Teisinės paslaugos

Remiantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu, akcijos – tai vertybiniai popieriai, patvirtinantys jų savininko (akcininko) teisę dalyvauti valdant bendrovę, jeigu įstatymai nenustato ko kita, teisę gauti dividendų, teisę į dalį bendrovės turto, likusio po jos likvidavimo, ir kitas įstatymų nustatytas teises.

Akcijos, kaip turtas, ir bendrovė netektų savo vertės ir prasmės, jei jų nebūtų galima perleisti kitiems asmenims ar ūkio subjektams. Sudarant sandorius dėl akcijų perleidimo, būtina laikytis teisės aktų reikalavimų, kuriuos pravartu išmanyti kiekvienam aktyviai tokioje rinkoje veikiančiam asmeniui. 

Akcijų perleidimas – tai yra jų pardavimas, dovanojimas, mainai ir kitų fizinių ar juridinių asmenų veiksmai, kuriuose atlikus pasikeičia nuosavybės teisė į šiuos vertybinius popierius.

• konsultuoja akcijų perleidimo (pirkimo-pardavimo, dovanojimo, mainų ir kt.) klausimais;
• pataria koks akcijų perleidimas jums tinkamiausias;
• akcininkų/sąrašo duomenų keitimą registruoja Registrų centro elektroninėje  sistemoje (JADIS);
• atstovauja klientų interesus akcijų perleidimo procese (jei akcijų perleidimui reikalinga notarinė forma);
• rengia akcijų perleidimo sutartis ir kitus  dokumentus.

Pagal LR Antstolių įstatymą antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Antstolis gali teikti šiame Įstatyme numatytas paslaugas, jeigu tai netrukdo jam atlikti antstolio funkcijų. Antstolius nustatyta tvarka skiria ir atleidžia teisingumo ministras.Taip pat teisingumo ministras nustato antstolių skaičių ir priskiria antstoliams veiklos teritorijas.

Antstolių funkcijos:

• vykdyti įstatymų nustatytas vykdomuosius dokumentus;
• teismo pavedimu konstatuoti faktines aplinkybes;
• teismo pavedimu perduoti ir įteikti dokumentus Lietuvos Respublikos esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims;
• atlikti kitas įstatymų nustatytas funkcijas.

Pagrindinė antstolio funkcija – vykdomųjų dokumentų vykdymas. Vykdomaisiais dokumentais vadinami raštai, išduoti teismo sprendimų, nuosprendžių, nutarimų, nutarčių pagrindu taip pat su turtinio pobūdžio išieškojimais susiję teismo įsakymai, institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose bei kiti institucijų ir pareigūnų sprendimai, kurių vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai.

UAB "SOSTINĖS TEISĖ" - vykdydama savo teisinę veiklą nuolat bendradarbiauja su antstoliais, kontroliuoja, stebi išieškojimo procesą bei periodiškai informuoja klientus apie bylos vykdymo eigą.

Egzistuoja bankroto teisė, vykdant bankroto procedūrą, bankroto teisės normos reglamentuoja tiek kreditorių, tiek skolininkų teisių bei interesų apsaugą.

• yra iki 100 darbuotojų – 3 darbo tarybos nariai;
• yra nuo 101 iki 300 šimtų darbuotojų – 5 darbo tarybos nariai;
• yra nuo 301 iki 500 darbuotojų – 7 darbo tarybos nariai;
• yra nuo 501 iki 700 darbuotojų – 9 darbo tarybos nariai;
• yra daugiau kaip 701 darbuotojas – 11 darbo tarybos narių.

UAB "SOSTINĖS TEISĖ"  - padeda spręsti sudėtingas situacijas darbo santykių srityje, padeda darbdaviams ir darbuotojams visais darbo santykių reguliavimo klausimais. Parengia vidaus dokumentus, susijusius su darbo santykiais, rengia darbo, kolektyvines sutartis, atstovauja ikiteisminiuose ir teismininiuose ginčuose (atstovavimas darbo ginčų komisijoje ir pan.)

UAB "SOSTINĖS TEISĖ" - teisinės palsugų kontoros advikatai atstovauja Lietuvos ir užsienio fizinių ir juridinių asmenų interesus Lietuvos Respublikos teismuose ir kitose institucijose.

Ieškinys

Pagal dabar galiojantį Civilinio proceso kodeksą 135 straipsnį ieškinio turinyje numatyti tam tikri reikalavimai.

Teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Ieškinyje, be to, turi būti nurodoma:

• ieškinio suma, jeigu ieškinys turi būti įkainotas;
• aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas);
• įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamosios vietos ir kitokių įrodymų buvimo vietą;
• ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas);
• ieškovo nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba parengiamasis procesinis dokumentas;
• informacija, ar byla bus vedama per advokatą.

Prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, taip pat duomenys, kad žyminis mokestis sumokėtas, bei prašymai dėl įrodymų, kurių ieškovas pateikti negali, išreikalavimo, nurodant priežastis, kodėl negalima pateikti šių įrodymų.

UAB "SOSTINĖS TEISĖ" - teisininkų įgyta patirtis bei nuolatinis tobulėjimas teisinėje srityje garantuoja profesionalų ir kokybišką teisinių paslaugų teikimą. Teikiame teisines paslaugas verslo ir privatiems klientams:

• Ieškinio, priešieškinio  parengimas;
• Atsiliepimo į ieškinį  parengimas;
• Dubliko, tripliko parengimas;
• Rašto antstoliui dėl apsaugos priemonių taikymo parengimas;
• Rašto dėl vykdomojo dokumento išdavimo parengimas;
• Kitų procesinių dokumentų parengimas.

Ikiteisminiu skolos ir/ar žalos atlyginimo išieškojimu siekiama užtikrinti įsiskolinimų grąžinimą ne teismo tvarka, netaikant priverstinio pobūdžio priemonių. Ikiteisminis skolos ir/ar žalos atlyginimo išieškojimas apima priemones, kuriomis siekiama, kad skolininkas gera valia įvykdytų turtinę prievolę ar kitais teisėtais būdais būtų patenkintas kreditoriaus turtinis reikalavimas.

Tai pigiausias ir greičiausias būdas kreditoriui atgauti savo lėšas iš skolininko.

UAB "SOSTINĖS TEISĖ" - skolas ir žalos atlyginimus išieško visoje Lietuvoje ir už jos ribų.

Įstatinis kapitalas (angl. authorized, stated,minimum capital) – visų bendrovės išleistų ir pasirašytų akcijų nominalių verčių suma.

Įstatinis kapitalas suformuojamas steigiant įmonę. Vėliau jis gali būti didinamas/mažinamas. Išimtinę teisę priimti sprendimą dėl įstatinio kapitalo padidinimo/mažinimo turi visuotinis akcininkų susirinkimas. 

Įstatinio kapitalo didinimo tvarką nustato Akcinių bendrovių įstatymo. Įstatinis kapitalas gali būti didinamas dviem būdais:

• išleidžiant naujas akcijas
• arba
• padidinant jau išleistų akcijų nominaliąsias vertes.

Kad ir koks būdas būtų pasirinktas, jis neturės įtakos operacijų registravimui Didžiosios knygos sąskaitose – bet kokiu atveju bus didinama įstatinio kapitalo suma. Skirsis tik įrašai analitinėje apskaitoje, kur reikės užregistruoti arba naujai išleistas akcijas, arba esamų akcijų nominaliosios vertės padidėjimą.

Įstatinio kapitalo suma rodo akcininkų į įmonę investuotas lėšas. Taigi, norint didinti įstatinį kapitalą, reikia tam skirti papildomų lėšų. Įstatinis kapitalas gali būti didinamas:

• papildomais akcininkų įnašais;
• arba iš įmonės lėšų.

Įstatinio kapitalo mažinimas

Įstatinis kapitalas paprastai mažinamas tokiais atvejais:

• panaikinant bendrovės finansinėje atskaitomybėje užfiksuotus nuostolius;
• siekiant anuliuoti bendrovės įsigytas akcijas;
• siekiant akcininkams išmokėti bendrovės lėšų;
• ištaisant įstatinio kapitalo sudarymo ar didinimo metu padarytos klaidos.
• Įstatinis kapitalas gali būti mažinamas tik sumažinant akcijų nominalias vertes ar anuliuojant akcijas.

UAB "SOSTINĖS TEISĖ" - rengia visus dokumentus susijusius su bendrovės įstatinio kapitalo didinimu ar mažinimu. Konsultuojame įstatinio kapitalo didinimo ar mažinimo bei kt. susijusiais klausimais.  

Įmonės teisinis administravimas - tai jos veiklos priežiūra teisiniu požiūriu.

UAB "SOSTINĖS TEISĖ" Jums siūlo galimybę turėti teisininkų komandą, kuri nuolat gilintųsi i Jūsų bendrovės specifiką. Spręstume kasdieninius einamuosius klausimus, sutvarkytume teisinius dokumentus, siekiant maksimaliai apginti Jūsų įmonės interesus. Iškilus ginčui, padėtumėme rasti galimo ginčo sprendimo būdą.
Reta tikimybė, jog egzistuoja veikianti įmonė, kuriai nėra reikalinga teisinė pagalba. Visgi sudarote sandorius su savo klientais, turite darbuotojų, prekiaujate arba teikiate paslaugas. Visi šie tarpusavio santykiai turi teisinį elementą, kurį atsakingas ir rūpestingas vadovas turi patikėti teisininkui. Svarbu priimti tinkamus ir svalaikius sprendimus, kad po to nereiktų pavėluotai kreiptis i teisininkus ir gailėtis dėl patirtų nuostolių.

