant LABDAROS IR PARAMOS FONDAS
  • steigiant IĮ (Individuali įmonė)
  • steigiant ŽŪB (Žemės ūkio bendrovė)
  • steigiant PS (Profesinės sąjungos)
  • steigiant TŪB (Tikroji ūkinė bendrija)
  • steigiant SĮ (Savivaldybės įmonė)
  • steigiant KU (Kredito unija)
  • ir kt.

Naujai steigiamoms įmonėms suteikiame registracijos adreso pavadinimą neribotam laikotarpiui už vienkartinį mokestį.

 

Claim purchase


Pagal galiojantį Civilinį kodeksą 6.101 straipsnį kreditorius turi teisę perleisti reikalavimą. Kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės. Galima perleisti ir būsimą reikalavimą.

Reikalavimo teisė pereina kitam asmeniui įstatymų pagrindu šiais atvejais:

  • kai įvyksta universalus kreditoriaus teisių perėmimas;
  • kai teismo sprendimu kreditoriaus teisės perkeliamos kitam asmeniui, jeigu šią galimybę numato įstatymai;
  • kai skolininko laiduotojas arba įkaito davėjas, kurie nėra užtikrintos prievolės šalys, prievolę įvykdo už skolininką;
  • kai regreso tvarka draudimo įmonei pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku, atsakingu už draudiminį įvykį;
  • kitais įstatymų nustatytais atvejais. Be skolininko sutikimo kreditoriui draudžiama perleisti reikalavimą, jeigu kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminės reikšmės


Atvejai, kuriais draudžiama perleisti reikalavimą:

  • draudžiama perleisti tokį reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas;
  • draudžiama perleisti reikalavimą teisėjui, prokurorui ar advokatui, kurie dėl šio reikalavimo iškeltoje byloje atlieka savo tarnybines pareigas;
  • draudžiama perleisti reikalavimą, kuris neatsiejamai susijęs su kreditoriaus asmeniu (reikalavimą išlaikyti, reikalavimą atlyginti žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo ir t. t.).


Dokumentų perdavimas

Reikalavimą perleidęs kitam asmeniui kreditorius privalo perduoti naujajam kreditoriui dokumentus, patvirtinančius reikalavimo teisę bei papildomas teises, įskaitant ir teisę į palūkanas. Jeigu šie dokumentai reikalingi pradiniam kreditoriui, tai jis naujajam kreditoriui privalo perduoti nustatyta tvarka patvirtintas dokumentų kopijas. Jeigu perleidžiamas reikalavimas, kurio įvykdymas užtikrintas įkeitimu (hipoteka), tai tokio reikalavimo perleidimas turi būti pažymimas hipotekos registre. Šiuo atveju pradinis kreditorius su naujuoju kreditoriumi privalo imtis priemonių, kad būtų padaryti atitinkami įrašai hipotekos registre. Kai perleidžiamos visos reikalavimo teisės, pradinis kreditorius privalo perduoti turimą įkeistą turtą naujajam kreditoriui. Visas išlaidas, susijusias su numatytų dokumentų įforminimu ir perdavimu, apmoka naujasis kreditorius, jeigu sutartis nenumato ko kita. Skolininko išduotu pareikštiniu skolos dokumentu patvirtintas reikalavimas perleidžiamas perduodant pareikštinį skolos dokumentą naujajam kreditoriui. Skolininkas šiuo atveju privalo įvykdyti prievolę bet kuriam pareikštinį skolos dokumentą pateikusiam asmeniui. Šiuo atveju skolininkas taip pat negali reikšti jokių prieštaravimų ir atsikirtimų, išskyrus reikalavimą pripažinti pareikštinį skolos dokumentą negaliojančiu. Kreditorius, kuris pareikštinį skolos dokumentą prarado prieš savo valią, uždrausti skolininkui įvykdyti prievolę tą dokumentą pateikusiam asmeniui gali tik pareikšdamas ieškinį teisme.

