Darbo byla Nr. [nuasmeninta]

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS DARBO INSPEKCIJOS
PRIE SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS
ALYTAUS DARBO GINČŲ KOMISIJA

SPRENDIMAS

2026 m. birželio 30 d. Nr. [nuasmeninta]
Alytus

Alytaus darbo ginčų komisija, susidedanti iš komisijos pirmininkės [nuasmeninta], komisijos narių [nuasmeninta], sekretoriaujant [nuasmeninta], dalyvaujant ieškovui [nuasmeninta], jo atstovui [nuasmeninta], dalyvaujant atsakovės [nuasmeninta] atstovei [nuasmeninta], darbo ginčų komisijos posėdyje, vykusiame nuotoliniu būdu, išnagrinėjo ieškovo [nuasmeninta] prašymą atsakovei [nuasmeninta] dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir piniginių reikalavimų tenkinimo.

n u s t a t ė :

Ieškovas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, prašydamas pripažinti neteisėtu jo darbo sutarties nutraukimą pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnį. Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo darbo santykių pasibaigimo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos bei kompensaciją, lygią trims jo vidutiniams darbo užmokesčiams, tai yra 6 359,05 Eur. Ieškovas prašė jo į darbą negrąžinti.

Ieškovas nurodė, kad pas atsakovę dirbo nuo 2018 m. birželio 25 d. transporto priemonių privalomosios techninės apžiūros kontrolieriumi. 2026 m. kovo 31 d. atsakovės įsakymu darbo sutartis su juo buvo nutraukta nuo 2026 m. balandžio 1 d. pagal DK 58 straipsnio 3 dalį, darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės.

Ieškovas paaiškino, kad 2026 m. kovo 30 d. atliko transporto priemonės privalomąją techninę apžiūrą, kurios metu transporto priemonės trūkumų nenustatė. Tą pačią dieną Lietuvos transporto saugos administracijos kontrolieriai atliko kontrolinį patikrinimą ir nustatė tris trūkumus: neveikiantį dujų baliono užpildymo lygio indikatorių, netinkamai veikiančią elektrinę jungtį tarp transporto priemonės ir priekabos bei neveikiantį transporto priemonės valdymo įtaisą, susijusį su eksploatacijos saugumu. Dėl šių aplinkybių ieškovas darbdaviui pateikė rašytinį paaiškinimą.

Ieškovo teigimu, darbdavė, priimdama sprendimą nutraukti darbo sutartį, neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, kaip to reikalauja DK 58 straipsnio 4 dalis. Ieškovas nurodė, kad nebuvo tinkamai analizuotas pažeidimų sunkumas, padariniai, darbuotojo kaltė, priežastinis ryšys, ankstesni darbo rezultatai ir neįvertinta, ar atleidimas iš darbo yra proporcinga priemonė.

Ieškovas laikėsi pozicijos, kad įsakyme apsiribota formaliomis nuorodomis į pareiginių nuostatų ir darbo tvarkos taisyklių pažeidimus, tačiau nepateikta motyvų, kodėl konkretūs pažeidimai laikytini šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu ir kodėl pasirinkta griežčiausia drausminės atsakomybės priemonė, tai yra darbo sutarties nutraukimas.

Ieškovas taip pat nurodė, kad darbdavė nevertino jo pateiktų paaiškinimų. Jo teigimu, dalis transporto priemonės trūkumų galėjo atsirasti arba būti fiksuoti kontrolinio patikrinimo metu, o jam atliekant techninę apžiūrą transporto priemonė esą buvo tvarkinga. Dėl transporto priemonės valdymo įtaiso ieškovas paaiškino, kad techninės apžiūros metu tikrino vairo blokavimo mechanizmą, tačiau nebandė ištraukti užvedimo raktelio esant veikiančiam varikliui.

Ieškovas pažymėjo, kad pas atsakovę dirbo beveik aštuonerius metus, per paskutinius dvylika mėnesių nebuvo baustas už darbo pareigų pažeidimus, jam nebuvo pareikšti įspėjimai dėl netinkamo darbo pareigų vykdymo, o jo žiniomis analogiškais atvejais kitiems darbuotojams darbo sutartys nebuvo nutraukiamos. Dėl šių priežasčių ieškovas laikėsi pozicijos, kad atsakovė nepagrįstai ir neproporcingai pritaikė griežčiausią atsakomybės priemonę.