Juridinis asmuo

Juridinis asmuo yra savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme. Juridiniai asmenys skirstomi į viešuosius ir privačiuosius.
Viešieji juridiniai asmenys yra valstybės ar savivaldybės, jų institucijų arba kitų asmenų, nesiekiančių naudos sau, įsteigti juridiniai asmenys, kurių tikslas – tenkinti viešuosius interesus (valstybės ir savivaldybės įmonės, valstybės ir savivaldybės įstaigos, viešosios įstaigos, religinės bendruomenės ir t. t.).
Privatieji juridiniai asmenys yra juridiniai asmenys, kurių tikslas – tenkinti privačius interesus.

UAB "SOSTINĖS TEISĖ" - teikia šią informacią:

• juridinio asmens pavadinimas;
• juridinio asmens teisinė forma;
• juridinio asmens buveinė;
• juridinio asmens kodas;
• registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie tą juridinį asmenį;
• juridinių asmenų turtas;
• juridinio asmens organai;
• juridinio asmens valdymo organų nariai (vardas, pavardė, asmens kodas (juridinio asmens kodas), gyvenamoji vieta (buveinė);
• juridinio asmens valdymo organų nariai ir juridinio asmens dalyviai, turintys teisę juridinio asmens vardu sudaryti sandorius, jų teisių ribos ir parašų pavyzdžiai;
• juridinio asmens filialai ir atstovybės (pavadinimai, kodai, buveinės, filialų ir atstovybių valdymo organų nariai);
• juridinio asmens veiklos apribojimai;
• juridinio asmens teisinis statusas;
• juridinio asmens pasibaigimas;
• juridinio asmens registro duomenų ir dokumentų keitimo datos.

Nuo 2015 m. sausio mėn 01 d. pagal Akcinių bendrovių įstatymą visos įmonės turi pakeisti bendrovių įstatus, įstatinio kapitalo dydžius ir akcijų nominalines vertes, kurie turi būti nurodyti eurais euro centų tikslumu.

UAB "SOSTINĖS TEISĖ" nuo 2015 m. iki  2017 m. pakeitė  rekordinį įstatų skaičių.

UAB "SOSTINĖS TEISĖ" - KEIČIA ĮSTATUS ELEKTRONINIU BŪDU IR UŽREGISTRUOJAME JUOS JURIDINIŲ ASMENŲ REGISTRE. Registrų centrui pateikia bei užregistruojame akcinių bendrovių akcininkų sąrašus.

Įstatų keitimui inicijuoti  reikia pateikti šiuos dokumentus:

• Įstatus (skenuotus);
• Akcininkų sąrašą (vardas, pavardė, asmens, kodas, gyv. vieta, akcijų skaičius, akcijų įsigijimo data, pagrindas);
• Nurodyti įmonės direktoriaus vardą, pavardę, asmens kodą.

Šis privalomas įstatų pakeitimas puiki proga kiekvienai įmonei peržiūrėti savo steigimo dokumentus. Įmonės gali tuo pačiu inicijuoti kitus pakeitimus pvz., keisti įstatinį kapitalą (didinti arba mažinti), keisti įmonės registracijos adresą.

Juridinio asmens pertvarkymas - tai juridinio asmens teisinės formos pakeitimas, kai naujos teisinės formos juridinis asmuo perima visas pertvarkyto juridinio asmens teises ir pareigas.

Juridinio asmens pertvarkymas tai ne jo reorganizavimas, nes šiuo atveju, juridinis asmuo nesibaigia (nenutraukia savo veiklos), o tik keičia teisinę formą, todėl svarbu įsidėmėti CK 2.104 nuostatą, kad jei pertvarkoma individuali įmonė, tai jos savininkas trejus metus yra atsakingas pagal pertvarkomo juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki naujos teisinės formos, šiuo atveju UAB įregistravimo juridinių asmenų registre. Individualios įmonės savininkas, pertvarkęs IĮ, trejus metus bus atsakingas ir savo asmeniniu turtu, jeigu neužtektų UAB turto patenkinti kreditorių, turėjusių galiojančią reikalavimo teisę į individualios įmonės reikalavimus.