Perleidusio reikalavimą kreditoriaus atsakomybė

Pradinis kreditorius atsako naujajam kreditoriui už šiam perduoto reikalavimo negaliojimą, bet neatsako už tai, kad skolininkas šio reikalavimo neįvykdo, išskyrus atvejus, kai pradinis kreditorius laiduoja naujajam kreditoriui už skolininką. Jeigu reikalavimo teisė perleidžiama neatlygintinai, laikoma, kad reikalavimo teisę perleidęs kreditorius patvirtina, jog reikalavimo teisė egzistuoja ir priklauso jam, nors sutartyje toks patvirtinimas nenurodytas (garantija pagal įstatymą), išskyrus atvejus, kai naujasis kreditorius įgyja reikalavimo teisę savo rizika arba reikalavimo teisės perleidimo metu žinojo arba turėjo žinoti apie neapibrėžtą reikalavimo teisės pobūdį. Jeigu reikalavimo teisė perleidžiama atlygintinai, tai pradinis kreditorius atsako tik už perleidimo metu buvusį skolininko nemokumą ir tik tiek, kokio dydžio sumą gavo už perleidimą.
Jeigu apie reikalavimo perleidimą skolininkui nepranešta, laikoma, kad prievolės įvykdymas pradiniam kreditoriui yra tinkamas. Kai reikalavimas buvo perleistas kelis kartus, tai prievolės įvykdymas vienam iš paskesnių kreditorių laikomas tinkamu. Kai kyla ginčas, kam priklauso reikalavimas, skolininkas turi teisę atsisakyti mokėti konkrečiam kreditoriui ir gali prievolę įvykdyti įmokėdamas sumą į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą.

Skolininkas turi teisę reikšti naujojo kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą. Kai prievolei patvirtinti yra išduotas skolos dokumentas, o reikalavimas perleistas ir šis dokumentas perduotas, skolininkas neturi teisės atsikirsti naujajam kreditoriui motyvuodamas tuo, kad prievolė buvo apsimestinė ar fiktyvi arba kad perleidimas draudžiamas, jeigu naujasis kreditorius reikalavimo perleidimo metu nežinojo ir negalėjo žinoti apie šias aplinkybes. Jeigu po reikalavimo perleidimo skolininkas pareiškia ieškinį pradiniam kreditoriui dėl juridinio fakto, iš kurio atsirado prievolė, pripažinimo negaliojančiu, skolininkas apie tai privalo pranešti naujajam kreditoriui, išskyrus atvejus, kai to juridinio fakto pripažinimas negaliojančiu negali būti panaudotas prieš naująjį kreditorių.
Skolininkas, turintis priešpriešinį reikalavimą pradiniam kreditoriui, turi teisę įskaityti naujojo kreditoriaus reikalavimą, išskyrus atvejus, kai priešpriešinio reikalavimo įgijimo metu jis žinojo apie reikalavimo perleidimą arba išieškojimo pagal reikalavimą senaties terminas suėjo po to, kai jis sužinojo apie reikalavimo perleidimą, ar po to, kai baigėsi išieškojimo pagal perleistą reikalavimą senaties terminas.

Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Jeigu skolininko buvimo vieta nežinoma, apie reikalavimo perleidimą gali būti pranešta viešu skelbimu Apie reikalavimo teisės, kuri įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre, perleidimą pranešama įstatymų nustatyta tvarka ir šis perleidimo faktas pažymimas viešame registre. Jeigu kreditorius pranešė skolininkui apie reikalavimo perleidimą, jis nebeturi teisės skolininkui ginčyti perleidimo, nors reikalavimas iš tikrųjų nebūtų perleistas ar perleidimas būtų pripažintas negaliojančiu. Pranešimu apie reikalavimo perleidimą laikomas sutarties dėl reikalavimo perleidimo perdavimas naujajam kreditoriui ir šios sutarties pateikimas skolininkui. Pranešimas apie reikalavimo perleidimą gali būti atšauktas tik tuo atveju, kai naujasis kreditorius sutinka. Skolininkas privalo įvykdyti prievolę naujajam kreditoriui tik tuo atveju, kai šis reikalaudamas pateikia ir reikalavimo perleidimo sutartį. Naujojo kreditoriaus pareikštas atsisakymas prievolės arba reikalavimas ją įvykdyti negalioja, jeigu jie pareikšti nepateikus sutarties apie reikalavimo perleidimą. Ši taisyklė netaikoma, jeigu pradinis kreditorius raštu pranešė skolininkui apie reikalavimo perleidimą. Reikalavimo perleidimo tvarką nustatančios taisyklės taikomos perleidžiant ir kitas teises, jeigu įstatymai nenumato ko kita.