Atsakovė su ieškovo prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė nurodė, kad darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta teisėtai ir pagrįstai, vadovaujantis DK 58 straipsniu, kadangi ieškovas padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.

Atsakovės teigimu, ieškovas, dirbdamas privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros kontrolieriumi, atliko transporto priemonės techninę apžiūrą ir priėmė sprendimą, kad transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus, tačiau tą pačią dieną kompetentingos institucijos kontrolinio tikrinimo metu buvo nustatyta, jog techninės apžiūros metu nebuvo nustatyti trys dideli transporto priemonės techninės būklės trūkumai. Dėl to transporto priemonė buvo pripažinta neatitinkančia techninių reikalavimų.

Atsakovė nurodė, kad ieškovas buvo tinkamai supažindintas su darbo sutartimi, pareigybės nuostatais, darbo tvarkos taisyklėmis bei techninės apžiūros veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Gavus kontrolinio patikrinimo išvadas, buvo surašytas tarnybinis pranešimas dėl galimo darbo pareigų pažeidimo, ieškovui sudaryta galimybė pateikti rašytinį paaiškinimą, atliktas tarnybinis tyrimas ir įvertintos DK 58 straipsnio 4 dalyje nurodytos aplinkybės.

Atsakovė pažymėjo, kad tarnybinio tyrimo metu buvo vertinamas pažeidimo pobūdis ir sunkumas, jo reikšmė techninės apžiūros rezultatui, galimos pasekmės viešojo eismo saugumui, darbuotojo kaltė, pateikti paaiškinimai, kvalifikacija, ankstesnė darbo veikla, proporcingumo principas, galimybė taikyti švelnesnes poveikio priemones ir darbdavio pasitikėjimo darbuotoju praradimas.

Atsakovės vertinimu, techninės apžiūros kontrolieriaus atliekamos funkcijos yra susijusios su viešojo eismo saugumu, todėl šios pareigos grindžiamos ypatingu darbdavio pasitikėjimu. Kontrolierius savarankiškai priima sprendimą dėl transporto priemonės tinkamumo dalyvauti viešajame eisme, o darbdavys neturi galimybės realiu laiku patikrinti kiekvieno jo atliekamo veiksmo.

Atsakovė nurodė, kad nustatyti pažeidimai buvo susiję ne su formaliais dokumentų pildymo netikslumais, bet su realia transporto priemonės technine būkle ir galimu poveikiu viešojo eismo saugumui. Atsakovė taip pat nurodė, kad pats ieškovas savo paaiškinime pripažino neatlikęs visų transporto priemonės patikrinimo veiksmų, būtinų tinkamam techninės būklės įvertinimui.

Atsakovė taip pat nurodė, kad iki ginčo kilimo kontrolinių patikrinimų metu ne kartą buvo nustatyti analogiško pobūdžio ieškovo darbo pareigų pažeidimai. Ieškovui buvo taikyti įspėjimai, organizuotas papildomas darbo vertinimas, o jis buvo įspėtas, kad pakartotinis analogiško pobūdžio pažeidimas gali lemti darbo sutarties nutraukimą pagal DK 58 straipsnį.

Ieškovo prašymas atmestinas.

Vadovaujantis DK 213 straipsnio 3 dalies nuostatomis, individualus darbo ginčas dėl teisės yra nesutarimas tarp darbuotojo ir darbdavio, kylantis sudarant, keičiant, vykdant ar nutraukiant darbo sutartį, taip pat dėl teisės normų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo darbo santykiuose.

Komisija konstatavo, kad tarp šalių kilo individualus darbo ginčas dėl teisės, priskirtinas Darbo ginčų komisijos kompetencijai.

Dėl darbo santykių nutraukimo teisėtumo.

Ieškovas prašė pripažinti darbo sutarties nutraukimą pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą neteisėtu. Komisija pažymėjo, kad darbo sutarties nutraukimas dėl šiurkštaus darbuotojo darbo pareigų pažeidimo gali būti taikomas tik esant pagrindui, tai yra kai nustatomas darbo pareigų pažeidimas dėl darbuotojo kalto veikimo ar neveikimo.

Komisija nurodė, kad sprendžiant, ar konkretus darbo pareigų pažeidimas priskirtinas prie šiurkščių, būtina analizuoti jo objektyvius ir subjektyvius požymius: darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, dėl pažeidimo atsiradusius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir formą, kitų asmenų veiksmų įtaką šiam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes.