Pertvarkant individualią įmonę į uždarą akcinę bendrovę, pirmiausia turi būti priimamas sprendimas pertvarkyti. Tačiau pagal Individualių įmonių įstatymo nustatytus reikalavimus, iki sprendimo pertvarkyti individualią įmonę į uždarąją akcinę bendrovę IĮ turtas, perduodamas už bendrovės akcijas, turi būti įvertintas nepriklausomo turto vertintojo teisės aktų, reglamentuojančių turto vertinimą, nustatyta tvarka. Turto vertinimo ataskaita turi atitikti akcinių bendrovių įstatymo nustatytus nepiniginio įnašo ataskaitos reikalavimus ir ne vėliau kaip likus 10 dienų iki sprendimo priėmimo pertvarkyti individualią įmonę priėmimo turi būti pateikta individualiai įmonei ir juridinių asmenų registrui. Verta patebėti, kad tokiu atveju, IĮ sukauptas pelnas neapmokestinamas ir automatiškai priskiriamas pertvarkytai UAB.

Iki sprendimo pertvarkyti IĮ notarui reikia pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus, taip pat dokumentus, įrodančius, kad IĮ gali būti pertvarkoma Į UAB (dėl įstatinio kapitalo suformavimo, nepriklausomai nuo formos, t.y. ar kapitalas formuojamas iš turto ar piniginių lėšų). Notarui pateikiami ir dokumentai, patvirtinantys, kad pertvarkomos įmonės kreditoriai tinkamai informuoti apie pertvarkymo procedūrą.
Inidividuali įmonė gali būti pertvarkoma į uždarąją akcinę bendrovę, jeigu IĮ turtas, atėmus visus individualios įmonės įsipareigojimus, yra ne mažesnis nei Akcinių bendrovių įstatyme uždarajai akcinei bendrovei nustatytas minimalus įstatinio kapitalo dydis (2 500 Eur). Jeigu individualios įmonės turto nustatytam minimaliam įstatiniam kapitalui sudaryti neužtenka arba įsipareigojimai viršija turto vertę, IĮ savininkas turi teisę mokėti papildomus įnašus. Tokiu atveju papildomo įnašo vertė nepriskiriama asmeninėms pajamoms. Be to, sudarant UAB įstatinį kapitalą iš papildomų savininkų įnašų, VMI draudžia šias lėšas pervesti kaip IĮ savininko paskolą naujai kuriamai uždarai akcinei bendrovei.

Sprendimą pertvarkyti individualią įmonę priima jos savininkas.
Sprendime pertvarkyti turi būti nurodyta:
į kokią teisinę formą individuali įmonė pertvarkoma, nurodant spėjamą pertvarkymo datą;
koks turtas, teisės ir pareigos perduodamos pertvarkytam juridiniam asmeniui (paremti finansiniais dokumentais);
turi būti pateikti UAB steigimo dokumentai (steigimo sutarties sudarinėti nereikia, tik patvirtinti įstatai);
sprendime turi būti nurodytas UAB įstatinio kapitalo dydis, jo formavimo tvarka, akcijų skaičius, akcijų nominali vertė;
nurodomi bendrovės valdymo organai, duomenys apie jų narius, leidinius, kuriuose skelbiama apie bendrovės pertvarkymą;
pertvarkytos bendrovės pavadinimas.

UAB "SOSTINĖS TEISĖ" - teikia profesionalias konsultacijas įmonių steigimo klausimais, operatyviai parengia visus reikalingus steigimo dokumentus:

• įmonės steigimo sutarties aktą;
• įmonės įstatus, nuostatus ir kt.

Atsakingi įmonės darbuotojai, pagal visus reikalavimus užpildo Juridinių asmenų registro (JAR) formas, rezervuoja laikinus įmonės pavadinimus, užtikrina sėkmingą įmonės steigimo dokumentų patvirtinimą jų pridavimą Registrų centrui .

Rūpinamės operatyviu juridinio asmens įsteigimu:

• AB (Akcinė bendrovė)
• UAB (Uždara akcinė bendrovė)
• ASOCIACIJA
• DNSB (Daugiabučių namų savininkų bendrija)
• VŠĮ (Viešoji įstaiga)
• KŪB (Komandinė ūkinė bendrija)
• LABDAROS IR PARAMOS FONDAS
• IĮ (Individuali įmonė)
• ŽŪB (Žemės ūkio bendrovė)
• PS (Profesinės sąjungos)
• TŪB (Tikroji ūkinė bendrija)
• SĮ (Savivaldybės įmonė)
• KU (Kredito unija)

Galimi keli uždarosios akcinės bendravės steigimo budai (UAB). UAB steigimas elektroniniu būdu arba įprastiniu būdu (steigimo dokumentus tvirtinant natarų biure).