Skolos perkėlimas

Trečiasis asmuo gali pagal sutartį su kreditoriumi perimti skolininko pareigas ir teises. Perkelti savo skolą kitam asmeniui skolininkas gali tik tuo atveju, kai kreditorius sutinka. Sutikimas pareiškiamas tik po to, kai skolininkas ir skolos perėmėjas praneša kreditoriui apie numatomą skolos perkėlimą. Kol toks sutikimas negautas, šalys gali pakeisti ar nutraukti sutartį. Kai gautas kreditoriaus sutikimas, pradinio ir naujojo skolininko sutartis nebegali būti keičiama. Kreditorius savo sutikimą perkelti skolą skolininkui gali duoti iš anksto. Išankstinio sutikimo kreditorius neturi teisės atšaukti, išskyrus atvejus, kai tokią teisę išankstiniame sutikime buvo nurodęs. Jeigu kreditorius neduoda sutikimo perkelti skolą, laikoma, kad skola neperkelta. Jeigu skolininkas ir skolos perėmėjas nustato kreditoriui terminą, per kurį turi būti duotas sutikimas, tai sutikimas gali būti duodamas per tą terminą. Jeigu per nustatytą terminą sutikimas negaunamas, laikoma, kad kreditorius nesutinka leisti perkelti skolą. Kol kreditorius nepareiškia savo sutikimo ar nesutikimo, prisiimantis skolą asmuo atsako skolininkui už prievolės įvykdymą kreditoriui. Įkeitimo teisė į skolininko turtą, kai skolininkas perkelia įkeitimo (hipotekos) užtikrintą skolą, lieka galioti.Skolos perkėlimo sutartis turi būti rašytinė. Naujasis skolininkas turi teisę reikšti kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, paremtus kreditoriaus ir pradinio skolininko prievolių santykiu. Tačiau naujasis skolininkas negali reikalauti įskaityti pradiniam skolininkui priklausantį reikalavimą. Naujasis skolininkas negali atsikirsti kreditoriui remdamasis pradinio skolininko ir naujojo skolininko santykiais, sudariusiais pagrindą skolai perkelti. Kai skolininkas pasikeičia, papildomos teisės, kurios nėra neatsiejamai susijusios su pradinio skolininko asmeniu, lieka nepakitusios. Kai skola perkeliama, laidavimas ar trečiojo asmens duotas įkeitimas (hipoteka) baigiasi, jeigu laiduotojas arba įkaito davėjas aiškiai nepareiškia sutikimo atsakyti už naująjį skolininką.Kai skolos perkėlimo sutartis pripažįstama negaliojančia, atnaujinamos pradinio skolininko prievolės ir visos jo papildomos teisės bei pareigos, tačiau lieka galioti sąžiningų trečiųjų asmenų teisės. Kreditorius turi teisę reikalauti iš naujojo skolininko atlyginti nuostolius, patirtus dėl skolos perkėlimo sutarties pripažinimo negaliojančia, išskyrus atvejus, kai dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir nuostolių atsiradimo naujasis skolininkas nekaltas.

Turto arba juridinio asmens perėmimas

Asmuo, perėmęs turtą arba įmonę su aktyvais ir pasyvais, prisiima su turtu ar įmone susijusias teises bei prievoles. Prievolių perėmimas juridinio asmens reorganizavimo atvejais nustatomas pagal šio kodekso antrosios knygos normas.