Komisija nustatė, kad ieškovas, atlikdamas transporto priemonės privalomąją techninę apžiūrą, nenustatė trijų didelių transporto priemonės techninės būklės trūkumų, nors kontrolinį patikrinimą atlikę pareigūnai tą pačią dieną šiuos trūkumus nustatė ir konstatavo, kad transporto priemonė neatitinka techninių reikalavimų.

Komisijos vertinimu, ieškovas šios aplinkybės iš esmės nepaneigė. Priešingai, savo rašytiniame paaiškinime jis pripažino, jog vieno iš privalomų patikrinimo veiksmų neatliko, nes nebandė ištraukti užvedimo raktelio veikiant varikliui. Ši aplinkybė patvirtino, kad transporto priemonės techninė būklė buvo įvertinta neatlikus visų privalomų patikrinimo veiksmų.

Komisija taip pat pažymėjo, kad dėl nustatytų pažeidimų ieškovui buvo taikyta administracinė atsakomybė. Aplinkybė, kad ieškovas nepasinaudojo teise ginčyti jam surašytą administracinio nusižengimo protokolą ir paskirtą administracinę nuobaudą, o paskirtą baudą sumokėjo, savaime nereiškia besąlyginio kaltės pripažinimo darbo teisinių santykių prasme, tačiau vertintina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Komisija sutiko su atsakovės argumentais, kad techninės apžiūros kontrolieriaus pareigos yra susijusios su padidinta profesine atsakomybe ir viešojo intereso apsauga. Nuo kontrolieriaus priimamų sprendimų tiesiogiai priklauso, ar viešajame eisme dalyvaus techniškai tvarkingos transporto priemonės, todėl šioms pareigoms keliami itin aukšti rūpestingumo, profesionalumo ir atsakingumo reikalavimai.

Komisija konstatavo, kad nenustačius didelių transporto priemonės techninės būklės trūkumų, sudaroma galimybė viešajame eisme dalyvauti techniškai netvarkingai transporto priemonei, todėl toks pažeidimas negali būti laikomas formaliu ar mažareikšmiu.

Komisija nesutiko su ieškovo argumentu, kad darbdavė neįvertino DK 58 straipsnio 4 dalyje nustatytų kriterijų. Iš tarnybinio tyrimo medžiagos, įsakymo dėl darbo sutarties nutraukimo ir atsakovės paaiškinimų matyti, kad prieš priimant sprendimą buvo pareikalauta ieškovo paaiškinimo, atliktas tarnybinis tyrimas, įvertintas pažeidimo pobūdis, jo reikšmė viešojo eismo saugumui, ieškovo kaltė, ankstesnis darbas, profesinis pasirengimas, galimybė taikyti švelnesnes poveikio priemones ir pasitikėjimo darbuotoju praradimas.

Komisija taip pat įvertino ieškovo argumentą, kad analogiškais atvejais kiti darbuotojai nebuvo atleisti iš darbo. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė pateikė papildomus duomenis, iš kurių matyti, kad kitais atvejais darbuotojams buvo taikyti įspėjimai bei neeilinis darbo vertinimas, tačiau šie darbuotojai iki tol nebuvo padarę analogiškų darbo pareigų pažeidimų. Tuo tarpu ieškovui anksčiau buvo skirtas įspėjimas už analogiško pobūdžio pažeidimą ir jis buvo įspėtas apie galimas darbo sutarties nutraukimo pasekmes pakartotinio analogiško pažeidimo atveju.

Byloje nustatyta, kad analogiški darbo pareigų pažeidimai ieškovo darbe buvo konstatuoti ir anksčiau. Už šiuos pažeidimus ieškovui buvo taikytos drausminio poveikio priemonės ir suteikta galimybė tęsti darbą. Komisijos vertinimu, atsakovė nuosekliai taikė švelnesnes poveikio priemones, tačiau jos nepasiekė savo tikslo, nes analogiško pobūdžio pažeidimai kartojosi.

Komisija vertino, kad atsakovė pagrįstai atsižvelgė ne tik į ginčo dieną nustatytą pažeidimą, bet ir į ankstesnį ieškovo darbo pareigų vykdymą. Atsižvelgiant į techninės apžiūros kontrolieriaus atliekamų funkcijų pobūdį, sistemingai pasikartojantys analogiški pažeidimai pagrįstai mažino darbdavio pasitikėjimą ieškovo gebėjimu tinkamai vykdyti savo pareigas.