1.  Įmonės pavadinimas;
2. Akcininko duomenys (Vardas, pavardė, asmens kodas. Jei daugiau nei vienas akcininkas, nurodyti kokiomis dalimis bus valdomos akcijos.);
3. Direktoriaus duomenys (vardas, pavardė, asmens kodas);
4. Steigimo dokumentai (parengiame mes);
5. Registracijos adresas (patalpų savininko sutikimas suteikti patalpas Jūsų veiklai. Jei įm. steigiama internetu, patalpų savininkas turi turėti el. parašą);
6. Minimalus įstatinis kapitalas (2500 EUR, atidaroma banko sąskaita);
7. Notaro patvirtinimas (jei įmonę steigsite ne el. būdu, privaloma registracija pas notarą, jos metu bus patvirtinti jūsų pateikti steigimo dokumentai.
8. Įmonės registravimas RC (jei įmonę steigsite ne el. būdu). 

Pagal galiojantį Civilinį kodeksą 4.2 straipsnį daiktai skirstomi nekilnojamieji ir kilnojamieji. Nekilnojamaisiais daiktais laikomi daiktai, kurie yra nekilnojami pagal prigimtį ir pagal savo prigimtį kilnojami daiktai, kuriuos nekilnojamaisiais pripažįsta įstatymai. Nekilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra žemės sklypas ir su juo susiję daiktai, kurie negali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės.

Nekilnojamojo turto objekto atidalijimo turinys, sąlygos:

Nekilnojamojo turto objekto atidalijimas yra toks nekilnojamojo turto objekto formavimo būdas, kai iš Nekilnojamojo turto registre įregistruoto bendrosios nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto objekto nuosavybės bendrasavininkių prašymu atidalijamos nekilnojamojo turto objekto dalys, kurios suformuojamos kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai. Atidalijant nekilnojamojo turto objektą vadovaujamasi Žemės įstatymo ir Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka bei šio įstatymo 17 straipsnio nuostatomis. Suformuoti nekilnojamojo turto objektai turi atitikti šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Nekilnojamojo turto objektas padalijamas Žemės įstatymo ir Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka ir tik tais atvejais, jeigu padalijimo metu nepažeidžiamos teritorijų planavimo dokumentų ir žemėtvarkos projektų rengimo taisyklės.

Po nekilnojamojo turto objekto padalijimo naujai suformuoti nekilnojamojo turto objektai turi atitikti šiuos reikalavimus:

nebūti bendrosios nuosavybės teise naudojamose teritorijose, išskyrus tuos atvejus, kai to pageidauja naujai suformuojamo turto objekto savininkas arba bendrasavininkiai;

• jų naudojimo būdas neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentams;
• turto naudojimo pagrindinė tikslinė paskirtis bei ūkinės veiklos pobūdis neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentams;
• gali funkcionuoti nepriklausydami vieni nuo kitų, jei įstatymai nenustato kitaip;
• galima nustatyti ir apskaičiuoti kiekvieno iš jų vertę.

Žemės sklypų atidalijimas – žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos šiems bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys suformuojant iš jų atskirus žemės sklypus.  

• priimtų teismo siunčiamus procesinius dokumentus;
• neprieštarautų skolai .
  Nepavykus įteikti dokumentų arba skolininkui pateikus prieštaravimus, reikia rengti ieškinį sumokėti papildomas įmokas (žyminį mokestį valstybei).

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą.

Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos. Nepaveldimos asmeninės neturtinės ir turtinės teisės, neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu (teisė į garbę ir orumą, autorystė, teisė į autorinį vardą, į kūrinio neliečiamybę, į atlikėjo vardą ir atlikimo neliečiamybę), teisė į alimentus ir pašalpas, mokamas palikėjui išlaikyti, teisė į pensiją, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą.

Pagal įstatymą paveldima, kada tai nepakeista ir kiek nepakeista testamentu. Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei.

Asmenys, galintys būti įpėdiniais:

• paveldint pagal įstatymą – fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu, palikėjo vaikai, gimę po jo mirties, taip pat Lietuvos valstybė;
• paveldint pagal testamentą – fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu, taip pat kurie buvo pradėti jam esant gyvam ir gimė po jo mirties; testamente įvardyti dar nepradėti asmenys, jiems gimus;
• paveldint pagal testamentą – juridiniai asmenys, kurie yra palikėjo mirties momentu arba steigiami vykdant. Įpėdiniais pagal testamentą taip pat gali būti valstybė, savivaldybės.

Įpėdinių pagal įstatymą eilės

Paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra:

• pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties;
• antros eilės – palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai;
• trečios eilės – palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai;
• ketvirtos eilės – palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės;
• penktos eilės – palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos);
• šeštos eilės – palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės).