 

Family legal services
  • Santuokos nutraukimo klausimais;
  • Gyvenimas skyrium(separacija)klausimais;
  • Vedybų sutarčių parengimas, sudarymas;
  • Tėvystės nustatymo klausimais;
  • Tėvystės (motinystės) nuginčijimo klausimais;
  • Tėvų valdžios apribojimo klausimais;
  • Išlaikymo priteisimas vaikams klausimais;
  • Globos, rūpybos nustatymo klausimais.

 

 

Debt recovery in court by documentary proceedings (in Lithuania)

CPK 424 straips­nis lei­džia kreip­tis su ieš­ki­niu į teis­mą do­ku­men­ti­nio pro­ce­so tvar­ka tuo at­ve­ju, jei­gu vi­si rei­ka­la­vi­mai pa­grin­džia­mi leis­ti­nais ra­šy­ti­niais įro­dy­mais. Va­di­na­si, net jei ir yra ko­kių nors su­tar­ti­nių ne­su­ta­ri­mų (dėl ter­mi­nų, kai­nų, kie­kių ir pan.), jie ga­li bū­ti iš­spręs­ti ša­lims (ar jų at­sto­vams) pa­čioms ne­da­ly­vau­jant teis­me, t. y. do­ku­men­ti­nio pro­ce­so tvar­ka. To­kiu at­ve­ju vėl­gi rei­kia pa­reng­ti ieš­ki­nį teis­mui, pri­dė­ti tu­ri­mus do­ku­men­tus, su­mo­kė­ti ½ da­lį 3 proc. žy­mi­nio mo­kes­čio ir nu­siųs­ti ieš­ki­nį teis­mui. Tuo­met teis­mas, iš pa­teik­tų do­ku­men­tų pa­da­ręs iš­va­dą, kad ieš­ki­nys ten­kin­ti­nas, pri­ima pre­li­mi­na­rų spren­di­mą pri­teis­ti iš sko­li­nin­ko pra­šo­mą su­mą, siun­čia šį spren­di­mą sko­li­nin­kui ir lau­kia jo prieš­ta­ra­vi­mo. Jį ga­vęs (ne­ga­vęs), teis­mas ga­li pa­keis­ti anks­čiau pri­im­tą spren­di­mą ar­ba pa­lik­ti ga­lio­ti to­kį pat. Šis įsi­sko­li­ni­mo pri­tei­si­mo bū­das yra per­pus pi­ges­nis nei gin­čas teis­me (ne­pri­rei­kia mo­ka­mos at­sto­vų pa­gal­bos teis­me) ir grei­tes­nis. Pateikta informacija yra bendro pobūdžio, ja neturi būti remiamasi kaip galutine teisine nuomone ar konsultacija.

 

Debt recovery in court, by dispute settlement procedure (in Lithuania)

Jei ne­są­ži­nin­gas (ar ne­mo­kus) part­ne­ris vis ža­da, bet nie­kaip ne­grą­ži­na pri­klau­san­čių pi­ni­gų, be­lie­ka vie­na – at­gau­ti juos teis­mo bū­du, t. y. at­si­ran­da tei­sė kreip­tis į teis­mą gin­ti sa­vo pa­žeis­tą tei­sę. Pateikiame ieš­ki­nį teis­mui, pri­de­da­me rei­ka­lin­gas su­tar­tis, ki­tus do­ku­men­tus, mo­ka­me žy­mi­nį mo­kes­tį – 3 proc. rei­ka­lau­ja­mos su­mos, pa­tei­kia­me ieš­ki­nį teis­mui, lau­kia­me, kol at­si­lieps ki­ta ša­lis ir įvyks teis­mas. Tuo­met, su­si­ti­kę akis į akį su sko­li­nin­ku (ir/ar­ba jo at­sto­vu, o šiems ne­at­vy­kus, ga­li­ma pra­šy­ti, kad teis­mas pri­im­tų spren­di­mą sko­li­nin­kui ne­da­ly­vau­jant), įro­di­nė­ja­me sa­vo tie­sas, ne­pa­da­ry­tus dar­bus, ne­su­mo­kė­tas su­mas. Teis­mas per ke­lias die­nas (sa­vai­tes ar net mė­ne­sius) pa­tei­kia ver­dik­tą. Šis bū­das yra pats bran­giau­sias (rei­kia mo­kė­ti ne­ma­žą žy­mi­nio mo­kes­čio da­lį vals­ty­bei, mo­kė­ti at­sto­vams ar ki­tiems spe­cia­lis­tams ir pan.), il­giau­siai trun­kan­tis, bet pats ob­jek­ty­viau­sias.