Komisija taip pat įvertino ieškovo argumentus dėl tarnybinio tyrimo išvados surašymo aplinkybių ir dėl tariamų netikslumų. Komisija pažymėjo, kad vien aplinkybė, jog tarnybinio tyrimo išvadoje yra netikslumų dėl datų, savaime nepatvirtina, kad tarnybinis tyrimas buvo atliktas formaliai ar surašytas jau kilus ginčui. Byloje nebuvo objektyvių duomenų, patvirtinančių ieškovo prielaidą, kad tarnybinio tyrimo išvada buvo parengta jau po kreipimosi į Darbo ginčų komisiją.

Ieškovas taip pat nurodė, kad prieš priimant sprendimą dėl darbo sutarties nutraukimo nebuvo supažindintas su tarnybinio tyrimo išvada, todėl, jo nuomone, buvo pažeista jo teisė į tinkamą gynybą ir paaiškinimų pateikimą.

Komisija pažymėjo, kad pagal DK 58 straipsnio 4 dalį darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo dėl galimo darbo pareigų pažeidimo. Byloje nustatyta, kad ieškovui buvo sudaryta galimybė pateikti paaiškinimą, kuria jis pasinaudojo. Todėl įstatyme nustatyta darbuotojo teisė būti išklausytam prieš priimant sprendimą buvo užtikrinta.

Komisija taip pat pažymėjo, kad nei Darbo kodeksas, nei kiti darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai nenustato darbdavio pareigos iki sprendimo priėmimo supažindinti darbuotoją su tarnybinio tyrimo išvada ar kitais vidaus tyrimo dokumentais. Tarnybinio tyrimo išvada yra darbdavio vidaus dokumentas, skirtas surinktų aplinkybių įvertinimui ir sprendimo priėmimui pagrįsti.

Komisija konstatavo, kad nagrinėjant darbo bylą Darbo ginčų komisijoje ieškovas buvo supažindintas su visais atsakovės pateiktais dokumentais, įskaitant tarnybinio tyrimo išvadą, turėjo galimybę dėl jos pasisakyti, teikti paaiškinimus, argumentus ir įrodymus bei ginčyti joje nurodytas aplinkybes. Todėl ieškovo teisė į gynybą, teisė būti išklausytam bei rungimosi principas buvo tinkamai užtikrinti.

Komisijos vertinimu, atsakovė pateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad pasitikėjimas ieškovu buvo prarastas ne dėl vienkartinio formalaus pažeidimo, o dėl pakartotinai nustatytų analogiško pobūdžio profesinių pažeidimų, nepaisant anksčiau taikytų drausminio poveikio priemonių, įspėjimų ir suteiktų galimybių tęsti darbą.

Komisija atsižvelgė į tai, kad ieškovo atliekamos techninės apžiūros kontrolieriaus funkcijos yra susijusios su padidinta profesine atsakomybe, viešojo eismo saugumu bei visuomenės pasitikėjimu privalomosios techninės apžiūros sistema, todėl tokioms pareigoms keliami itin aukšti rūpestingumo ir profesionalumo reikalavimai.

Įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, Komisija padarė išvadą, kad atsakovė turėjo pakankamą faktinį ir teisinį pagrindą nutraukti darbo sutartį su ieškovu pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Komisija sprendė, kad prieš priimdama sprendimą atsakovė laikėsi įstatyme nustatytos procedūros, įvertino DK 58 straipsnio 4 dalyje įtvirtintus kriterijus, o taikyta drausminė priemonė, darbo sutarties nutraukimas, atitiko padaryto darbo pareigų pažeidimo pobūdį, reikšmę, sukeltas rizikas ir proporcingumo principą.

Atsižvelgdama į tai, Komisija konstatavo, kad ieškovo reikalavimas pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Atmetus pagrindinį reikalavimą dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, nėra teisinio pagrindo tenkinti ir išvestinius ieškovo reikalavimus dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką bei kompensacijos priteisimo.

Darbo ginčų komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos darbo kodekso 228 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškovo [nuasmeninta] prašymą atmesti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 231 straipsnio 1 dalimi, darbo ginčo šalis, nesutikdama su sprendimu, per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis. Darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas.

Komisijos pirmininkė [nuasmeninta]