Prekių ženklas – bet koks žymuo, kurio paskirtis – atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba paslaugų ir kurį galima pavaizduoti grafiškai. 

Pareiškėjas, norintis įregistruoti ženklą, turi paduoti Valstybiniam patentų biurui paraišką.
Paraišką pareiškėjo vardu gali paduoti ir jo atstovas. Užsienio valstybių fiziniai asmenys, nuolat negyvenantys Lietuvos Respublikoje, ir užsienio valstybių juridiniai asmenys, neturintys Lietuvos Respublikoje įregistruoto filialo arba atstovybės, paraiškas Valstybiniam patentų biurui paduoda ir visus su ženklo registracija susijusius veiksmus Valstybiniame patentų biure, įskaitant ir atstovavimą Apeliaciniame skyriuje, atlieka per Lietuvos Respublikos patentinį patikėtinį.

Paraišką pareiškėjo vardu gali paduoti ir jo atstovas. Užsienio valstybių fiziniai asmenys, nuolat negyvenantys Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, ir užsienio valstybių juridiniai asmenys, neturintys Lietuvos Respublikoje įregistruoto filialo arba atstovybės arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje savo buveinės, filialo arba atstovybės, paraiškas Valstybiniam patentų biurui paduoda ir visus su ženklo registracija susijusius veiksmus Valstybiniame patentų biure, įskaitant atstovavimą Apeliaciniame skyriuje, atlieka per Lietuvos Respublikos patentinį patikėtinį.

Vienam ženklui įregistruoti paduodama viena paraiška.

Paraiškoje gali būti prašoma įregistruoti ženklą vienai ar daugiau prekių ir (ar) paslaugų klasių. Už daugiau nei vieną paraiškoje nurodytą prekių ir (ar) paslaugų klasę mokamas nustatytas papildomas mokestis.

Prekinio ženklo įregistravimo terminai:
1 mėn. – prekių ženklo paraiškos ekspertizė (ženklui suteikiama laikina teisinė apsauga);
6 mėn. – prekių ženklo ekspertizė (ženklas įrašomas į Prekių ženklų registrą);
3 mėn. – prekių ženklo registracijos liudijimo išdavimas.

Prekių ženklas gali būti naudojamas atlikus paraiškos ekspertizę, t.y. po 1 mėn.

Ženklo registracijos liudijimas yra teisinis dokumentas, patvirtinantis ženklo įrašymą Lietuvos Respublikos prekių ženklų registre ir ženklo savininko išimtines teises į įregistruotą ženklą. Lietuvos Respublikos prekių ženklų registras yra valstybės registras. Jį tvarko Valstybinis patentų biuras.

Lietuvos Respublikos prekių ženklų registre registruojami ir kaupiami šie duomenys:

• ženklo vaizdas;
• prekių ir (ar) paslaugų, kurioms žymėti pareikštas registruoti ženklas, pavadinimai, suskirstyti pagal paraiškos padavimo dieną galiojančią Nicos klasifikaciją;
• paraiškos padavimo data ir numeris;
• ženklo įregistravimo data ir numeris;
• pareiškėjo pavadinimas arba vardas, pavardė ir adresas (buveinė);
• ženklo savininko pavadinimas arba vardas, pavardė ir adresas (buveinė);
• registracijos galiojimo termino pasibaigimo data;
• prioriteto data, pirmosios paraiškos numeris, valstybės kodas, jei pagal šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalį suteiktas prioritetas;
• parodos pavadinimas, prekių ir (ar) paslaugų eksponavimo data, jei pagal šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalį suteiktas prioritetas;
• atstovo (jei jis yra) vardas, pavardė, adresas (buveinė);
• nuoroda, kad ženklas yra kolektyvinis, erdvinis ar kad spalva yra skiriamasis ženklo požymis;
• kiti duomenys, susiję su ženklo registracija, naudojimu ir apsauga;

Imonės buveinės adresas nurodomas steigimo, bei registravimo dokumentuose ir yra registruojamas kaip neabejotinai tikslus. Remiantis įstatymais, pasikeitus įmonės adresui turi būti keičiami ir Juridinių asmenų registre registruoti imonės duomenys bei dokumentai.
Jei Jūsų įmonės realus adresas skiriasi nuo to, kuris nurodytas įstatuose ir įmonės registravimo pažymėjime, turite pakeisti įstatus ir įregistruoti juos Registru centre. 