 

Debt recovery in court by simplified proceedings (in Lithuania)

Dėl teismo leidimų išdavimo, pareiškimų ar faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo (palikimo administratoriaus skyrimo, turto aprašo sudarymo, testamento paskelbimo ir pan.) bei kitas bylas, kurios pagal Civilinį kodeksą ir kitus įstatymus nagrinėjamos supaprastinto proceso tvarka.

 

Preparation of petition or claim

Administracinė procedūra – pagal Viešojo administravimo įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant asmens skundą ar pranešimą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde ar pranešime, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą.

Administracinės procedūros dalyviai:

  • asmuo, padavęs skundą arba
  • asmuo, dėl kurio galimai pažeistų viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais teisių ir teisėtų interesų yra gautas pranešimas, ir viešojo administravimo subjektas, kuris dėl skundo ar gauto pranešimo pradėjo administracinę procedūrą.


Pagrindas pradėti administracinę procedūrą yra:

  • asmens skundas;
  • valstybės politiko, pareigūno ar valstybės tarnautojo pranešimas;
  • kito asmens pranešimas.


Administracinės procedūros pradžia

Administracinę procedūrą pradeda viešojo administravimo subjekto vadovas arba jo įgaliotas pareigūnas ar valstybės tarnautojas rašytiniu pavedimu (įsakymu, potvarkiu, rezoliucija) per 3 darbo dienas nuo nurodytų dokumentų gavimo dienos. Administracinei procedūrai pradėti reikalingą informaciją, kurią turi viešojo administravimo subjektas arba kuri yra valstybės registruose ar kitose valstybės ar savivaldybių informacinėse sistemose, surenka pats skundą gavęs viešojo administravimo subjektas.

Skundo priėmimas ir nagrinėjimas

Kiekvienas viešojo administravimo subjektas privalo priimti skundus ir juos nagrinėti pagal įgaliojimus. Skundo priėmimo faktas patvirtinamas tam tikru dokumentu, kuriame nurodoma skundo priėmimo data, skundą priėmusio pareigūno, valstybės tarnautojo ar darbuotojo vardas, pavardė, telefono numeris, skundo registracijos numeris. Skundo priėmimo faktą patvirtinantis dokumentas asmeniui įteikiamas arba siunčiamas paštu ar elektroniniu paštu. Skundo priėmimo faktą patvirtinančio dokumento formą nustato Vyriausybė. Skundai, pateikti elektroniniu paštu, turi būti pasirašyti elektroniniu parašu. Atsakymai į šiuos skundus pateikiami asmeniui elektroniniu paštu, o asmenų pageidavimu – siunčiami paštu skunde nurodytu adresu arba įteikiami asmeniškai. Atsakymas, siunčiamas elektroniniu paštu, turi būti pasirašytas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo saugiu elektroniniu parašu. Skundai, kuriuose nenurodytas asmens vardas, pavardė ar pavadinimas, adresas arba asmens nepasirašyti, viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo sprendimu gali būti nenagrinėjami. Jeigu viešojo administravimo subjektas neturi įgaliojimų priimti administracinės procedūros sprendimą dėl skunde išdėstyto klausimo, jis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas perduoda skundą viešojo administravimo subjektui, kuris turi reikiamus įgaliojimus, ir apie tai praneša asmeniui. Jeigu paaiškėja, kad, pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra sustabdoma, kol teismas išnagrinės skundą, ir apie tai pranešama asmeniui. Draudžiama persiųsti skundą nagrinėti viešojo administravimo subjektui, jo administracijos padaliniui arba perduoti nagrinėti pareigūnui, valstybės tarnautojui ar darbuotojui, kurių veiksmai yra skundžiami. Skundas nenagrinėjamas, jeigu teismas ar tas pats viešojo administravimo subjektas jau yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą tuo pačiu klausimu ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą, taip pat jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų padarymo iki skundo padavimo yra praėję daugiau kaip vieneri metai. Apie sprendimą nenagrinėti skundo pranešama asmeniui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos. Dėl skundo, adresuoto keliems viešojo administravimo subjektams ir priklausančio kelių viešojo administravimo subjektų kompetencijai, administracinę procedūrą pradeda ir skundo nagrinėjimą organizuoja pirmasis skunde nurodytas viešojo administravimo subjektas. Kiti administracinėje procedūroje dalyvaujantys viešojo administravimo subjektai privalo per 10 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos pateikti pagal kompetenciją savo pasiūlymus dėl skundo sprendimo administracinę procedūrą pradėjusiam viešojo administravimo subjektui. Viešojo administravimo subjekto vadovas pareigūnų, valstybės tarnautojų ar darbuotojų, dalyvaujančių administracinėje procedūroje, atostogų, komandiruočių, seminarų metu ir kitais nebuvimo darbe atvejais paveda dalyvauti administracinėje procedūroje kitiems pareigūnams, valstybės tarnautojams ar darbuotojams, turintiems ne mažesnius įgaliojimus.
Viešojo administravimo subjektas privalo organizuoti savo darbą taip, kad asmenys, norintys ar privalantys pateikti prašymą ar skundą asmeniškai, galėtų tai padaryti visą darbo dienos laiką. Viešojo administravimo subjektas privalo nustatyti ne mažiau kaip dvi papildomas prašymų ir skundų priėmimo valandas per savaitę pasibaigus viešojo administravimo subjekto darbo dienos laikui.

 

Contract preparation

Sutartis – tai priemonė, kuria siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas.
Sutartis turi išreikšti tikrąją sutarties šalių valią, neprieštarauti bendriesiems teisės, sutarčių principams, imperatyvioms įstatymų normoms. Sudarant sutartį reikia atsižvelgti į daugybę aplinkybių: nuo kada ji įsigalioja (atskiroms sutarčių rūšims įstatymas numato skirtingą įsigaliojimą), kokia forma ji turi būti sudaryta, kokios esminės sutarties sąlygos ir t.t.

Rengiame visų rūšių sutartis:

  • Paskolos sutartis;
  • Pirkimo - pardavimo sutartis;
  • Kilnojamojo ir nekilnojamojo daikto nuomos sutartis
  • Kilnojamojo ir nekilnojamojo daikto panaudos sutartis;
  • Dovanojimo sutartis;
  • Akcijų pirkimo pardavimo sutartis;
  • Mainų sutartis;
  • Tiekimo sutartis;
  • Paslaugų teikimo sutartis;
  • Preliminarias sutartis;
  • Rangos sutartis;
  • Pervežimo sutartis;
  • Darbo sutartis;
  • Visiškos materialinės atsakomybės sutartis;
  • Konfidencialumo sutartis;
  • Nekonkuravimo sutartis;
  • Jungtinės veiklos sutartis;
  • Kitas sutartis.

Konsultuojame sutarties formos pasirinkimo, sutarties pakeitimo, nutraukimo klausimais, atliekame teisinį sutarčių vertinimą.

 

Legal consultancy
Konsultuojame teisiniais klausimais. Teikiame teisines išvadas, teisės aktų komentarus, konsultuojame Jums priimtinu būdu (raštu, žodžiu, telefonu, elektroniniu paštu ar susitikimo metu).
 

Analysis of legal and non-binding document

Analizuojame visų rūšių teisinius ir neteisinius dokumentus, teikiame vertinimus ir pasiūlymus. Aiškiname teismo priimtus sprendimus ir nutartis.

 
smart foreash