Juridinio asmens pavadinimo sudarymas

Juridinio asmens pavadinimas yra sudaromas iš žodžių ar žodžių junginių, vartojamų perkeltine reikšme arba turinčių tiesioginę reikšmę. Juridinio asmens pavadinimas turi būti sudarytas laikantis lietuvių bendrinės kalbos normų ir negali būti sudarytas tik iš tiesioginę veiklos daiktų ar paslaugų rūšį nurodančio bendrinio žodžio (žodžių) arba tik iš vietovardžio, arba tik iš kitokio žodžio, neturinčio skiriamojo požymio. Juridinio asmens pavadinimas gali būti sudarytas iš raidžių, kurios negali būti suprantamos kaip žodžiai, ir skaitmenų arba jų derinių tik tada, jeigu toks pavadinimas yra nusistovėjęs visuomenėje. Juridinio asmens, susijusio su užsienio juridiniu asmeniu ar kita organizacija, pavadinimas gali būti sudaromas taip, kad jis būtų tapatus ar panašus į užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos pavadinimą, jei yra šių sutikimas naudoti pavadinimą.

Pagal galiojantį Civilinį kodeksą 6.101 straipsnį kreditorius turi teisę perleisti reikalavimą. Kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės. Galima perleisti ir būsimą reikalavimą.

Reikalavimo teisė pereina kitam asmeniui įstatymų pagrindu šiais atvejais:

• kai įvyksta universalus kreditoriaus teisių perėmimas;
• kai teismo sprendimu kreditoriaus teisės perkeliamos kitam asmeniui, jeigu šią galimybę numato įstatymai;
• kai skolininko laiduotojas arba įkaito davėjas, kurie nėra užtikrintos prievolės šalys, prievolę įvykdo už skolininką;
• kai regreso tvarka draudimo įmonei pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku, atsakingu už draudiminį įvykį;
• kitais įstatymų nustatytais atvejais. Be skolininko sutikimo kreditoriui draudžiama perleisti reikalavimą, jeigu kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminės reikšmės

Atvejai, kuriais draudžiama perleisti reikalavimą:

• draudžiama perleisti tokį reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas;
• draudžiama perleisti reikalavimą teisėjui, prokurorui ar advokatui, kurie dėl šio reikalavimo iškeltoje byloje atlieka savo tarnybines pareigas;
• draudžiama perleisti reikalavimą, kuris neatsiejamai susijęs su kreditoriaus asmeniu (reikalavimą išlaikyti, reikalavimą atlyginti žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo ir t. t.).

Dokumentų perdavimas

Reikalavimą perleidęs kitam asmeniui kreditorius privalo perduoti naujajam kreditoriui dokumentus, patvirtinančius reikalavimo teisę bei papildomas teises, įskaitant ir teisę į palūkanas. Jeigu šie dokumentai reikalingi pradiniam kreditoriui, tai jis naujajam kreditoriui privalo perduoti nustatyta tvarka patvirtintas dokumentų kopijas. Jeigu perleidžiamas reikalavimas, kurio įvykdymas užtikrintas įkeitimu (hipoteka), tai tokio reikalavimo perleidimas turi būti pažymimas hipotekos registre. Šiuo atveju pradinis kreditorius su naujuoju kreditoriumi privalo imtis priemonių, kad būtų padaryti atitinkami įrašai hipotekos registre. Kai perleidžiamos visos reikalavimo teisės, pradinis kreditorius privalo perduoti turimą įkeistą turtą naujajam kreditoriui. Visas išlaidas, susijusias su numatytų dokumentų įforminimu ir perdavimu, apmoka naujasis kreditorius, jeigu sutartis nenumato ko kita. Skolininko išduotu pareikštiniu skolos dokumentu patvirtintas reikalavimas perleidžiamas perduodant pareikštinį skolos dokumentą naujajam kreditoriui. Skolininkas šiuo atveju privalo įvykdyti prievolę bet kuriam pareikštinį skolos dokumentą pateikusiam asmeniui. Šiuo atveju skolininkas taip pat negali reikšti jokių prieštaravimų ir atsikirtimų, išskyrus reikalavimą pripažinti pareikštinį skolos dokumentą negaliojančiu. Kreditorius, kuris pareikštinį skolos dokumentą prarado prieš savo valią, uždrausti skolininkui įvykdyti prievolę tą dokumentą pateikusiam asmeniui gali tik pareikšdamas ieškinį teisme.

Perleidusio reikalavimą kreditoriaus atsakomybė

Pradinis kreditorius atsako naujajam kreditoriui už šiam perduoto reikalavimo negaliojimą, bet neatsako už tai, kad skolininkas šio reikalavimo neįvykdo, išskyrus atvejus, kai pradinis kreditorius laiduoja naujajam kreditoriui už skolininką. Jeigu reikalavimo teisė perleidžiama neatlygintinai, laikoma, kad reikalavimo teisę perleidęs kreditorius patvirtina, jog reikalavimo teisė egzistuoja ir priklauso jam, nors sutartyje toks patvirtinimas nenurodytas (garantija pagal įstatymą), išskyrus atvejus, kai naujasis kreditorius įgyja reikalavimo teisę savo rizika arba reikalavimo teisės perleidimo metu žinojo arba turėjo žinoti apie neapibrėžtą reikalavimo teisės pobūdį. Jeigu reikalavimo teisė perleidžiama atlygintinai, tai pradinis kreditorius atsako tik už perleidimo metu buvusį skolininko nemokumą ir tik tiek, kokio dydžio sumą gavo už perleidimą.
Jeigu apie reikalavimo perleidimą skolininkui nepranešta, laikoma, kad prievolės įvykdymas pradiniam kreditoriui yra tinkamas. Kai reikalavimas buvo perleistas kelis kartus, tai prievolės įvykdymas vienam iš paskesnių kreditorių laikomas tinkamu. Kai kyla ginčas, kam priklauso reikalavimas, skolininkas turi teisę atsisakyti mokėti konkrečiam kreditoriui ir gali prievolę įvykdyti įmokėdamas sumą į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą.

Skolininkas turi teisę reikšti naujojo kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą. Kai prievolei patvirtinti yra išduotas skolos dokumentas, o reikalavimas perleistas ir šis dokumentas perduotas, skolininkas neturi teisės atsikirsti naujajam kreditoriui motyvuodamas tuo, kad prievolė buvo apsimestinė ar fiktyvi arba kad perleidimas draudžiamas, jeigu naujasis kreditorius reikalavimo perleidimo metu nežinojo ir negalėjo žinoti apie šias aplinkybes. Jeigu po reikalavimo perleidimo skolininkas pareiškia ieškinį pradiniam kreditoriui dėl juridinio fakto, iš kurio atsirado prievolė, pripažinimo negaliojančiu, skolininkas apie tai privalo pranešti naujajam kreditoriui, išskyrus atvejus, kai to juridinio fakto pripažinimas negaliojančiu negali būti panaudotas prieš naująjį kreditorių.
Skolininkas, turintis priešpriešinį reikalavimą pradiniam kreditoriui, turi teisę įskaityti naujojo kreditoriaus reikalavimą, išskyrus atvejus, kai priešpriešinio reikalavimo įgijimo metu jis žinojo apie reikalavimo perleidimą arba išieškojimo pagal reikalavimą senaties terminas suėjo po to, kai jis sužinojo apie reikalavimo perleidimą, ar po to, kai baigėsi išieškojimo pagal perleistą reikalavimą senaties terminas.

Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Jeigu skolininko buvimo vieta nežinoma, apie reikalavimo perleidimą gali būti pranešta viešu skelbimu Apie reikalavimo teisės, kuri įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre, perleidimą pranešama įstatymų nustatyta tvarka ir šis perleidimo faktas pažymimas viešame registre. Jeigu kreditorius pranešė skolininkui apie reikalavimo perleidimą, jis nebeturi teisės skolininkui ginčyti perleidimo, nors reikalavimas iš tikrųjų nebūtų perleistas ar perleidimas būtų pripažintas negaliojančiu. Pranešimu apie reikalavimo perleidimą laikomas sutarties dėl reikalavimo perleidimo perdavimas naujajam kreditoriui ir šios sutarties pateikimas skolininkui. Pranešimas apie reikalavimo perleidimą gali būti atšauktas tik tuo atveju, kai naujasis kreditorius sutinka. Skolininkas privalo įvykdyti prievolę naujajam kreditoriui tik tuo atveju, kai šis reikalaudamas pateikia ir reikalavimo perleidimo sutartį. Naujojo kreditoriaus pareikštas atsisakymas prievolės arba reikalavimas ją įvykdyti negalioja, jeigu jie pareikšti nepateikus sutarties apie reikalavimo perleidimą. Ši taisyklė netaikoma, jeigu pradinis kreditorius raštu pranešė skolininkui apie reikalavimo perleidimą. Reikalavimo perleidimo tvarką nustatančios taisyklės taikomos perleidžiant ir kitas teises, jeigu įstatymai nenumato ko kita.

Skolos perkėlimas

Trečiasis asmuo gali pagal sutartį su kreditoriumi perimti skolininko pareigas ir teises. Perkelti savo skolą kitam asmeniui skolininkas gali tik tuo atveju, kai kreditorius sutinka. Sutikimas pareiškiamas tik po to, kai skolininkas ir skolos perėmėjas praneša